STASYS KROPAS: Skolintis ar nesiskolinti?

Publikuota: 2009-02-03

Šiuo metu gyvename didžiausio nuo praėjusio
šimtmečio pradžios Didžiosios Depresijos laikų pasaulio ekonomikos nuosmukio
sąlygomis. Skolintų pinigų srautas, iki šiol srauniai tekėjęs į realią
ekonomiką, pastaraisiais mėnesiais daugelyje pasaulio šalių buvo įšaldytas.

Kreditavimo apimtys privačiame sektoriuje JAV 2008 lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, mažėjo sparčiausiai nuo II pasaulinio karo laikų. Dabar JAV prezidento Baracko Obamos svarbiausias prioritetas - atstatyti skolinimo srautus.Siekdamos atgaivinti įšalusį kreditavimo procesą, Europos vyriausybės teikia garantijas ne tik bankams, bet ir besiskolinančioms įmonėms. Pvz., pastarosiomis dienomis Danija pradėjo dar vieną ūkio kreditavimo stiprinimo etapą, skirdama daugiau negu 13 mlrd. EUR viešojo sektoriaus resursų ūkiui kredituoti.Ekonomikos teorija sako, kad kreditų augimas yra procikliškas, bet sąlygos anticiklinės. Tai yra bankų paskolų ekonomikos pakilimo metu bus išduodama daugiau nei per nuosmukius, o kreditavimo rizikos premijos didės ir skolinimo sąlygos griežtės ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Šiuo metu bankai visur vis aktyviau raginami kuo greičiau gaivinti skolinimą ūkiui siekiant spartinti jo plėtrą.Įvertinant faktą, kad į išsivysčiusių šalių bankų sektorių buvo įlieta daug viešojo sektoriaus pinigų ir tai, kad bazinės palūkanų normos tiek JAV, tiek euro zonoje yra ypač labai mažos, o bankai nejaučia likvidumo problemų, atrodytų, jog aplinka tose šalyse kreditų augimui yra ypač palanki.Tačiau tai neveikia. Centrinių bankų kredito įstaigoms suteiktos didelės likvidumo paskolos labai teigiamo poveikio neturėjo, o skolinimo mažėjimas netgi paskatino tarptautines organizacijas patikslinti tam procesui apibūdinti naudojamus specifinius terminus: skolinimo susitraukimas (angl. sgueeze) ir smarkus skolinimo susitraukimas (angl. crunch) („Pasaulio ekonomikos apžvalga“, 2008 m. balandis, Tarptautinis valiutos fondas).Skolinimo susitraukimas – spartesnis bankų skolinimo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykio mažėjimas nei normalaus verslo ciklo nuosmukio atveju.Smarkus banko skolinimo susitraukimas - itin spartus bankinės sistemos skolinimo pasiūlos sumažėjimas, dar vadinamas kredito krize.Kodėl pasaulyje stoja skolinimo procesas ir kokį poveikį tai turės kreditavimui Lietuvoje?Nacionalinių ekonomikų ekspertai spartaus skolinimo lėtėjimo priežastis sieja su likvidumo ir pasitikėjimo trūkumu finansų sektoriuje, o dėl to bankams tampa sunku pritraukti lėšų bei jas išlaikyti arba pritraukti lėšų leidžiant vertybinius popierius rinkose. O tarptautinės ekonomikos ekspertai įžiūri gilesnes priežastis, kurios yra struktūrinio pobūdžio.Dėl didžiausio nuo Didžiosios Depresijos laikų ir labiausiai sinchronizuoto visose pasaulio dalyse ekonomikos nuosmukio daugumos ekonomikos šakų ir įmonių perspektyvos vis labiau prastėja, pasaulio ekonomikos laukia esminiai struktūriniai pasikeitimai ir, bent jau šiuo metu, labai nedaugeliui ūkio šakų numatomos teigiamos perspektyvos.Bankai, išsivysčiusiose šalyse nors ir turėdami pakankamai pinigų ir stiprią kapitalo bazę, aktyviai neskolina dėl to, kad yra didelė tikimybė, jog išduotos paskolos greitai gali tapti naujais nuostoliais.Vėliausiose Lietuvos ekonomikos prognozėse bankų makroekonomistai konstatuoja, kad šalyje beveik neliko ūkio šakų, kurios šiais metais galėtų didinti eksportą. Taigi, padėtis Lietuvos ūkio sektoriuose nelabai kuo skiriasi, palyginti su kitomis šalimis.Netenka stebėtis, kad kredito portfelio augimo spartos mažėjimas buvo stebimas metų pabaigoje ir galiausiai gruodžio mėnesį jis net tapo neigiamas. Jei kurį laiką kreditavimo augimo mažėjimas buvo siejamas su kredito resursų mažėjimu ir pinigų kainos didėjimu, tai pastaruoju metu ypač jaučiamas tinkamų kreditavimui investicinių projektų trūkumas.Staigus skolinimosi pajėgumų sumažėjimas sistemiškai svarbiuose segmentuose gali dar sumažinti skolinimą ir dar stipriau paveikti ūkio augimą.Tokius procesus lemia sparčiai prastėjančios įmonių eksporto sąlygos (daugumoje aplinkinių šalių ekonomikos augimas šiais metais bus neigiamas su visomis pasekmėmis vartojimo mažėjimui. Be to, daugelio šalių prekybos partnerių, pvz. Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Kazachstano, Čekijos, Jungtinės Karalystės, valiutos buvo devalvuotos 20-40%) ir namų ūkio sektoriaus lūkesčių prastėjimas.Tokiomis aplinkybėmis planuojantiems skolintis verta labai kruopščiai apsvarstyti kredito poreikį ir jo atsiperkamumą. Kai kurie verslininkai mano, kad pablogėjus finansinei būklei kreditas yra geriausia išeitis, tačiau tai gali būti tik laikinas palengvinimas su dar sunkesnėmis pasekmėmis ateityje, jei ekonominės padėties blogėjimas užsitęstų.Pastaruoju metu gauname informacijos, kad vis daugiau klientų dėkoja bankams, kad šie prieš kelis mėnesius nesuteikė prašomo kredito. Ir tai ne anekdotai – dabartinėmis sąlygomis skola būtų dar labiau apsunkinusi įmonės situaciją.Šiuo metu skolinimo sąlygos tiek Lietuvoje, tiek daugelyje pasaulio regionų yra gana nepalankios. Ne tik JAV prezidentas Obama, ES vyriausybių vadovai, bet ir Europos centrinio banko prezidentas Jeanas –Claude‘as Trichet bei Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas negiria bankų dėl lėtėjančio kreditavimo.

Tačiau tokios žodinės intervencijos nors ir reikšmingos, vargu ar gali žymiai pakeisti padėtį. Vyriausybinių institucijų administracinis įsikišimas į skolinimo procesą, be abejo, reiškia, kad rizika dar padidėtų ir gali atsirasti interesų konfliktas, o tai, savo ruožtu, reiškia, kad atsiras gerokai didesnė tikimybė, jog naujos paskolos taps didesniais naujais bankų nuostoliais. Kita vertus, valstybinių garantijų bankų suteikiamiems kreditams gali sumažinti bankų reiklumą rizikos vertinimui ir paskatinti blogų paskolų didėjimą, už kurias tektų mokėti mokesčių mokėtojams.Nepamatuotai didinama viešojo sektoriaus užsienio skola taip pat turėtų tik trumpalaikį skatinamąjį poveikį ekonomikai, tačiau ilgesniu laikotarpiu taptų papildoma našta šalies biudžetui. Krizė parodė, kad labai svarbus ekonomikos augimui ir investuotojų pasitikėjimui šalies ekonomika yra bendras valstybės užsienio skolos lygis, todėl šie klausimai turėtų būti aktyvios valstybės politikos objektu.Teigiama žinia yra ta, kad labai ribotos skolinimosi galimybės gali vėliau tapti ir šalies dideliu pranašumu. Juk, kaip rodo ekonomistų tyrimai, krizių paveiktų valstybių viešojo sektoriaus skola vidutiniškai išauga daugiau kaip 86, o tai reiškia papildomus rūpesčius tolimesnėje perspektyvoje. Todėl galima suprasti dabartinės Vyriausybės atsargumą svarstant skolinimosi galimybę iš tarptautinių organizacijų.Tokiomis aplinkybėmis Vyriausybės intervencijos tikslas galėtų būti užtikrinimas, kad visų bankų klientai visuose šalies regionuose galėtų palankiomis sąlygomis pasiskolinti savo investiciniams projektams. Bankai ieško ir toliau ieškos būdų, kaip pritraukti pinigų šalies ekonomikai gaivinti. Toje aplinkoje labai naudingos galėtų būti Vyriausybės garantijos tarptautinėms organizacijoms skolinant visiems riziką ribojančius rodiklius vykdantiems Lietuvos bankams, kurie savo ruožtu prisiimdami riziką ir teikdami Vyriausybei atskaitomybę, galėtų perskolinti ūkio subjektams.Jei rinkose Vyriausybė turi skolintis labai brangiai, tai tarptautinės finansinės organizacijos gali suteikti paskolas labai palankiomis sąlygomis. Toks mechanizmas jau buvo taikytas Lietuvoje devyniasdešimtųjų metų viduryje ir su kaupu pasiteisino. Taip galėtume užtikrinti, kad užsienio paskolos nebus naudojamos neproduktyvioms investicijoms ar vartojimui, bet ekonomiškai naudingiems šaliai projektams.Ta pati dilema kyla ir verslo įmonėms bei namų ūkiams. Pergyvenus krizės laikotarpį su minimaliais įsiskolinimais, galima būtų turėti kur kas stabilesnę ir stipresnę finansų sistemą ir labiau konkurencingą ekonomiką. Ypatingai kruopščiai reikėtų svarstyti vartotojiškų kreditų, kurių palūkanos yra aukščiausios, o rizika dabartinėmis aplinkybėmis viena didžiausių, ėmimo tikslingumą.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
SEB rekomenduota atlyginti nuostolius klientui, sukčiams pervedusiam pinigus 2

Lietuvoje veikiantis SEB bankas vienam savo klientui, sukčiams netyčia pervedusiam 1.499 Eur, turėtų...

Rinkos
2020.01.27
„Monese“ – taip pat potencialus vienaragis

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Monese“, veikiantis ir Lietuvoje, baigia derybas dėl 100 mln. GBP...

Rinkos
2020.01.25
Šiaulių banko inovacijai – apdovanojimas už lauko reklamos sprendimą

Lietuvoje įgyvendintai Šiaulių banko inovacijai teko išskirtinis globalaus tinklo „JCDecaux“ apdovanojimas.

Rinkodara
2020.01.23
G. Nausėda į Lietuvą kviečia „Pekao“ banką 14

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.

Finansai
2020.01.23
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 26

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose 1

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau