Mažėja eksportuotojų rizika

Tuomet itin skaudžiai pajuntamas patikimos informacijos trūkumas. Dar visai neseniai euro zona laikyta viena saugiausių rinkų pasaulyje.

Mintis, kad kuri nors šios zonos šalis gali tapti nemoki, dažnam būtų pasirodžiusi absurdiška. Dabar padėtis neatpažįstamai pasikeitė. Svarbiausiu pokyčiu tapo tai, jog prognozuoti vienos ar kitos šalies situaciją pasidarė pernelyg sudėtinga. Kaip šis ekonominis neapibrėžtumas veikia Lietuvos įmonių, aktyviai dalyvaujančių tarptautinėje prekyboje, elgseną, iliustruoja keleto pastarųjų metų tendencijos bankų tarptautinės prekybos finansavimo srityje.

Prekybos finansavimo priemonės, tokios kaip akredityvai ar banko garantijos, kaip tik ir yra naudojami tarptautinėje prekyboje kylančiai rizikai suvaldyti.

Analizuodami „Swedbank“ tarptautinės prekybos finansavimo apimtį, pirmiausia matome, kad jai, be abejo, didelę įtaką daro Lietuvos importo ir eksporto pokyčiai. 2008–2009 m. ši apimtis smuko, o vėliau ėmė sparčiai augti. Per 2009–2011 metus „Swedbank“ dokumentinių atsiskaitymų (akredityvų ir inkaso) skaičius išaugo 45%.

Kita vertus, su eksportu susijusių prekybos finansavimo priemonių (pvz., eksporto akredityvų) naudojimas nebuvo sumenkęs net 2009-aisiais ir jis nuosekliai auga. Tai rodo, kad eksportas ilgą laiką buvo ir vis dar yra vienas iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos variklių.

Tačiau darbas naujose rinkose su naujais prekybos partneriais reiškia ir naują riziką. Ją reikia įvertinti, perprasti ir nuo jos apsidrausti – tam reikalingi prekybos finansavimo sprendimai. Gilesnė analizė rodo, kad dažniausiai verslininkai prekybos finansavimo sprendimais naudojasi dirbdami su tolimosiomis Azijos rinkomis (daugiau kaip 70% visų sandorių). Tačiau daugėja ir egzotiškoms, pavyzdžiui, Afrikos šalims, skirtų priemonių. Jų skaičiaus augimas rodo, kad Lietuvos eksportuotojai žengia ir į netradicines rinkas.

Šios tendencijos byloja, kad pastarieji metai eksportuotojus privertė atidžiau vertinti tarptautinės prekybos riziką. Jie dažniau naudojasi bankų saugikliais sudarydami sandorius su naujais partneriais arba rinkose, patiriančiose didesnių ekonominių sunkumų. Apskritai  sumažėjo eksportuotojų rizikos apetitas.

Galbūt kartais tokį atsargumą galėtume vertinti kaip perteklinį, tačiau jis turi ir vieną iš daugelio teigiamų požymių – verslo aplinka tampa sveikesnė. Juk atsargesnis įmonių požiūris efektyviausiai apvalo rinką nuo abejotinų, dažnai su sukčiavimu ar pinigų plovimu susijusių tarptautinės prekybos sandorių. Šiuo metu aplinka nebe tokia palanki abejotinoms verslo schemoms ir įtartinų pasiūlymų dabar pastebime labai retai.

***
Deimantas Trumpickas yra „Swedbank“ prekybos finansavimo skyriaus vadovas.
***
Komentaras skelbtas birželio 4 d. dienraštyje „Verslo žinios“.