Gyvenimas po burėmis. Kapitonės portretas

Publikuota: 2015-05-30
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo nuotr.
„Verslo žinios“

Šį savaitgalį Lietuvos buriuotojų sąjunga švenčia 80-metį. Kalbamės su pirmąja ir vienintele kapitone moterimi per pirmosios Nepriklausomos Lietuvos ir sovietmečio lietuviškojo buriavimo istoriją, brėžiame jos punktyrą, dažnai sutampantį su pačios kapitonės gyvenimu.

Su p. Maryte (Marija jos, ko gero, niekas nevadina) kalbėtis įdomu, bet ir nelengva, – ji berte beria neįtikėtinus epizodus apie buriavimą, poligrafiją (tai jos specialybė), asmenis ir įvykius, tik spėk rišti pasakojimo gijas.

Pradžia Dokumentais remiantis, Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS) pradėjo veikti 1935 m. Klaipėdoje Klaipėdos fiziško auklėjimo komiteto iniciatyva. Birželio 4-ąją įvyko pirmasis posėdis, jame pasiskirstyta pareigomis, sąjungos pirmininku tapo Juozas Jurkūnas, paskirtas švietimo ministro. Paauglystėje, sako p. Marytė, apie tokius dalykus ji nė negirdėjusi, bet gerai atsimena, kad 1952 m. Vilnius buvo nukabinėtas plakatais, kurie kvietė į Vilniaus universiteto (VU) Fizikos katedroje Naugarduko gatvėje rengiamus buriavimo kursus. Tuos kursus organizavo jachtos kapitonas Jurgis Stabinis (1907–1959), vienas pirmųjų Vilniaus jachtų klubo komandorų, aukščiausios kategorijos teisėjas, parengęs buriavimo vadovėlį.
„Mes, 11–13 metų Užupio paaugliai, užkliuvome už tų plakatų, – juk buvo viskas įdomu. Nuėjome į tuos kursus, ir Stabinis mus pradėjo labai globoti, – vienas iš jo katedros darbuotojų net ateidavo pas tėvus prašyti, kad išleistų mus į Trakus ar į stovyklą. Ir vasaromis kiekvieną šeštadienį ar sekmadienį važiuodavome traukiniu iki Lentvario, nuo jo – pėsčiomis į Trakus“, – prisimena p. Marytė.J. Stabinis kursuose dėstė buriavimo teoriją, o vaikus treniravo entuziastingas buriuotojas Zenonas Strazdas, tuo metu jis VU studijavo meteorologiją (1961–1967 m. jis buvo Respublikos buriavimo sporto federacijos pirmininkas).
Tik gerokai vėliau, kai J. Stabinis jau buvo miręs, p. Marytė sužinojusi, kad prieškariu jis buvo skautų vadas. Taigi pokariu, kol nebuvo išryškinta „nuodėminga“ jo praeitis, jis subūrė pirmuosius vaikus į Vilniaus buriavimo klubą, veikiantį Trakuose.
Beje, J. Stabinio taurės regata, nuo 1963 m. kasmet vykstanti Trakuose, vadovaujasi 1954 m. jo parengta ir pritaikyta jolių išlyginamąja formule. Ši formulė yra dabartinių matavimų, perskaičiuojant distancijoje sugaištą jachtų laiką, pirmtakė. Už tas regatas lig šiol atsakinga p. Marytė, Vilniuje likusi vienintelė iš „Stabinio vaikų“. Dar vienas likęs – Antanas Virbickas, seniai gyvena Vokietijoje, Miunchene.1921 m. rugsėjį Kaune buvo įkurtas Lietuvos jachtų klubas. Vėliau jie ėmė steigtis kituose miestuose – 1928 m. Klaipėdoje įsteigtas buriuotojų klubas, 1929 m. vasarį – Klaipėdos jachtų klubas. Vilniaus jachtų klubo steigiamasis susirinkimas lenkų karininkų iniciatyva sušauktas 1926 m. sausį. Jachtų klubo nariai buriavo Trakų ežeruose, 1930 m. jiems buvo perleista dalis Trakų pusiasalio ir pastatytas jachtų klubo pastatas. 1939 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, Vilniaus jachtų klubas su visu inventoriumi buvo perduotas Šaulių sąjungai.
Medinis lenkmečio klubo namas, prisimena p. Marytė, buvo labai gražus, – su vestibiuliu ir vėliau pristatyta veranda, miegamaisiais antrame aukšte. Namas buvo gyvas visą sovietmetį, kol 1990 m. jį nusipirko vienas Amerikos lietuvis. „Buvo ten ir toks špilis – stiebas, ant jo užsilipus labai gražiai matydavosi Trakai“, – juokiasi p. Marytė.O tas „baisus betoninis pastatas“, aiškina ji, apleistas ir sunykęs atrodo tik dabar. Mečislovo Davainio statytas kompleksas sovietmečiu buvo viena iš geriausių vietų sportininkams apsistoti, – kai vykdavo irkluotojų visasąjunginės varžybos, visi norėjo pakliūti į Trakus – čia buvo ir gražu, ir geros gyvenimo sąlygos. Žiemą buriuotojai ten su vaikais slidinėdavo.
Po Antrojo pasaulinio karo Trakai tapo pagrindine buriavimo baze, ypač iki Kauno marių radimosi 1959-aisiais. Tais metais Kauno mariose įvyko „Finn“ klasės jachtų regata, 1960 m. Pažaislio vienuolyno pašonėje pradėjo veikti „Žalgirio“ jachtų klubas.

Į Maskvą – mamai nežinant Grįžtant prie kapitonės Marytės, – aukštuosius mokslus ji baigė Maskvos poligrafijos institute. Tiesa, tikėjosi studijuoti tuometinio Leningrado Admirolo Makarovo jūrų akademijoje, tačiau iš ten gavo atsakymą, kad „Pabaltijo elementų“ jie nepriima.
„Mano tėvelis buvo labai šviesus žmogus, spaustuvininkas. Jis ir sako: jei nori dirbti spaustuvėje, turi pirma mokytis“, – pasakoja p. Marytė. – Ir iškeliavau, mamai nė nežinant. Dabar taip nebedaryčiau, o tada privariau strioko visiems. Ir egzaminus nesunkiai išsilaikiau, gal kad mokykloje turėjau nuostabius mokytojus, baigę mokyklą laisvai kalbėjome angliškai. Tais laikais!“ – sako p. Marytė.
Maskvoje ji irgi bandė ieškoti progų buriuoti, bet buriuoti ten pradėdavo labai vėlai – birželio pabaigoje. Taigi mergina anksčiau išsilaikydavo sesijas ir birželio pradžioje jau buriuodavo Trakuose.

Buriuoti – gyvenimo būdas Tais laikais, sako p. Marytė, Vilniuje buvo daug buriuojančių žmonių, turbūt tai buvo mūsų gyvenimo būdas.
„Mes visi buriavom. Laivų iš pradžių buvo nedaug, bet po 1952 m. olimpiados Helsinkyje ir Lietuvoje pasirodė olimpinių laivų, – prisimena kapitonė. – Atsirado emkių – Sovietų Sąjungoje tuomet populiarių M klasės švertbotų, jais plaukdamas galėjai apsiversti, atsigulti ant šono su visa bure. Buvo keli „Skrajojantys olandai“. Aišku, kylinių jachtų, tokių kaip dabar, nebuvo.“
Tuos laivus per vadinamąjį visasąjunginį paskirstymą pirkdavo gamyklos, ir lietuviai jų prisipirko išties nemažai. 
Nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios Lietuvoje ėmė rastis jūrinių kreiserinių jachtų, jas pirko didžiosios gamyklos. Pvz., jachtą „Lietuva“, didžiausią tuo metu Baltijos šalyse, 1976 m. įsigijo Lietuvos žuvies pramonės susivienijimas. Laivus pirko ir mažesnės gamyklos – Vilniaus „Puntukas“, nedidelė mechaninė gamykla, šlifavimo staklių, grąžtų gamyklos, – visi norėjo buriuoti.„Universitetas Žydiškėse turėjo tik kelias senas joles, nes neturėjo pinigų. Gamyklos pinigų turėjo ir pirko didesnius laivus“, – šypsosi p. Marytė. Ji prisimena, kaip sykį jai paskambinęs „Puntuko“ gamyklos direktorius pakvietė pasišnekėti.
„Jis pasakė: „Kuriama buriavimo sekcija, ji bus tau.“ Išsikvietė ir jauną vyrą, stalo tenisininką, sako, jis irgi buriuoti pradės, jei padėsi. Ilgainiui tas stalo tenisininkas Vitalis Mudėnas tapo buriuotoju, kapitonu ir mano vaikų tėvu“, – juokiasi p. Marytė.

Kapitonės istorija Paklausta, kokiais keliais ji pati ėjo iki jachtos kapitonės statuso, p. Marytė vėl nusijuokia: viskas prasidėjo nuo teisėjavimo. Trakų klubo direktorius pasikvietęs paklausė, ar jos vaikas buriuoja. Buriuoja, atsakiusi ji.
„Tai važiuosi iš Vilniaus teisėjauti, pasakė jis. Ir viskas, ir važinėjau su vaikais teisėjauti daugybę metų, ir niekas neklausė, ar noriu“, – pasakoja p. Marytė. Niekas neklausė ir kai delegavo nuo Vilniaus į Lietuvos buriavimo federaciją (LBF), kurioje ji dirbo apie 20 metų.
Varžybos, posėdžiai vyko kas dvi savaitės, už kiekvieną buriavimo šaką – teisėjavimą, taisykles, komandas, buvo po atsakingą žmogų, kaip dabar LBS. (LBS atkurta 1995 m. 1996 m. ją įregistravo Teisingumo ministerija, prezidentu buvo išrinktas akademikas Jurgis Vilemas, atsakinguoju sekretoriumi – Linas Tamkvaitis.)„O aš ir po šiai dienai sekretoriauju visokiuose suvažiavimuose, susirinkimuose, man ant kaktos užrašyta, kad turiu tą daryti“, – nepaliaujamai šypsosi p. Marytė. Pirmosios eilės kvalifikacinius egzaminus ji išsilaikė neturėdama 19-os, o teises gavo tik sulaukusi 20-ies, tokia buvo tvarka. Tuomet jau galėjo siekti kapitono laipsnio, tačiau jam gauti reikėjo „prisiplaukioti mylių“.
Ponios Marytės tapsmo kapitone istorijoje neišvengiamai turi būti paminėtas ir prezidentas Algirdas Brazauskas. „Jis buvo tikras buriuotojas. Pirmiau jam galva krepšiniu pramušta buvo, paskiau – dėl buriavimo. Pagal savo galimybes jis padėjo mums, kiek galėjo. Tuo metu jis dirbo Plano komisijoje, ir jūs nė neįsivaizduojate, kiek buvo nuveikta Lietuvos labui“, – kalba ji.
Taigi, Plano komisija skyrė „lyšnų“ pinigų Pedagoginiam institutui, kurio rektorius Vytautas Uogintas buvo A. Brazausko draugas, ir institutas nusipirko dvistiebę raudonmedžio jachtą „Ragana“, ja buriavo vilniečiai.

Su „Ragana“ – kaupti mylių Pirmasis reisas su „Ragana“ buvo iš Klaipėdos į Leningradą. Į reisą p. Marytę išruošė ir kapitone paskyrė Osvaldas Kubiliūnas (1931–1995) – pirmasis, ilgametis jachtos „Lietuva“ kapitonas, išugdęs daugybę garsių Lietuvos buriuotojų. Kapitonės laipsnio p. Marytė dar neturėjo, kapitonų Lietuvoje išvis dar buvo nedaug. „Kubiliūnas ir sako: viskas taip pat, kaip mariose buriavai su savo emke, tik laivas didesnis. Tais laikais mobiliųjų, žinoma, nebuvo, radijo ryšio naudoti negalima, juk pasienis, turėjom tik jūrlapį ir mechaninius prietaisus“, – pasakoja buriuotoja.
Laivą įgula turėjo nuplukdyti į Leningradą, kur vyko žurnalo „Katera i jachty“ rengiamos varžybos „Kubok Baltiki“. Ten jų laukė kita įgula, pasirengusi varžyboms, jai vadovavo kapitonas Vitalis Mudėnas. Iš pirmojo plaukimo „Ragana“ p. Marytei įsiminė labai gražus raudonas laivas – plaukiojantis švyturys prie įėjimo į Irbeno sąsiaurį. Laivo įgula, pasieniečiai, pakvietė lietuvius priplaukti. Šie priplaukė. Pasieniečiai apdalijo įgulą apelsinais, pripylė degalų, bet svarbiausia, davė meteorologijos žemėlapį. Perspėjo, jog einant į Saremo pusę užklups stiprus štormas.„Užklupo kaip reikiant, – juokiasi p. Marytė. – Pamatėm mes tuos debesiukus, sakau, bus štormas, viską reikia pritvirtinti. Dabar tik galiu palyginti, kad bangos buvo mažesnės nei Trijų kryžių kalnas, nuo kurio mes vaikystėje lėkdavom su slidėm. Klausiu vyrų, ar kas nors Marchajų skaitėt. Jis lenkas, parašė knygą apie buriavimą jūroje. Jis mokė buriuoti: kai labai didelė banga, leki skersai, kaip su slidėmis: skersai kyli į bangą, skersai leidiesi. Su „Ragana“ taip ir plaukėm: nuleki apačion ir kyli į viršų, apačion ir į viršų. Privargom baisiai. Kai vachta baigėsi, priguliau pailsėti, bet koks tas žiogo miegas. Girdžiu, kalbasi Žvaigždras Drėma su Juliumi Jurginiu, jie abu geri draugai buvo, abu architektai. Vienas klausia: „Kaip manai, ar vantai išlaikys?“ Kitas atsako: „Išlaikys. Mudėnas viską pats patikrino, kitaip nebūtų Marytės su mumis išleidęs.“ O su vyru Vitaliu, priduria pašnekovė, jiedu niekada neplaukė kartu jūroje, tik mariose – su vaikais, su anūku. Nes su krantu nebuvo jokio ryšio, taigi vienas likdavo krante su vaikais, kitas – išplaukdavo.Nuvairavo tąsyk į Leningradą labai gerai. Tik įplaukę į farvaterį užkabino už sekliaus. Ir staiga naktį išgirdo iš karinio laivo lietuviškai sakant: „Palaukit, nutrauksim nuo sekliaus, jau nuleidome laivelį.“
„Pasirodo, tame laive tarnavo lietuvių, jie mus išgirdo, nutempė nuo sekliaus. O tada – už skudurų ir į oro uostą, į Vilnių, nes vaikai tai kažkur palikti, vieni – pas vienus tėvus, kiti – pas kitus, ir į darbą reikia. Taip buvo ne kartą“, – pasakoja p. Marytė.
Siekiant kapitono statuso, jei reikėjo priplaukioti 1.000 jūrmylių. „Bet Vytas Dubickas, Vilniaus kvalifikacijos komisijos pirmininkas, pasakė: turi nuplaukti 2.000 jūrmylių, kad kiti patikėtų“, – juokiasi pašnekovė. Todėl ji ir plaukiojo su „Ragana“. Po 1982 m. Vokietijoje laimėtų varžybų su „Conrad-30“ tų mylių susikaupė 2.000. Kapitono egzamino teoriją p. Marytė jau buvo išsilaikiusi, taigi kapitono diplomą Nr. 24 ji gavo 1983-aisiais. „Visi žinojo, kad jau esu tiek priburiavusi, niekas negalėjo prisikabinti“, – sako ji.
Visą tą laiką – apie 40 metų – p. Marytė ir teisėjavo. Sovietmečiu aukščiausia teisėjų kategorija buvo vadinamoji visasąjunginė, jai gauti reikėjo ir kapitono licencijos, ir daugybės atsiliepimų iš varžybų.

Regatos varpas Neatsiejama Lietuvos buriavimo istorijos dalis – Kuršių marių regata. Pirmoji, vadinta „Aplink Kuršių marias“, įvyko 1954 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 d. Vėliau vykusi su pertrūkiais, nuo 1976-ųjų ji rengiama kasmet. Pasak p. Marytės, regatą atgaivino vilniečiai, daugiausia tai buvusi SSD „Žalgirio“ CT buriavimo sekcijos prezidiumo, jo atstovo E. Štelbio, buriuotojų M. Davainio, V. Dubicko, V. Mudėno iniciatyva. 
„Nežinau, kodėl vilniečiai, – gūžteli pašnekovė, – Vilnius daugiau prisipirko jachtų, čia buvo daugiau buriuotojų, entuziastų, nenuoramų.“
Ji pasakoja, jog 1978 m. Vytas Dubickas, respublikinės kategorijos teisėjas, į Kuršių marių regatą pasikvietė teisėjauti iš Elektrėnų Eugenijų Karalių, šis turėjo sąjunginę kategoriją, kaip ir Eugenijus Pažarauskas. Tada užkutino Klaipėdą – ten buvo kapitonas Osvaldas Kubiliūnas ir „Lietuvos žvejo“ redaktorius Venantas Butkus.
Vilnietis architektas, dailininkas Albinas Purys piešė plakatus, sugalvojo ženkliukus, daugumą jų p. Marytė sako išsaugojusi iki šiol.„Teisėjauti buvo kam, vaizdinė medžiaga buvo, o atvažiuoti tai prašom visi, kurie nori ir gali. „Žalgirio“ CT iš pradžių dar duodavo pinigų, mus rėmė „Lietuvos žvejys“, o žvejai tuomet buvo turtingi“, – beria p. Marytė. Ją pačią Vytautas Dubickas pakvietė sekretoriauti.
Varžybų sekretorė išplaukė su jaunesniuoju sūnumi Pauliumi, o vyresnis Marius jose dalyvavo kaip jaunius.
„Taip su vaiku ir nudirbau visus darbus. Buvo neįprasta, sunku. Jachtų sugaištą laiką reikėjo skaičiuoti pagal sudėtingą naują sistemą, o skaičiuoklių tuo metu juk nebuvo“, – pasakoja p. Marytė. Tą sistemą ji perkando sąjunginiame seminare, į kurį buvo pasiųsta federacijos. „Kuršių marių“ regatai pasidarydavau didelę popieriaus paklodę ir skaičiuodavau. Paskui atsirado pirmosios skaičiuoklės. Prisimenu, leidyklos direktorius gavo pirmąją „Tochibą“. Sakau, vyrai, man jos reikia varžybose. Sako, ji amerikoniška, jei paskandinsi, galvą nusuksiu“, – juokiasi pašnekovė.1983 m. Eksperimentinis metalo pjovimo staklių institutas įsteigė pereinamąjį prizą, svarbiausią regatos apdovanojimą – „Regatos varpą“. Neatsitiktinai, – eksperimentiniam instituto cechui vadovavo Vitalis Mudėnas. Varpas tapo garbingiausiu regatos prizu, pirmasis jį iškovojo kapitonas Naglis Nasvytis su jachta „Vėtra“.
Varpo eskizą, pasakoja p. Marytė, padarė Albinas Purys, gamino jos vyras Vitalis. Varpą jis tekino iš bronzos eksperimentiniame ceche, o garsas – vis ne toks, kokio reikia. Tuomet A. Purys atsivedė popą, ir šis vis tikrindavo skambesį, kol suderino taip, kaip norėjo.
„O popui reikėjo įpilti po kiekvienos „perklausos“, kad geriau skambėtų“, – šypsosi p. Marytė. Tokių istorijų, tarsteli ji, – labai daug.

Plaukti, kol plaukiasi Marija Mudėnienė dvejus metus dirbo Elektrografijos institute, daugiau nei 50 metų – Laikraščių ir žurnalų leidykloje ir spaustuvėje, Spaudos rūmų spaustuvėje, kartu apie 20 metų dėstė VGTU Poligrafijos katedroje, 10 metų – 31-ojoje Technikos mokykloje.
Iki šiol buriuoja – nuo 1952 m., teisėjauja – nuo 1969-ųjų.
Paklausta, kaip visa tai suderino, kai vaikai buvo maži, ji gūžteli: „Lietuviai turbūt moka prisitaikyti prie visko.“
Klausiu p. Marytės, ar nenorėjo plaukioti labiau negu teisėjauti.
„Norėjau ir dabar noriu“, – sako ji. Ir vėl gražiai, be galo šviesiai nusišypso.

ĮDOMU

Lietuvos buriuotojų sąjunga 80-mečio programa (šeštadienis, gegužės 30 d., Kauno jachtklubas, M. Gimbutienės g. 35, Kaunas):

  • 16 val. – žiniasklaidos susitikimas su buriuotoju Roku Milevičiumi, ką tik su olandų komanda „Team Brunel“ iškovojusiu pergalę 7-ajame „Volvo Ocean Race“. Susitikimas vyksta Bangpūčio sporto mokykloje.
  • 17 val. – šventinių regatų apdovanojimai.
  • 18 val. – 80-mečio šventės pradžia.
Numatoma, kad be plačios Lietuvos buriuotojų bendruomenės, LBS 80-mečio šventėje dalyvaus Tautinio Olimpinio komiteto vadovai, Vyriausybės atstovai, Latvijos, Estijos, Suomijos buriuotojų sąjungų vadovai.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 10

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29
Radvilos – arogantiški turtuoliai, dirbę Lietuvai Premium

„Radvilų giminės istorija yra tiesiog pavydėtina sėkmės istorija. Gudrūs politikai, protingi turto...

Laisvalaikis
2019.11.29
Lietuvos paviljono Venecijoje statistika: „Saulė ir jūra (Marina)“ skambėjo 398 valandas

Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos meno bienalėje organizatoriai pasibaigus bienalei papasakojo apie...

Laisvalaikis
2019.11.28
Emociškai Lietuva patraukliausia – Lenkijai ir Vokietijai 4

Tik 28% užsieniečių žino apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Lietuva vertinama...

Rinkodara
2019.11.25
Iliustruotoji istorija: beviltiška Churchillio pajėgų misija 1

1940 m. balandžio 14 dieną 38.000 sąjungininkų kareivių atvyko į Norvegiją išvyti vokiečių. Didžiosios...

Laisvalaikis
2019.11.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau