Dainą išgirs ir Maskva, ir visa Europa

Konkursas „Dainų daina“, kuris yra nacionalinė atranka į „Euroviziją“, jau prasidėjo – jo nugalėtojas ir atstovaus Lietuvai šiemet Maskvoje.
LRT nuotr. Audrius Siaurusevičius, Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius, tokį sprendimą lėmusių priežasčių nekomentuoja, tačiau leidžia suprasti, kad pasikeitė finansinės aplinkybės.
„Vyko normalūs darbo pokalbiai. Dabar, susiklosčius palankioms aplinkybės, dalyvausime“, – sako jis. Anot p. Siaurusevičiaus, svarstymai atsisakyti transliuoti Europos dainų konkursą buvo normali galimybių taupyti paieška. Tačiau, jo teigimu, yra ir kitų išlaidų ribojimo variantų. Dar vykstant svarstymams ETS gavo LRT kreipimąsi ir „atsižvelgusi į padėtį“ pasiūlė „ryškią nuolaidą“ dalyvavimui. Kalbėti apie konkrečius mokesčius ir piniginius įsipareigojimus neleidžia ETS ir LRT siejantys įsipareigojimai. Sprendimas dalyvauti kol kas patvirtintas tik dėl suaugusiųjų dainų konkurso, bet dalyvavimo šokių ir vaikų dainų „Eurovizijose“ artimiausia ateitis dar neaiški. Jonas Vilimas, LTV muzikos laidų prodiuseris ir „Eurovizijos“ konkurso koordinatorius, sako, kad pernai dalyvavimas konkurse kainavo apie 300.000 litų. Tai – mokesčiai ETS, atlikėjų kelionės ir apgyvendinimo finansavimas. Pasirodymams atlikėjai papildomai ruošiasi ir moka patys.
Televizija, pasak p. Vilimo, šiemet stengsis išlaidauti kuo mažiau.
„Nors Maskva už Belgradą brangesnis miestas, tačiau negalime išleisti daugiau nei pernai“, – paaiškina jis. Ponas Siaurusevičius kaip vieną iš pagrindinių priežasčių dalyvauti renginyje įvardija Lietuvos garsinimą. „Ten Europa sužino apie Lietuvą, tad konkursą galima išnaudoti Lietuvos įvaizdžiui stiprinti“, – teigia jis. LRT generalinis direktorius priduria, kad tai neturėtų būti vien nacionalinio transliuotojo rūpestis ir vienaip ar kitaip, kaip buvo iki šiol, turėtų prisidėti Vyriausybė. „Tačiau sprendimas dalyvauti galios, nepriklausomai nuo to, ar kas padės ar ne“, – sako jis.
Įvaizdžiui gerai
Mykolas Katkus, viešųjų ryšių agentūros „VRP I Hill & Knowlton“ vykdomasis direktorius, tiki, kad dalyvavimas „Eurovizijoje“ kaip Lietuvos įvaizdžio gerinimo dalis yra tinkamas žingsnis, kadangi tokią didelę tarptautinę auditoriją pasiekiančių renginių nėra daug, o daugiausia jie būna sportiniai – pvz., olimpinės žaidynės, pasaulio čempionatai. Kaip sako p. Katkus, net tokioje skeptiškoje šalyje kaip Didžioji Britanija „Eurovizijos“ konkursas sulaukia daug dėmesio, nors, pasak pašnekovo, ir yra stebimas kaip humoro renginys. „Kadangi Lietuva nieko nedaro įvaizdžio formavo užsienyje srityje, tai reikia griebti tas galimybes, kurios pasitaiko, ir nesirūpinti dėl išleidžiamų pinigų
“, – tvirtina p. Katkus. Be to, jis teigia, kad prieš svarstant, ar atsisakyti „Eurovizijos“, reikėtų rasti alternatyvų. Kadangi, pašnekovo nuomone, jų nėra, reikia naudotis tuo, ką turime.
Kaimynai išsiskyrė
2009 m. valstybės biudžete nacionaliniam transliuotojui numatyta skirti 49,677 mln. Lt, pernai finansavimas buvo keliais milijonais didesnis. Prognozuojama, kad ir komercinės LRT pajamos šiemet bus mažesnės. Latvijos nacionalinis transliuotojas (LTV) jau apsisprendė projektą stabdyti. Sprendimas priimtas valstybei sumažinus asignavimą 25%, iki 6,6 mln. latų.
„Dėl ekonominio šalies nuosmukio turėjome nutraukti daug projektų, „Eurovizija“ – vienas iš jų. Tai grynai finansinis sprendimas“, – teigia Martiņas Pučka, LTV Ryšių su visuomene departamento vadovas.
Estijos nacionalinis transliuotojas teigia „Eurovizijos“ transliacijų nenutraukiantis ir į konkursą Maskvoje žada siųsti savo atstovą.
LRT nuotr. Audrius Siaurusevičius, Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius, tokį sprendimą lėmusių priežasčių nekomentuoja, tačiau leidžia suprasti, kad pasikeitė finansinės aplinkybės.
„Vyko normalūs darbo pokalbiai. Dabar, susiklosčius palankioms aplinkybės, dalyvausime“, – sako jis. Anot p. Siaurusevičiaus, svarstymai atsisakyti transliuoti Europos dainų konkursą buvo normali galimybių taupyti paieška. Tačiau, jo teigimu, yra ir kitų išlaidų ribojimo variantų. Dar vykstant svarstymams ETS gavo LRT kreipimąsi ir „atsižvelgusi į padėtį“ pasiūlė „ryškią nuolaidą“ dalyvavimui. Kalbėti apie konkrečius mokesčius ir piniginius įsipareigojimus neleidžia ETS ir LRT siejantys įsipareigojimai. Sprendimas dalyvauti kol kas patvirtintas tik dėl suaugusiųjų dainų konkurso, bet dalyvavimo šokių ir vaikų dainų „Eurovizijose“ artimiausia ateitis dar neaiški. Jonas Vilimas, LTV muzikos laidų prodiuseris ir „Eurovizijos“ konkurso koordinatorius, sako, kad pernai dalyvavimas konkurse kainavo apie 300.000 litų. Tai – mokesčiai ETS, atlikėjų kelionės ir apgyvendinimo finansavimas. Pasirodymams atlikėjai papildomai ruošiasi ir moka patys.
Televizija, pasak p. Vilimo, šiemet stengsis išlaidauti kuo mažiau.
„Nors Maskva už Belgradą brangesnis miestas, tačiau negalime išleisti daugiau nei pernai“, – paaiškina jis. Ponas Siaurusevičius kaip vieną iš pagrindinių priežasčių dalyvauti renginyje įvardija Lietuvos garsinimą. „Ten Europa sužino apie Lietuvą, tad konkursą galima išnaudoti Lietuvos įvaizdžiui stiprinti“, – teigia jis. LRT generalinis direktorius priduria, kad tai neturėtų būti vien nacionalinio transliuotojo rūpestis ir vienaip ar kitaip, kaip buvo iki šiol, turėtų prisidėti Vyriausybė. „Tačiau sprendimas dalyvauti galios, nepriklausomai nuo to, ar kas padės ar ne“, – sako jis.
Įvaizdžiui gerai
Mykolas Katkus, viešųjų ryšių agentūros „VRP I Hill & Knowlton“ vykdomasis direktorius, tiki, kad dalyvavimas „Eurovizijoje“ kaip Lietuvos įvaizdžio gerinimo dalis yra tinkamas žingsnis, kadangi tokią didelę tarptautinę auditoriją pasiekiančių renginių nėra daug, o daugiausia jie būna sportiniai – pvz., olimpinės žaidynės, pasaulio čempionatai. Kaip sako p. Katkus, net tokioje skeptiškoje šalyje kaip Didžioji Britanija „Eurovizijos“ konkursas sulaukia daug dėmesio, nors, pasak pašnekovo, ir yra stebimas kaip humoro renginys. „Kadangi Lietuva nieko nedaro įvaizdžio formavo užsienyje srityje, tai reikia griebti tas galimybes, kurios pasitaiko, ir nesirūpinti dėl išleidžiamų pinigų
“, – tvirtina p. Katkus. Be to, jis teigia, kad prieš svarstant, ar atsisakyti „Eurovizijos“, reikėtų rasti alternatyvų. Kadangi, pašnekovo nuomone, jų nėra, reikia naudotis tuo, ką turime.
Kaimynai išsiskyrė
2009 m. valstybės biudžete nacionaliniam transliuotojui numatyta skirti 49,677 mln. Lt, pernai finansavimas buvo keliais milijonais didesnis. Prognozuojama, kad ir komercinės LRT pajamos šiemet bus mažesnės. Latvijos nacionalinis transliuotojas (LTV) jau apsisprendė projektą stabdyti. Sprendimas priimtas valstybei sumažinus asignavimą 25%, iki 6,6 mln. latų.
„Dėl ekonominio šalies nuosmukio turėjome nutraukti daug projektų, „Eurovizija“ – vienas iš jų. Tai grynai finansinis sprendimas“, – teigia Martiņas Pučka, LTV Ryšių su visuomene departamento vadovas.
Estijos nacionalinis transliuotojas teigia „Eurovizijos“ transliacijų nenutraukiantis ir į konkursą Maskvoje žada siųsti savo atstovą.
Tik iki rugsėjo 30 d.
fiziniams asmenims nuo 18 Eur/mėn.
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai