Keli pasiūlymai dėl VVP
Kalbant apie priežastis, kodėl neverta skolintis vidaus rinkoje, motyvuojama keliais argumentais: per brangu, nėra rinkos, techniškai sunku platinti vyriausybės vertybinius popierius (VVP) arba taupymo lakštus.
Mano nuomone, skolintis vidaus rinkoje privaloma vien jau dėl to, kad ta vidaus rinka būtų pradėta kurti. Kad žmonės pradėtų minimaliai investuoti. Reitingų agentūroms būtų papildomas pliusas, jei tokia rinka pradėtų formuotis.
Dėl brangumo… Manau, kiekvienos šalies prioritetas, kad pinigai, išmokami per palūkanas, patektų į tos šalies gyventojų arba įmonių sąskaitas. Kita vertus, žinant nesenas valstybės skolinimosi istorijas ir sužinojus taip slepiamą bankams sumokėtų palūkanų dydį, reikia pripažinti, kad paprasti investuotojai niekada neturėjo ir neturės tokių gerų sąlygų.
Dėl platinimo sąnaudų ir techninių sprendimų. Labai patiko gerb. Kuodžio (Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, - VŽ) pasiūlymas – atidaryti keletą sąskaitų, kurios paskutiniai skaičiai rodytų keliems mėnesiams galima padėti indėlį – Vyriausybės vertybinių popierių atitikmenį. Internetinis puslapis, kuriame aiškiai ir detaliai išdėstytos investavimo sąlygos, mokamos palūkanos, elektroninė bankininkystė arba finansų maklerio pagalba – ir procesas gali pajudėti.
Nemažai žmonių, išsigandę galimų problemų su bankais, pasiėmė pinigus ir dabar laiko “kojinėje”. Nesvarbu palūkanos, svarbu neprarasti pinigų. Kiek žinau, kai kurios įmonės irgi stengiasi nelaikyti didelių pinigų bankų sąskaitose. Valstybė, mokėdama minimalias, 0,5 ar net 1%. dydžio palūkanas galėtų suteikti galimybę pasidėti pinigus iki pareikalavimo. Tuo būdu pinigai įgautų saugumo, o Valstybė turėtų sąlyginai pigų papildomą pinigų šaltinį. Vėlgi atskira sąskaita su galimybe pasidėti pinigus įvairiomis valiutomis. Būtų galima pareikalauti, kad valstybinės įstaigos ir įmonės laisvas lėšas laikytų šiose Valstybės einamosiose sąskaitose. Būtų mažiau ginčų dėl “teisingo banko” pasirinkimo.
Manau privaloma nustatyti taisyklę, kad valstybinės įstaigos ir įmonės privalomai investuotų ar per atskiras sąskaitas, ar į trumpos trukmės Vyriausybės vertybinius popierius lėšas, kurios bus reikalingos veiklai tik po mėnesio. Išvengtume istorijų, kai Valstybė skolinasi labai brangiai, o Valstybinės ligonių kasos laiko banko sąskaitoje 700 mln. Lt ir uždirba per metus “net” 11 mln. Lt palūkanų.
Kaip pinigus ištraukti iš šešėlio? To mūsų valstybė dar niekada nedarė, bet gal yra logikos išleisti „juodąsias“ obligacijas su kokių penkerių metų terminu, už kurias nebūtų mokamos palūkanos, bet kurias būtų galima įsigyti už nedeklaruotus pinigus.
Galima sakyti, kad sunku suvaldyti tokį pinigų judėjimą, paprasčiau pasiskolinti 10-iai metų ir nesukti sau galvos. Vis tik esu įsitikinęs, kad ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje yra pakankamai patyrusių finansų maklerių, kurie galėtų pagelbėti šioje situacijoje, tik gaila, kad iš jų niekas neklausia patarimo.
***
Algimantas Variakojis yra KŪB „Verslo angelų fondas I“ fondo valdytojas.
