Europa griebiasi dar vieno vilties šiaudo

Europos centrinis bankas (ECB) nurėžė bazinę palūkanų normą 0,25% iki istorinių 0,50% žemumų – kaip ir prognozavo „Danske Bank“ analitikai. Tikimasi, kad kaip niekad žema palūkanų norma pabudins merdėjančią euro zonos ekonomiką. Vis dėlto šis apkarpymas sukurs tik vos juntamą pagerėjimą, kadangi trumpo laikotarpio rinkos palūkanų norma euro zonoje jau dabar yra artima nuliui. Jei dar prieš du mėnesius ECB prezidentas Mario Draghi baiminosi, kad neigiama palūkanų norma gali sukelti pernelyg daug nenumatytų ir nesuvaldomų problemų, tai šiandien jo retorika kardinaliai keičiasi.

Bazinių palūkanų normos sumažinimas yra gera naujiena ir Lietuvos gyventojams, pasiėmusiems paskolas eurais – sumažės jų išlaidos palūkanoms. Be to, tai turėtų tapti paskata daugiau vartoti, kadangi tokie ECB veiksmai taupymo tikrai nepaskatins. Tačiau poveikis vartojimui bus gana silpnas. Nedidelis poveikis tikėtinas ir skolinimo politikai. Šiuo metu palūkanos Lietuvoje ir taip yra žemiausios per visą nepriklausomybės istoriją, todėl paskolų rinkos atsigavimas labiau priklauso nuo vidaus ekonominės nei išorinės ekonominės politikų.

To buvo galima tikėtis

Vis gerėjančios nuotaikos žaliavų rinkose išduoda, kad infliacijos problema euro zonai jau nebėra tokia opi, kokia buvo prieš pusmetį ir daugiau. Kita vertus, tvarus valiutos sąjungos atsigavimas išlieka ypatingai aktualus – ypač, kol Kinija neskleidžia aiškių spartėjančio augimo signalų. Aiškūs ženklai buvo siunčiami ir iš Vokietijos, kuri buvo viena nuožmiausių bazinės palūkanų normos mažinimo oponenčių. Tačiau šalies ambicijas kiek prigesino susilpnėjusios ateities perspektyvos ir iki 1,1% 2013 m. balandį smukusi infliacija, kai prieš mėnesį ji dar siekė 1,8%.

Nepaisant gerų ECB norų ištraukti euro zonos ekonomiką iš nuosmukio liūno, sumažinta bazinė palūkanų norma gali ir netapti panacėja nuo visų bendriją kamuojančių ligų. Pagrindinė ECB problema ta, kad itin žema palūkanų norma gali neturėti jokio poveikio smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriams – ypač Pietų Europos regione. Todėl ECB teks kaip reikiant pasiraitoti rankoves ieškant išeities iš susidariusios padėties. Jei ECB prezidentas p. Draghi laiku numes finansinį gelbėjimosi ratą smulkiajam ir vidutiniam verslams, tai taps tikrai stipriu ir teigiamu postūmiu visai euro zonos ekonomikai.

O kas toliau?

Tikėtina, kad tai buvo paskutinis kartas, kai ECB sumažino bazinę palūkanų normą. Jei euro zonos ekonomikos padėtis negerės, ECB turės galvoti apie efektyvesnes priemones ekonomikai skatinti, o ne apsiriboti vien tik palūkanų karpymu. Iš tiesų darosi vis labiau akivaizdu, kad palūkanų mažinimas vargu ar turės reikšmingą poveikį realiai ekonomikai. Todėl ateityje ECB gali vėl pradėti įgyvendinti nestandartines skatinančios pinigų politikos priemones, viena kurių – ilgo laikotarpio refinansavimo operacijos (LTRO).

Tačiau tik laiko klausimas, kada bus ryžtąsi palūkanų normos kėlimui aukštyn. Euro zonos augimo perspektyvos nėra džiuginančios – nedarbo lygis laikysis virš 12% žymos, o infliacija išliks itin maža. Euro zonos ekonomikos augimo neturėtume išvysti anksčiau nei antrąjį 2013 m. ketvirtį. Tačiau vidutinis BVP įvertis šiais metais neturėtų keistis. Tuo tarpu Europos Komisija atnaujintose savo prognozėse pateikia kur kas pesimistiškesnį scenarijų – BVP turėtų susitraukti 0,3%.

Didesnį „Danske Bank“ analitikų optimizmą nulėmė santykinai gera Vokietijos ekonomikos padėtis. Pagrindiniu euro zonos augimą skatinančiu veiksniu ir toliau išliks augantys eksporto mastai. Tačiau fiskalinės konsolidacijos poreikis bei silpnai atsigaunantis kreditavimas mažins vidaus paklausos apimtis. „Danske Bank“ analitikai ir toliau prognozuoja bazinę palūkanų normą išliksiant žema dar ilgą laiką. Vis dėlto egzistuoja tikimybė, kad kažkuriuo metu 2015 m. ECB pradės lėtą palūkanų normos atkūrimo procesą.

Komentarai