STASYS KROPAS: Skolintis ar nesiskolinti?

Publikuota: 2009-02-03

Šiuo metu gyvename didžiausio nuo praėjusio
šimtmečio pradžios Didžiosios Depresijos laikų pasaulio ekonomikos nuosmukio
sąlygomis. Skolintų pinigų srautas, iki šiol srauniai tekėjęs į realią
ekonomiką, pastaraisiais mėnesiais daugelyje pasaulio šalių buvo įšaldytas.

Kreditavimo apimtys privačiame sektoriuje JAV 2008 lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, mažėjo sparčiausiai nuo II pasaulinio karo laikų. Dabar JAV prezidento Baracko Obamos svarbiausias prioritetas - atstatyti skolinimo srautus.Siekdamos atgaivinti įšalusį kreditavimo procesą, Europos vyriausybės teikia garantijas ne tik bankams, bet ir besiskolinančioms įmonėms. Pvz., pastarosiomis dienomis Danija pradėjo dar vieną ūkio kreditavimo stiprinimo etapą, skirdama daugiau negu 13 mlrd. EUR viešojo sektoriaus resursų ūkiui kredituoti.Ekonomikos teorija sako, kad kreditų augimas yra procikliškas, bet sąlygos anticiklinės. Tai yra bankų paskolų ekonomikos pakilimo metu bus išduodama daugiau nei per nuosmukius, o kreditavimo rizikos premijos didės ir skolinimo sąlygos griežtės ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Šiuo metu bankai visur vis aktyviau raginami kuo greičiau gaivinti skolinimą ūkiui siekiant spartinti jo plėtrą.Įvertinant faktą, kad į išsivysčiusių šalių bankų sektorių buvo įlieta daug viešojo sektoriaus pinigų ir tai, kad bazinės palūkanų normos tiek JAV, tiek euro zonoje yra ypač labai mažos, o bankai nejaučia likvidumo problemų, atrodytų, jog aplinka tose šalyse kreditų augimui yra ypač palanki.Tačiau tai neveikia. Centrinių bankų kredito įstaigoms suteiktos didelės likvidumo paskolos labai teigiamo poveikio neturėjo, o skolinimo mažėjimas netgi paskatino tarptautines organizacijas patikslinti tam procesui apibūdinti naudojamus specifinius terminus: skolinimo susitraukimas (angl. sgueeze) ir smarkus skolinimo susitraukimas (angl. crunch) („Pasaulio ekonomikos apžvalga“, 2008 m. balandis, Tarptautinis valiutos fondas).Skolinimo susitraukimas – spartesnis bankų skolinimo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykio mažėjimas nei normalaus verslo ciklo nuosmukio atveju.Smarkus banko skolinimo susitraukimas - itin spartus bankinės sistemos skolinimo pasiūlos sumažėjimas, dar vadinamas kredito krize.Kodėl pasaulyje stoja skolinimo procesas ir kokį poveikį tai turės kreditavimui Lietuvoje?Nacionalinių ekonomikų ekspertai spartaus skolinimo lėtėjimo priežastis sieja su likvidumo ir pasitikėjimo trūkumu finansų sektoriuje, o dėl to bankams tampa sunku pritraukti lėšų bei jas išlaikyti arba pritraukti lėšų leidžiant vertybinius popierius rinkose. O tarptautinės ekonomikos ekspertai įžiūri gilesnes priežastis, kurios yra struktūrinio pobūdžio.Dėl didžiausio nuo Didžiosios Depresijos laikų ir labiausiai sinchronizuoto visose pasaulio dalyse ekonomikos nuosmukio daugumos ekonomikos šakų ir įmonių perspektyvos vis labiau prastėja, pasaulio ekonomikos laukia esminiai struktūriniai pasikeitimai ir, bent jau šiuo metu, labai nedaugeliui ūkio šakų numatomos teigiamos perspektyvos.Bankai, išsivysčiusiose šalyse nors ir turėdami pakankamai pinigų ir stiprią kapitalo bazę, aktyviai neskolina dėl to, kad yra didelė tikimybė, jog išduotos paskolos greitai gali tapti naujais nuostoliais.Vėliausiose Lietuvos ekonomikos prognozėse bankų makroekonomistai konstatuoja, kad šalyje beveik neliko ūkio šakų, kurios šiais metais galėtų didinti eksportą. Taigi, padėtis Lietuvos ūkio sektoriuose nelabai kuo skiriasi, palyginti su kitomis šalimis.Netenka stebėtis, kad kredito portfelio augimo spartos mažėjimas buvo stebimas metų pabaigoje ir galiausiai gruodžio mėnesį jis net tapo neigiamas. Jei kurį laiką kreditavimo augimo mažėjimas buvo siejamas su kredito resursų mažėjimu ir pinigų kainos didėjimu, tai pastaruoju metu ypač jaučiamas tinkamų kreditavimui investicinių projektų trūkumas.Staigus skolinimosi pajėgumų sumažėjimas sistemiškai svarbiuose segmentuose gali dar sumažinti skolinimą ir dar stipriau paveikti ūkio augimą.Tokius procesus lemia sparčiai prastėjančios įmonių eksporto sąlygos (daugumoje aplinkinių šalių ekonomikos augimas šiais metais bus neigiamas su visomis pasekmėmis vartojimo mažėjimui. Be to, daugelio šalių prekybos partnerių, pvz. Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Kazachstano, Čekijos, Jungtinės Karalystės, valiutos buvo devalvuotos 20-40%) ir namų ūkio sektoriaus lūkesčių prastėjimas.Tokiomis aplinkybėmis planuojantiems skolintis verta labai kruopščiai apsvarstyti kredito poreikį ir jo atsiperkamumą. Kai kurie verslininkai mano, kad pablogėjus finansinei būklei kreditas yra geriausia išeitis, tačiau tai gali būti tik laikinas palengvinimas su dar sunkesnėmis pasekmėmis ateityje, jei ekonominės padėties blogėjimas užsitęstų.Pastaruoju metu gauname informacijos, kad vis daugiau klientų dėkoja bankams, kad šie prieš kelis mėnesius nesuteikė prašomo kredito. Ir tai ne anekdotai – dabartinėmis sąlygomis skola būtų dar labiau apsunkinusi įmonės situaciją.Šiuo metu skolinimo sąlygos tiek Lietuvoje, tiek daugelyje pasaulio regionų yra gana nepalankios. Ne tik JAV prezidentas Obama, ES vyriausybių vadovai, bet ir Europos centrinio banko prezidentas Jeanas –Claude‘as Trichet bei Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas negiria bankų dėl lėtėjančio kreditavimo.

Tačiau tokios žodinės intervencijos nors ir reikšmingos, vargu ar gali žymiai pakeisti padėtį. Vyriausybinių institucijų administracinis įsikišimas į skolinimo procesą, be abejo, reiškia, kad rizika dar padidėtų ir gali atsirasti interesų konfliktas, o tai, savo ruožtu, reiškia, kad atsiras gerokai didesnė tikimybė, jog naujos paskolos taps didesniais naujais bankų nuostoliais. Kita vertus, valstybinių garantijų bankų suteikiamiems kreditams gali sumažinti bankų reiklumą rizikos vertinimui ir paskatinti blogų paskolų didėjimą, už kurias tektų mokėti mokesčių mokėtojams.Nepamatuotai didinama viešojo sektoriaus užsienio skola taip pat turėtų tik trumpalaikį skatinamąjį poveikį ekonomikai, tačiau ilgesniu laikotarpiu taptų papildoma našta šalies biudžetui. Krizė parodė, kad labai svarbus ekonomikos augimui ir investuotojų pasitikėjimui šalies ekonomika yra bendras valstybės užsienio skolos lygis, todėl šie klausimai turėtų būti aktyvios valstybės politikos objektu.Teigiama žinia yra ta, kad labai ribotos skolinimosi galimybės gali vėliau tapti ir šalies dideliu pranašumu. Juk, kaip rodo ekonomistų tyrimai, krizių paveiktų valstybių viešojo sektoriaus skola vidutiniškai išauga daugiau kaip 86, o tai reiškia papildomus rūpesčius tolimesnėje perspektyvoje. Todėl galima suprasti dabartinės Vyriausybės atsargumą svarstant skolinimosi galimybę iš tarptautinių organizacijų.Tokiomis aplinkybėmis Vyriausybės intervencijos tikslas galėtų būti užtikrinimas, kad visų bankų klientai visuose šalies regionuose galėtų palankiomis sąlygomis pasiskolinti savo investiciniams projektams. Bankai ieško ir toliau ieškos būdų, kaip pritraukti pinigų šalies ekonomikai gaivinti. Toje aplinkoje labai naudingos galėtų būti Vyriausybės garantijos tarptautinėms organizacijoms skolinant visiems riziką ribojančius rodiklius vykdantiems Lietuvos bankams, kurie savo ruožtu prisiimdami riziką ir teikdami Vyriausybei atskaitomybę, galėtų perskolinti ūkio subjektams.Jei rinkose Vyriausybė turi skolintis labai brangiai, tai tarptautinės finansinės organizacijos gali suteikti paskolas labai palankiomis sąlygomis. Toks mechanizmas jau buvo taikytas Lietuvoje devyniasdešimtųjų metų viduryje ir su kaupu pasiteisino. Taip galėtume užtikrinti, kad užsienio paskolos nebus naudojamos neproduktyvioms investicijoms ar vartojimui, bet ekonomiškai naudingiems šaliai projektams.Ta pati dilema kyla ir verslo įmonėms bei namų ūkiams. Pergyvenus krizės laikotarpį su minimaliais įsiskolinimais, galima būtų turėti kur kas stabilesnę ir stipresnę finansų sistemą ir labiau konkurencingą ekonomiką. Ypatingai kruopščiai reikėtų svarstyti vartotojiškų kreditų, kurių palūkanos yra aukščiausios, o rizika dabartinėmis aplinkybėmis viena didžiausių, ėmimo tikslingumą.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Opera“ naršyklės kūrėja perka veiklą Lietuvoje vos pradėjusį norvegišką banką

Lietuvoje tik išvakarėse startavusį norvegų banką „Fjord Bank“ perka norvegų IT korporacija ir „Opera“...

Rinkos
11:40
Oficialiai pristatė pirmą pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą

Lietuvos bankas paleidžia el. parduotuvę „lbcoin.lb.lt“, kurioje norintieji galės įsigyti pirmąją pasaulyje...

Rinkos
11:14
Norvegiškas bankas pradeda veiklą Lietuvoje 3

Kelis mėnesius pavėlavęs, Lietuvoje teikti vartojimo paskolas ir priimti indėlius pradeda „Fjord Bank“.

Rinkos
2020.07.08
Esminiai klausimai dėl valstybinio banko 17

Lietuvoje šiuo metu verda diskusijos apie valstybinį plėtros banką, bet šiose diskusijose reikia nepamiršti,...

Rinkos
2020.07.06
Lietuvos bankas bendrovei „Via Payments“ skyrė 120.000 Eur baudą

Lietuvos bankas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimus Lietuvos elektroninių...

Rinkos
2020.07.03
TVF patarimas Lietuvai dėl valstybinio banko: „matuokite tris kartus, kirpkite vieną“ 3

Lietuvai, šiuo metu svarstančiai dėl valstybinio banko įkūrimo, vertėtų vadovautis posakiu „matuok tris, o...

Rinkos
2020.07.02
Ragina vyriausybes susimąstyti apie „Juodosios gulbės“ įvykių perdraudimą

Pasaulio vyriausybės turėtų pagalvoti apie vadinamųjų „Juodosios gulbės“ įvykių perdraudimo schemų sukūrimą,...

Rinkos
2020.07.02
M. Jurgilas: su valstybiniu banku galime įlįsti ten, kur neturime kompetencijų Premium 8

Diskusijoms apie valstybinį banką Lietuvoje greitai bus 10 metų, bet kurti jo vien dėl pandemijos sąlygoto...

Rinkos
2020.07.02
Dvigalvis valstybinis bankas: valdančiųjų argumentai ir rinkos kritika Premium 7

Seime patvirtinus valstybinio banko steigimą, aiškėja, kad valdantieji iš tiesų mato ne vieną, o du...

Rinkos
2020.07.02
Valstybinio banko idėja: verslas susiskaldė į tris nuomonių stovyklas Premium

Valstybinis bankas, kurio steigimą neseniai palaimino Seimas, yra net ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose...

Rinkos
2020.07.02
Lietuvos bankas išleidžia žmonių solidarumą pandemijos metu įamžinančias monetas

Lietuvos bankas trečiadienį į apyvartą išleidžia kolekcines 5 Eur sidabro ir 1,5 Eur vario ir nikelio lydinio...

Finansai
2020.07.01
Maksimali momentinio pavedimo suma didėja nuo 15.000 iki 100.000 Eur

Euro zonos gyventojams ir verslui momentinio SEPA pervedimo „lubos“ nuo šiandien didėja nuo 15.000 iki...

2020.07.01
„Compensa“ ir „Seesam“ baigė susijungimą

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ir „Seesam Insurance“, gavusios atsakingų...

Rinkos
2020.07.01
„Bonum Publicum“ virsta į „SB draudimą“

Šiaulių banko valdoma gyvybės draudimo bendrovė „Bonum Publicum“ nuo liepos 1 d. keičia pavadinimą į „SB...

Rinkos
2020.07.01
Tamsesnė paskolų moratoriumo pusė: daugiau verslų gali nepajėgti jų grąžinti Premium

Lietuvos finansų įstaigos iki rugsėjo 30 d. pratęsia moratoriumą verslo ir gyvenotojų paskoloms. Šiuo metu...

Finansai
2020.07.01
Karantininės būsto paskolos: suma krito beveik trečdaliu, palūkanos stabilios Premium 1

Naujai išduotų paskolų būstui įsigyti vidutinės palūkanos Lietuvoje gegužę siekė 2,4% – buvo kiek didesnės...

Statyba ir NT
2020.07.01
„Luminor“ klientų perkėlimas į naują sistemą neapsiėjo be trikdžių 18

Lietuvos „Luminor“ banko, į kurį susijungė „Nordea“ ir DNB bankai, klientų perkėlimas į vieningą sistemą...

Rinkos
2020.06.30
„Ignitis grupės“ IPO galimi talkininkai šokiravo rinką Premium 10

Lietuvos energetikos grupės „Ignitis“ žygis į akcijų rinką toliau vyksta pakeltų antakių kalneliais ir...

Rinkos
2020.06.30
V. Šapoka: Lietuvos paštą paversti mažmeniniu banku yra teisiškai neįmanoma

Finansų ministras Vilius Šapoka kartoja, kad pritaria jau veikiančių „Investicijų ir verslo garantijų“...

Finansai
2020.06.30
„Paysera“ žengia į Kosovo rinką 1

Elektroninių mokėjimų įstaiga „Paysera“ Kosove gavo pirmąją šalyje elektroninių pinigų įstaigos (EMI)...

Rinkos
2020.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus