Sumani kainodara: kaina neturėtų kandžiotis

Smulkieji verslininkai prisipažįsta, kad vienas sunkiausių dalykų versle – nustatyti kainą. Vieni savo prekes ar paslaugas gerokai pervertina ir lieka it musę kandę, nes nesulaukia klientų. Kiti iki devinto prakaito dirba pusvelčiui, nes nemoka, o neretai ir nedrįsta kilstelėti kainų. Kainodara – vienas iš rinkodaros komplekso elementų, nurodantis prekės kainos nustatymo metodą. Nustatyti naujo produkto kainą – vienas iš atsakingiausių sprendimų: kaina turi atitikti įmonės tikslus, taip pat atspindėti rinką. Nėra reikalo jau rašant verslo planą pateikti išsamaus prekių kainoraščio, tačiau būtina nurodyti, kokia kainodaros strategija naudositės, apibrėžti kainos struktūrą. Tada bus lengviau atėjus laikui ir realias kainas nustatyti. Pirmiausia pasirinkite kainodaros strategiją. Teorijoje randamos kelios kainodaros strategijos.
Kainodaros strategijos
Nugriebimo strategija dažniausiai naudojama naujam produktui paleisti į rinką. Produktas pasižymi aukšta kaina, laikui bėgant ji mažinama ir taip, nugriebiant grietinėlę, plečiamas klientų ratas. Toks metodas tinka, kai pirkėjas nėra jautrus kainai. Ši strategija dažniausiai taikoma naujoms technologijoms bei tokioms prekėms kaip drabužiai, rankinės ir pan. Skverbimosi strategija naudojama norint įvesti naują produktą į rinką jam suteikiant mažą kainą, siekiant pritraukti kuo daugiau klientų. Šis metodas ypač tinkamas, kai pirkėjas jautrus kainai. Tiesa, kai kurios bendrovės, pasiekusios pirminį tikslą, bando kainą padidinti, tačiau tai sudėtingas uždavinys. Kokybės ir kainos strategija taikoma siūlant skirtingos kokybės produktus. Kainų nustatymo metodai
Be šių kainodaros strategijų, galite naudotis vienu iš kelių produkto kainos nustatymo būdų: remtis sąnaudomis arba sukurti pridėtinę vertę. Galimi šie kainos nustatymo metodai. Pats paprasčiausias būdas – remtis sąnaudomis: suskaičiuojate savikainą ir pridedate norimą pelno maržą.
Kaina nustatoma pagal paklausą: įvertinate, kiek vartotojas pasirengęs mokėti už siūlomą produktą.
Kaina nustatoma orientuojantis į konkurentus – lyginant atskirų produktų kainas.
Svarbiau ne kaina, o nauda
Nustatydami kainą nepamirškite, kad klientas dažnai renkasi ne kainą, o gaunamą naudą (ypač tai aktualu, jei siūlomas produktas nėra plačiai vartojamas).
Nustatant konkrečią produkto kainą, lemia šie veiksniai: prekės savikaina, konkurentų kainodara, pirkėjų įsitikinimai, pardavimo būdai, pajėgumas, ekonominės sąlygos.
Jei jau apsisprendėte, kokį metodą tikslingiausia naudoti, nuosekliai išdėstykite, kaip nustatysite produkto kainą ir kokią nuolaidų sistemą taikysite, ar produktas bus pigesnis, ar brangesnis už konkurentų produktą.
Ištrauka iš „Verslo žinių“ leidžiamo žinyno „Verslo planavimas“