Eik, Mečislovai, iš čia (dar kartą apie pensijas)

Šių žmonių nervais ir pinigais groja įvairūs Seimo ir Vyriausybės nariai, kurie mano, jog ši sistema yra ydinga ir skatina ją deformuoti ar naikinti. Arba tiesiog abejoja jos naudingumu ar savo sprendimais jos atžvilgiu. Šie jų veiksmai veda į nepasitikėjimą valstybe, finansinį žmonių netikrumą ir piniginius nuostolius.

Daugelio abejojančių argumentai yra silpni arba klaidinantys. Ypač užkliuvo vieno iš jų sėjama abejonė kaupiamąja pensijų sistema, pateikiant atseit nepasiteisinusių Lenkijos ir Vengrijos pensijų sistemų pavyzdžius. O juk tie pavyzdžiai yra kaip tik pavyzdžiai to, kaip tų šalių politikai savo kišimusi į šias sistemas joms ženkliai pakenkė. Kaip sakoma, pats muša, pats rėkia.

Pensijų reforma, kuri šalia esamos Sodros sistemos sukūrė papildomo kaupimo sistemą, yra ir protinga, ir neišvengiama siekiant užtikrinti šalies ir jos dirbančiųjų ateitį. Kodėl?

Mes visi (tarp mūsų ir Konstitucinis Teismas) privalome suprasti, jog Sodros sistema tik perskirsto lėšas, kurias šiuo metu uždirba dirbantieji. Yra visiškas melas galvoti ar aiškinti žmonėms, kad dabartinės jų pensijos yra kažkaip sukauptos ar „uždirbtos“, ar jiems „priklausančios“. Sodra tiesiog surenka iš dirbančiųjų ir pagal tam tikrus principus perskirsto pensininkams. Taigi bendras pensijų lygis priklauso nuo to, koks yra sąžiningų mokesčių mokėtojų ir pensijų gavėjų santykis bei nuo to, kiek uždirba tie mokesčių mokėtojai ir Sodros mokesčių lygio. Pinigų yra tiek, kiek yra.

Kaupiamoji pensijų sistema reikalinga, nes:

Mokesčių mokėtojų mažėja, nes dideli kiekiai darbingo amžiaus žmonių emigruoja. Emigruoja iš dalies todėl, kad mūsų politikai ir vyriausybės nedaro nieko arba daro labai mažai, kad pritrauktų į Lietuvą darbo vietas ar kapitalą. Pagal pritrauktas užsienio investicijas tarp ES kaimynų velkamės uodegoje. Paskutinės Seimo ir Vyriausybės iniciatyvos keisti pelno apmokestinimą, bloginant galimybes perkelti į sekančius metus mokestinius nuostolius – dar vienas pagalys į užsienio investicijų pritraukimo vežimo ratus. Net ir rimti Lietuvos verslininkai dėl požiūrio į investicijas ir mokestinio nestabilumo nedega noru čia investuoti savo pinigus. Vieni tą daro Airijoje, kiti – Ispanijoje, dar kiti - JAV, o dalis net ir Baltarusijoje. Neatsirandant įdomių ir gerai apmokamų darbo vietų Lietuvoje, jos sukuriamos kitur ir mūsų šalies piliečiai išvažiuoja paskui jas.

Išvažiuojantys palieka Lietuvoje savo tėvus ir senelius, kuriems pensijas iš savo mokamų mokesčių turi sumokėti Lietuvoje likę ir sąžiningai mokesčius mokantys piliečiai. Ar čia kvepia socialiniu solidarumu? Kol kas negirdėjau, kad kas nors iš valdžioje esančių aiškiai identifikuotų šią problemą ir pasiūlytų kaip ją spręsti.

Be to, didelė dalis gyventojų dirba nelegaliai ir nemoka jokių mokesčių. Vis dar yra palikta įvairių lengvatų kai kurioms dirbančiųjų ar pajamų grupėms. Taigi, nors ir turėdama vienus didžiausių Sodros mokesčių tarifų, valstybė nepajėgia surinkti tiek mokesčių, kiek yra padalinusi pažadų. Tada norisi kišti ranką į svetimą kišenę.

Taigi aiškūs du dalykai. Pirma, matau, kad ir toliau blogės dirbančiųjų ir pensininkų santykis, o tai reiškia, ir tikėtina pensija, nes nesimato jokių realių pastangų iš valstybės pusės spręsti migracijos ir investicijų pritraukimo problemas. Antra, šiuo metu dirbantys uždirba pensijas ne tik savo tėvams ir seneliams, bet ir dirbančių nelegaliai, mokančių lengvatinius mokesčius bei emigrantų  tėvams ir seneliams.

Taigi ar tai nėra protinga ir socialiai teisinga leisti šiems sąžiningiems dirbantiesiems dalį pinigų atsidėti ir taip nors šiek tiek sumažinti priklausymą nuo šios sistemos, kurios ateitis neaiški? Manau, kad reikalinga.

Taip pat noriu atremti vieno socialdemokratinių pažiūrų ekonomikos profesoriaus nuolat kartojamą argumentą, kad pensijų fondai sukaups mažiau nei padidės pensija žmogui, likusiam Sodroje. Sutikčiau su juo, jei fondų investicijos būtų apribotos investicijomis Lietuvoje. Tačiau taip nėra.

Pirma, nėra jokios garantijos, kad Lietuvoje atlyginimai ateityje augs sparčiai. Kaip minėjau, yra tikėtina, kad toliau mažės dirbančiųjų. Nėra garantijos, jog atlyginimai Lietuvoje toliau sparčiai kils, nes tai priklauso nuo mūsų žmonių kvalifikacijos, produktyvumo ir šalyje investuoto kapitalo, o ne nuo kažkokių mechaninių procesų ar politikų gerumo. O protingai investuojant finansinėse rinkose per ilgus laikotarpius galima uždirbti grąžas, kurios viršytų bendro atlyginimų fondo augimą Lietuvoje. Svarbiausiai, kad tą padaryti nesutrukdytų nekompetentingi ir neatsakingi politikai. Lietuvoje veikianti kaupiamoji pensijų sistema yra pagrįsta pastoviu kaupimu, kai kiekvienais metais kaupiantieji pensijai perveda papildomus pinigus savo fondui ir už juos perkamos finansinės priemonės. O mūsų konservatorių vyriausybė ima ir sumažina pervedimus į pensijų fondus 2009 metais, kai rinkose yra pats palankiausias momentas papildyti savo portfelius ir pirkti akcijas bei obligacijas. Po to įvairiausio plauko politikai–šarlatanai šaukia, kad pensijų sistema nepakankamai uždirba. Ponai – patys už tai esate atsakingi.

Sutinku, kad esama pensijų sistema turi trūkumų ir ją reikėtų tobulinti, kad ji galėtų nešti didesnę naudą kaupiantiesiems ir Lietuvai, bet tai reikia daryti lėtai, protingai ir apgalvotai.

O tiems politikams, kurie nesugeba subalansuoti šalies biudžeto (nepaisant didžiulių Europos Sąjungos subsidijų) ir gviešiasi jau sukauptų milijono šalies dirbančiųjų pinigų, siūlau pažiūrėti į veidrodį, patraukti rankas nuo svetimų pinigų ir eiti dirbti. O jei dirbti nesugebat, atlaisvinkit vietas labiau kompetentingiems.