Verslas Lietuvoje: kur gaminti, kur prekiauti, o kur teikti paslaugas

Atstumai Lietuvoje maži, tad verslą patogiai valdyti galima ir įkurtą kitame mieste, be to, nepaisant artumo, regionai ir jų centrai turi nemažai skirtumų, kurie kiekvienai įmonei gali būti esminiai. Nuo vietos, kurioje įmonė steigiama, gali priklausyti didžioji kuriamo verslo sėkmės dalis. Kuriant gamybos, prekybos ar paslaugų įmones būtina įvertinti demografinę regiono padėtį, darbo rinkos būklę, susiformavusias verslo tradicijas, konkurenciją, susisiekimo infrastruktūrą.

Demografiniai rodikliai

Vienas svarbiausių dalykų dairantis vietos verslui – demografinė ir darbo rinkos padėtis vietovėje. Sritis svarbi dviem aspektais – nuo jos priklauso, kaip seksis rasti darbuotojų, kita vertus, kiek klientų gali tikėtis įmonė, jei paslaugas teikia tiesiogiai žmonėms.

Dažnai verslininkai demografinę padėtį vertina apsiribodami bendro gyventojų skaičiaus palyginimu, renkasi miestus, kuriuose gyventojų daugiau. Tačiau svarbu toli gražu ne vien tai, būtina įvertinti ir gyventojų amžiaus sudėtį, gyventojų mažėjimo ar daugėjimo tendenciją, emigracijos mastą ir pan.

Pavyzdžiui, itin didelę dalį gyventojų gali sudaryti pagyvenę žmonės, kurie darbo rinkoje nebedalyvauja. Neįvertinus šios aplinkybės, įmonei gali būti sunku rasti darbuotojų ir tokiame mieste, kuriame bendras jų skaičius dukart didesnis nei aplinkiniuose.

Paslaugų sferos verslus demografinė padėtis veikia kitaip: darbingo amžiaus gyventojų trūkumas šiuo atveju labiau apsunkina ne specialistų paiešką, o iki minimumo sumažina potencialių klientų skaičių. Natūralu, kad didelio nedarbo lygio regionuose menkesnė ir perkamoji galia, vartojimas.

Skirtinga specializacija

Darbo rinkos būklės analizė – gana sudėtingas dalykas. Nepakanka įvertinti vien nedarbo lygį, darbo vietų pasiūlą dairantis vietos įmonei. Net jei darbo aktyviai regione ieško tūkstančiai žmonių, dar nereiškia, kad tai jums reikalingos srities specialistai.

Kiekvienas Lietuvos regionas išsiskiria specifinių kvalifikacijų darbuotojų gausa. Istoriškai susiklostė, kad vienuose miestuose daugiau veikė vienų, kituose – kitų gamybos sektorių įmonės, tad juose susitelkė ir konkrečių specialybių gyventojai.

Pavyzdžiui, Rugilė Andziukevičiūtė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorė, teigia, kad pristatant šalies regionus potencialiems užsienio investuotojams visuomet stengiamasi pabrėžti kiekvienos vietovės siūlomų specialistų išskirtinumą.

Štai Panevėžio regionas, „Investuok Lietuvoje“ specialistės teigimu, išsiskiria stipria orientacija į gamybą. „Panevėžį dėl istorinių kompetencijų ir darbo jėgos kvalifikacijos pristatome kaip vieną patraukliausių vietų mechaninės inžinerijos įmonėms“, – sako p. Andziukevičiūtė.

Kiek mažesnis taip pat pramoninis Alytus turi daug kompetentingų darbuotojų baldų ir tekstilės srityje, investuotojai miestą renkasi dėl darbuotojų, kurie itin pravartūs minkštųjų baldų gamyboje. Tauragės darbuotojų profilis visai kitas – mieste yra daug kompetentingų maisto perdirbimo specialistų.

Klaipėdos LEZ, teigia specialistė, itin patraukli įmonėms, kurios nori būti netoli jūros uosto. Miestas patrauklus chemijos, plastikų, atliekų utilizavimo sektoriui.

Kaunas su Vilniumi konkuruoti galėtų dėl patrauklumo čia kurti tarptautinius paslaugų centrus, mat šis potencialas mieste vis dar neišnaudotas.

Telšiuose gausu metalo apdirbimo specialistų, galinčių dirbti su metalo apdirbimo įrenginiais.

Šiauliuose istoriškai susiklosčiusios kompetencijos gaminant televizorius ir kitus buitinius prietaisus aktualios iki šiol, mat mieste yra daug persikvalifikavusių darbuotojų, dirbančių ventiliacijos įrangos ar kitų įrenginių gaminimo srityje.

Susisiekimo svarba

Geografinė padėtis ir susisiekimas gamybos, prekybos įmonėms – taip pat labai svarbus aspektas. Ne be priežasties vienos įmonės žūtbūt siekia įsikurti arčiau jūrų uosto, kitoms patogiau veikti greta oro uostų, dar kitos renkasi miestus, kurie išsidėstę greta tarptautinių automagistralių.

Vienas tokių miestų – Panevėžys, patrauklus investuotojams dėl to, kad yra greta kelio „Via Baltica“.

„Iš čia su savo produktais ar paslaugomis per parą galite pasiekti Skandinavijos ir kitas reiklias, turtingas Europos rinkas, o ne tokie drąsūs per porą valandų gali pasiekti visiškai šalia esančius klientus Rygoje ar Vilniuje“, – sako Raimundas Petrauskas, Panevėžio UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius.

Kaunas šiuo atžvilgiu taip pat išsiskiria: Kauno rajonas yra tarptautinės svarbos transporto ir logistikos mazgas, kuriam priklauso Karmėlavos oro uostas, Laisvoji ekonominė zona (LEZ), būsimasis centrinis logistikos terminalas su Europos vėžės geležinkelio stotimi.

Nors Lietuva yra nedidelė ir per kelias valandas galima pasiekti bet kurį jos kampelį, verslininkai skaičiuoja, kuriomis kryptimis ir kaip dažnai jiems su savo produktais reikia keliauti.

Valdžios indėlis

Statant gamybos bendrovę verslininkams taip pat pravartu pasidaryti įvairių lengvatų, kurių siūlo miestų savivaldybės.

Itin patrauklūs tiek Lietuvos, tiek užsienio verslininkams regionai, kurie turi pramonės parkus, laisvąsias ekonomines zonas. Kai kurių miestų savivaldybių specialistai investuoti norinčioms įmonėms padeda kuo greičiau ir paprasčiau susitvarkyti visus reikiamus dokumentus, konsultuoja darbuotojų samdos klausimais, teikia mokestinių lengvatų ir pan.

Ilgalaikių planų turinčios bendrovės paprastai įvertina ir universitetų, profesinio rengimo įstaigų darbą regionuose, mat jų egzistavimas ir tam tikrų įgūdžių specialistų rengimas užtikrina ilgalaikę stabilią darbuotojų pasiūlą ateityje.