Ko tikėtis iš Vyriausybės programos

Formaliai naujoji Vyriausybė dar nepradėjo aktyvios veiklos, tačiau viešojoje erdvėje socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius jau yra pateikęs nemažai detalių, iš kurių galima susidaryti pirminį vaizdą apie naujųjų lyderių prioritetus ekonominės politikos srityje. Juos būtų galima suskirstyti į tris grupes: renovacijos skatinimas ir šilumos ūkio pertvarka, verslo skatinimas taikant PVM lengvatas, mokestinės sistemos pertvarka.

Pirmojo tikslo įgyvendinimas leistų išspręsti keletą ekonominių problemų – ir nedarbo, ir mažų mokestinių įplaukų, ir energetinės (ne)priklausomybės. Tačiau vien tik gerais norais nieko nepasieksi – būtina aiški vizija, konkretus planas ir koordinuota atitinkamų institucijų veikla.

Šiandien galima drąsiai sakyti, kad pagrindinis renovacijos stabdys yra pati renovacijos modelio koncepcija. 30% išlaidų kompensavimas, 100% išlaidų padengimas socialiai remtiniems asmenims – šie skaičiai pateikiami deklaruojant gyventojams itin palankių sąlygų sudarymą. Vis dėlto mažas susidomėjimas programa rodo ką kitą.

Argumentai dėl esminių modelio trūkumų aiškūs – tai baimė prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, sunkumai bandant suvienyti skirtingas finansines galimybes turinčius daugiabučių gyventojus.

Tai gerai atspindi ir diskusijose apie renovaciją pasisakančių žmonių nuomonės: „...kaip žmonės galėjo pasirinkti renovaciją užklupus tokiai nežinomybei, kai šiandien dirbi, rytoj nežinai, kaip bus? Nesušalome, išsimokėjome tada, kada buvo didžiausias ekonomikos pakilimas, (...) palauksime, kol ekonomika pagerės ir tuomet restauruosime.“

Gausėjantys bendrijų inicijuojami teismo procesai prieš savo narius, atsisakančius prisiimti įsipareigojimus, – taip pat aiški indikacija, kad ir toliau laikantis šio modelio nuostatų jokių teigiamų permainų šioje srityje tikėtis neverta.
Renovacijos proceso įsivažiavimas yra esminė prielaida įgyvendinti tolesnę šilumos ūkio pertvarką. Investicijos į alternatyvią biokuro sistemą neįvertinus galimo šilumos kiekio suvartojimo sumažėjimo vidutiniu ir ilgu laikotarpiais (šis tikslas fiksuojamas visose energetikos strategijose) būtų pačios neracionaliausios politikos pavyzdys.

Kalbant apie galimus mokestinės politikos pokyčius svarbu pabrėžti, kad PVM lengvatos yra absoliutus blogis. Kur kas geriau mažinti bendrą PVM tarifą, jei tam atsiras finansinių galimybių, o ne papildomai apdovanoti atskirus verslo sektorius. Skaičiavimai rodo, kad visa lengvatų teikiama nauda vidutiniu laikotarpiu tenka gamintojams ir pardavėjams, o sukontroliuoti nesąžiningą kainų padidinimą beveik neįmanoma. Augančių energijos išteklių kontekste ši sąnaudų dedamoji tiesiog „pasimestų“ tarp bendrai didėjančių išlaidų.

Diskusijos dėl progresinių mokesčių įvedimo tęsiasi jau daugiau kaip 10 m. Vadovaujamasi tikslu mažinti socialinę atskirtį, tačiau pamirštama, kad darbo mokesčiai yra laikomi vienais labiausiai iškreipiančių ūkio subjektų elgseną, todėl neapgalvoti žingsniai šioje srityje vietoje teigiamo efekto gali lemti bendrą gamybos nuostolį.

***
Violeta Klyvienė yra „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Komentarai