Rusijos ekonomiką stabdo investicijų trūkumas

Didžiausios Lietuvos prekybos partnerės Rusijos ekonomikos augimas buvo pristabdytas – ne tiek dėl lėtėjančios pramonės plėtros, kiek dėl gamybos pajėgumo suvaržymo. Investicijų badas – vienas iš pagrindinių veiksnių, ribojančių ekonomikos plėtros perspektyvas. Iš susidariusios padėties ekonomiką galėtų išvaduoti tik plataus masto privatizacija, nes ji užtikrina efektyvesnį išteklių naudojimą. Tačiau vargu ar tai įgyvendinama, bent jau žvelgiant į trumpo laikotarpio perspektyvą. Artimiausiu metu Rusijos ekonomika gali sulaukti ir tam tikro pinigų politikos atpalaidavimo, o tai gali šiek tiek paskatinti investicijas į šalies ūkį.

Rusijos ekonomikos augimas pastaraisiais metais gerokai sulėtėjo. Tai lėmė ne tik mažėjusios energetinių išteklių kainos bei smukę dujų pardavimai krizės kamuojamoje euro zonoje, bet ir gamybos pajėgumų panaudojimo priartėjimas prie aukščiausios ribos. Be naujų investicijų, taip pat ir į energetikos sektorių, Rusijos laukia sudėtingi laikai. Lėtėjančios infliacijos lūkesčiai, tikėtina, pakels Rusijos vartotojų nuotaikas. Dauguma Rusijos analitikų prognozuoja gerą derlių, o tai atitinkamai mažins ir infliacijos tendencijas.

Teigiamos vartojimo tendencijos Rusijos rinkoje – gera žinia Lietuvos eksportuotojams. Nors ekonomikos apsukos lėtėja, teigiamas vartojimas ir didelis rinkos potencialas, tikėtina, ir toliau leis išlaikyti iškovotą rinkos dalį. Lietuvos įmonės į Rusiją daugiau eksportuoja vartojamąsias, o ne investicines prekes, todėl tikėtina, kad didelių šio ekonomikos lėtėjimo pasekmių Lietuvos verslas nepajus.

Daugybė investicijų – tai, ko reikia Rusijai ilguoju laikotarpiu. Tačiau politiniai nesutarimai trukdo nuspręsti, kaip tai bus įgyvendinta. Šalies prezidentas Vladimiras Putinas vis dar laiko tvirtą ranką ant savo paties sukurtos valstybinio kapitalizmo ekonominės sistemos. Tokia sistema pasižymi klampia biurokratija, daugybe valstybės valdomų kompanijų ir itin silpna konkurencija.

Pagrindinius gamybos veiksnius – darbo jėgą ir kapitalą – galima naudoti kur kas efektyviau, nei tai daroma dabar. Tai įmanoma pasiekti tik įgyvendinant plataus masto privatizavimo kampaniją. Be to, šalies verslo aplinka yra skurdi – tai irgi išduoda p. Putino įtaką. Jo iniciatyva pradėta speciali programa, ja siekiama 100 punktų pagerinti Rusijos pozicijas Pasaulio banko „Doing Business“ šalių patrauklumo verslui indekse. Tačiau nėra aišku, ar tai iš tiesų padidins Rusijos patrauklumą tarp užsienio investuotojų. Didelė tikimybė, kad tai, kaip ir didžioji dalis kitų p. Putino „iniciatyvų“, pasibaigs neįgavusi materialaus pagrindo.

Trumpuoju laikotarpiu ramstį Rusijos ekonomikai galėtų suteikti pinigų politika. Pinigų pasiūlos dinamika atskleidžia besitęsiantį kreditavimo augimo lėtėjimą – verslui išduodamų paskolų nominalioji apimtis per metus išaugo vos 12%.

Laimė, pastaruoju metu pastebimai susilpnėjęs rublis teigiamai veikia pinigų rinkos būklę, panašiai, kaip ir auganti paklausa šalyje pagamintoms prekėms. Atsižvelgiant į tai, kad, išskyrus importuojamų prekių brangimą, nėra daugiau jokių infliaciją skatinančių veiksnių, manoma, kad dabar yra pats geriausias laikas centriniam bankui susilaikyti nuo veiksmų stiprinant susilpnėjusį rublį. Be to, tikimasi, kad jau šių metų rugpjūtį Rusijos centrinis bankas sumažins visų pagrindinių palūkanų normas.

Komentarai