Kiekvienas naujas pirkėjas – vis brangesnis
Didieji prekybos tinklai šiemet vėl numatė atidaryti naujų parduotuvių, nors plėtra kiek kuklesnė, nei buvo prieš keletą metų. „Maxima“ šiemet ketina atidaryti 5 naujas parduotuves, „Norfos mažmena“ suplanavo net 13, tiesa, 3 senesnes parduotuves dėl santykių su nuomininku uždarys. „Rimi“ tiksliais skaičiais dar nesidalija, tik pabrėžia, kad plėtros tempas išliks panašus į pernykštį, kai duris atvėrė 9 naujos parduotuvės. O „Iki“ tinklo atstovai kol kas daugiau kalba tik apie parduotuvių atnaujinimą, tačiau užsimena, kad kai kurių atnaujinamų parduotuvių prekybos plotas padidės.
Priėjo plėtros ribą
Didelė parduotuvių plėtra kitose rinkose jau priartėjo prie pavojingos ribos. Pavyzdžiui, keturi didieji tinklai Jungtinėje Karalystėje: „Tesco“, „Asda“, „Sainsbury’s“ ir „Morrisons“, pastarąjį dešimtmetį vykdę labai aktyvią plėtrą, dabar priversti peržiūrėti planus ir netgi uždaryti nepelningas parduotuves.
Kaip rašo „The Financial Times“, rimtu iššūkiu vietos dičkiams tampa el. prekyba maisto produktais, didėjantis mažų patogių (angl. convenience) parduotuvių populiarumas ir įspūdinga iš Vokietijos atėjusių žemų kainų tinklų „Lidl“ ir „Aldi“ sėkmė. „Goldman Sachs“ netgi suskaičiavo, kad norėdamos apsaugoti pelną „Tesco“, „Sainsbury’s“ ir „Morrison“ turės uždaryti kas penktą parduotuvę.
Tinklai Jungtinėje Karalystėje, anot analitikų, imasi veiksmų: karpo plėtros planus, mažina prekybos plotus ir užleidžia daugiau erdvės pernuomininkams, kirpykloms ar kavinėms. Prognozuojama, kad ateityje dalis didelių parduotuvių erdvės gali būti perdarytos į „parduotuves be pirkėjų“, skirtas internetu užsakytoms prekėms surinkti.
Mato rinkos ženklų
Lietuvoje el. prekyba maisto produktais rodo tik pirmus augimo ženklus, tačiau tai, kad į šį kanalą rimtai investuoti nusiteikę jau du dalyviai, leidžia tikėtis proveržio. Mažų patogių parduotuvių Lietuvoje taip pat dygsta daugiau. Jei vietos pirkėjai neatstums ir parduotuves statančios „Lidl“ asortimento, didžiųjų senbuvių parduotuvėse pirkėjų gali kiek sumažėti, o kiekvienas per plėtrą pritrauktas klientas tinklams kainuos tik brangiau.
„Šiuo metu statome logistikos centrą ir kelias parduotuves įvairiuose šalies miestuose. Pirmąsias siekiame atidaryti kuo greičiau, tačiau turime tinkamai pasirengti atidaryti tinklą – pastatyti ir įrengti logistikos centrą, parengti prekių asortimentą būsimoms parduotuvėms“, – VŽ sako Daina Balčiūnienė, „Lidl“ tinklo Lietuvoje atstovė.
Atidarymo datos bendrovė dar neskelbia, bet rinkoje svarstoma, kad tinklas gali pradėti veikti jau ir šiemet.
VŽ kalbintų su prekyba dirbančių įmonių atstovai sako pastebintys, kad į rinkos ženklus didieji tinklai jau reaguoja. Nors ir vykdoma, plėtra kuklesnė, vietos naujiems prekybos taškams atrenkamos itin kruopščiai.
Rytis Bernatonis, prekybai skirtą šaldymo įrangą su prekių ženklu „Freor“ gaminančios Vilniaus UAB NPI generalinis direktorius, sako, kad apskritai parduotuvėms atnaujinti Lietuvoje dabar skiriama kur kas daugiau dėmesio, nei naujoms atidaryti.
„Anksčiau apie 30% investicijų buvo skiriama rekonstrukcijai, o 70% – plėtrai, dabar plėtrai tenka gal tik 15–20%, visa kita – senoms parduotuvėms atnaujinti“, – lygina p. Bernatonis.
Daug plėtros tikslų
Tinklų atstovai sutinka: plėtra daugeliu atvejų dabar yra tik labai pamatuota. Tačiau grėsmės ar problemų dėl parduotuvių skaičiaus vadovai kol kas neįžvelgia.
Žydrūnas Valkeris, „Maxima LT“ generalinis direktorius sako, kad būtent plėtra yra vienas būdų nuosekliai gerinti veiklos rezultatus.
„Tinklui šalyje erdvės plėstis dar tikrai yra. Perkamoji galia Lietuvoje gana didelė, tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose miestuose sparčiai plečiama infrastruktūra – kuriami nauji gyvenamieji rajonai, tiesiami nauji keliai. Infrastruktūros plėtra lemia žmonių migraciją. Tad vietos, kurios prieš kelerius metus mažmeninei prekybai neatrodė patrauklios, šiandien tampa vertingos. Tai nesibaigiantis procesas“, – sako p. Valkeris.
Bendrovė esą orientuojasi į kokybinę plėtrą, naujos parduotuvės atidaromos tik labai gerose vietose, įvertinus jų atsiperkamumą. Atvejų, kad dėl sumažėjusių pajamų tektų uždaryti parduotuves, pasak tinklo atstovų, kol kas nebuvo.
Plėtra padeda auginti pajamas ir „Rimi“. Štai 2014 m. pirmąjį pusmetį plėtrą vykdančio tinklo pardavimai augo 10,5%, palyginti su 2013 m. pirmuoju pusmečiu. Atskaičiavus plėtrą, pardavimai analogiškose parduotuvėse ūgtelėjo tik 2,2%.
„Norfos“ atstovai pripažįsta, kad šalies rinka turi ribas, tad naujų parduotuvių atidarymas neretai susijęs su naujos koncepcijos įvedimu; dažnai senas parduotuves „Norfa“ uždaro ir keliasi į naujas. Bendra tinklo plėtra akivaizdžiai sulėtėjo: 2000–2002 m. (per 3 metus) buvo atidarytos 43 naujos „Norfos“ parduotuvės, o 2012–2014 m. tinklas padidėjo nuo 128 iki 136, t. y. tik 8 parduotuvėmis.
Mindaugas Kulbokas, NT bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione, svarsto, kad prekybos tinklų noras plėstis neretai susijęs ir su pastangomis tiesiog atbaidyti konkurentus.
„Būna atvejų, kai sklypas perkamas vien tam, kad ten neįsikurtų konkurentas. Tai ypač pastebima mažesniuose miesteliuose“, – sako jis.
Dar vienas galimas motyvas plėtrai Lietuvoje, pasak p. Kulboko, gali būti ir sunkumai kitose rinkose. „Iki“ pardavė tinklą Latvijoje, po nelaimės Zuolitūdėje „Maxima“ taip pat sumažino plėtrą šioje rinkoje. Investicijos, kurios galbūt buvo suplanuotos plėtrai Latvijoje, lieka nepanaudos, tad jas galima skirti tiek plėtrai, tiek senoms parduotuvėms atnaujinti.
Efektyvumo mažiau
Mažesniuose miestuose ypač aktyviai konkuruoja „Maxima“ ir „Norfa“, kurios neretai parduotuves įkuria vos per gatvę viena nuo kitos. Į šią kovą kai kur įsivelia ir „Iki“.
„Rimi“ regionuose kol kas investuoja mažiau, tačiau dabartinės tinklo plėtros pavyzdžiai, kai naują „hypermarket“ tipo parduotuvę nusprendžiama statyti gana arti kitos didelės savo parduotuvės, pasak p. Kulboko, irgi kelia klausimą dėl realios tokių investicijų naudos. Dviem to paties tinklo parduotuvėms gali tekti tiesiog pasidalyti pirkėjus.
VERSLO TRIBŪNA
Iš šalies gali atrodyti, kad Giedrius Valainis pasiekė viską, apie ką svajoja daugelis vadovų. Jo valdoma kruizinių laivų interjero įmonė „Aros Marine“ šiandien patenka tarp penkių didžiausių pasaulyje šio sektoriaus žaidėjų, o užsakymai čia plaukia iš kelių žemynų. Tačiau pats vadovas sako – sustoti ir užmigti ant laurų jie tikrai neketina. Įmonė jau turi ambicingų užmojų, o prieš juos žengiant G, Valainis nusprendė tiek sau, tiek kitiems komandos vadovams mesti iššūkį, atnešusį ne vieną teigiamą pokytį organizacijoje.
Ilgą laiką darbuotojų metiniai pokalbiai buvo matomi kaip privaloma kasmetinė užduotis vadovams ir darbuotojams, o ne galimybė atviram pokalbiui ir ilgalaikiams susitarimams, tačiau šiandien jų vaidmuo vertinamas iš naujo. Nuotolinis ir hibridinis darbo modeliai, skirtingų kartų lūkesčiai ir technologijų plėtra leidžia metinius pokalbius matyti visai kitoje šviesoje – kaip instrumentą, padedantį išlaikyti ryšį, jausti organizacijos pulsą ir net formuoti naujas darbo kultūros taisykles.
Ką reiškia valdyti projektus, kuriuose dalyvauja skirtingos šalys, dešimtys organizacijų ir šimtai specialistų? Dainius Gečas, „Tyrens Lietuva“ projektų valdymo skyriaus vadovas, pasakoja, kad dirbant prie tokių projektų kaip „Rail Baltica“ būtina aiški struktūra ir atsakomybės.
Asmeninėje kelionėje netikslumai dažnai „nurašomi“ į nuotykį: jeigu viešbutis ne toks, galima pernakvoti kaip išeina, rytoj susirasti kitą, o skambutį klientui nukelti. Darbostogose taip neveikia: čia kiekviena detalė daro tiesioginę įtaką susitikimams, produktyvumui ir komandos motyvacijai. Todėl pagrindinis klausimas skamba paprastai, bet griežtai: ar tiksliai žinote, kur važiuojate, ką gausite vietoje ir kas realiai „pakels ragelį“, jei planas A ims braškėti?
Dabar didelių keblumų dėl valdomų prekybos plotų nekyla, tačiau plėtrą vykdantis „Fresh Market“ ir ateinantis „Lidl“ padėtį, tikėtina, paaštrins ir didiesiems gali tekti skaičiuoti tirpstančius kai kurių parduotuvių pardavimus.
„Manau, kad ir dabar kai kur vienam kvadratiniam metrui skaičiuojami pardavimai jau krenta. Mažmeninės prekybos maisto produktais apyvarta kyla vos keliais procentais. Krizė išmokė žmones gyventi pagal biudžetą. Gali atidaryti daugiau parduotuvių, kiek nori jų gali atidaryti, bet pirkėjų biudžetai dėl to nepradės augti sparčiau“, – sako p. Kulbokas.
Straipsnis sausio 16 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.
