Finansinės rizikos valdymas – draudimasis ar siekis uždirbti?

Palūkanų normos jau kurį laiką yra istorinėse žemumose ir tolimesniam jų kritimui nėra daug erdvės. Todėl pasyvus Lietuvos įmonių domėjimasis finansinių rizikų valdymu lyg ir neturėtų stebinti, tačiau šis pasyvumas gali turėti savo kainą. Peršasi išvada, kad palūkanų normų svyravimo riziką verslas priima kaip duotybę arba tiesiog tikimasi, kad palūkanos kris dar žemiau arba ilgą laiką išliks panašiame lygyje.

Draudimas yra susijęs su papildomomis išlaidomis, jų būtinybė visada pasveriama ir stengiamasi atsakyti į klausimą „ar tikrai verta?“. Čia galima brėžti paralelę su automobilių KASKO draudimu – juo transporto priemones draudžia daugelis verslininkų ir draudimo verte retai abejojama. O kokia situacija su iš bankų paimtų paskolų palūkanų draudimu?

Ekspertiniu vertinimu, tik iki 10% paskolų yra apdrausta nuo palūkanų kilimo, nors tam skirti instrumentai tikrai nėra naujovė nei Lietuvoje, nei juo labiau visame pasaulyje. Palyginimui galima paminėti, kad tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacijos („ISDA“) daryto tyrimo duomenimis, net 85% didžiausių įmonių draudžia palūkanų normų svyravimo riziką.

Atsakymas galvojantiems, kad palūkanų norma yra duotybė, gana paprastas – šią riziką galima valdyti. Ar verta – tai kiekvienas verslas  gali atsakyti, įvertinęs, ar paskolos aptarnavimo kaštų padidėjimas jam būtų reikšmingas, jei bazė (EURIBOR ar LIBOR), prie kurios „pririšta“ paskola, pakiltų 2, 3 ar 4 procentiniais punktais. Siekiant tvaraus ir ilgalaikio verslo privalu įvertinti, kaip tai paveiktų įmonės apyvartines lėšas, pelningumą, ir galų gale visą verslą.

Verslininkams, kurie tikisi, kad palūkanos dar kris arba ilgą laiką išliks panašiame lygyje, galima užduoti klausimą - ar jie siekia apsidrausti nuo neigiamos palūkanų normų kilimo įtakos, ar papildomai uždirbti? Žinoma, vietoje rekordiškai žemo, pavyzdžiui, 6 mėn. EURIBOR 0.303%, šiandien reikėtų mokėti apie 1% ir skirtumas taptų papildomais kaštais, jei palūkanos taip ir nepakiltų. Tačiau čia vėl vertėtų brėžti paralelę su savanoriškuoju automobilių draudimu. Juk retas, tikriausiai, tikisi „uždirbti“, kai perka draudimą, ir vargu ar gailisi, jei apdraudus automobilį neįvyko jokių autoįvykių. Paskolos draudimas nuo palūkanų normų kilimo visam paskolos terminui leistų iš anksto prognozuoti finansų srautus ir gauti planuotą rezultatą.

Verta prisiminti, kad ekonomika vystosi ciklais ir naivu būtų tikėtis, kad palūkanų normų mažėjimo tendencija išliks labai ilgą laiką. Anksčiau ar vėliau euro zonos šalių bėdos bus išspręstos ir atsigaunančios ekonomikos kilstels infliaciją, kuriai suvaldyti Europos Centrinis Bankas bus priverstas kelti bazinę palūkanų normą.

Taigi, iš tiesų EURIBOR ar EUR LIBOR ateityje grįš prie įprastų lygių, o gal net ir aukštesnių. Žinoma, galima bandyti nuspėti, kada tai bus, tačiau pagauti žemiausią tašką  yra ypač sudėtinga – vos pradėjus keistis lūkesčiams jau gali būti vėlu, nes tai iškart atsispindėtų didesniuose draudimo kaštuose. Tokį spekuliavimą norėčiau prilyginti bandymui spėti, kad šiais metais neprireiks savanoriškojo automobilio draudimo. Keista, bet su automobiliu retas taip juokauja, o su paskolų palūkanų norma – didžioji dauguma. Nors nuostolis verslui dėl palūkanų pakilimo gali būti gerokai didesnis.