Dėl Rusijos užkardų lengvajai pramonei lietuviai nepanikuoja

Rusijos vyriausybė savo sprendimą užsienio šalių lengvosios pramonės nebeprileisti prie Rusijos valstybės užsakymų aiškina ne politika ar sankcijomis, o siekiu palaikyti šalių – Eurazijos muitų sąjungos – lengvąją pramonę.

Kaip rašo „kommersant.ru“, nuo rugsėjo Rusijos konkursuose dėl valstybinių užsakymų negalės dalyvauti lengvosios pramonės prekės, kurios pagamintos ne muitų sąjungos šalyse.

Taip pat įvedamas draudimas valstybiniuose konkursuose dalyvauti toms prekėms, kurių gamyboje naudotos bet kokios kitos medžiagos ar pusgaminiai, išskyrus rusiškus.

Naujos taisyklės negalios tik Baltarusijos ir Kazachstano, t. y. Eurazijos muitų sąjungos narėms, taip pat užsienio eksportuotojams, gaminantiems tokią produkciją, kokios šios sąjungos šalys negamina. Penktadienį paskelbtame dokumente išvardyta 18 lengvosios pramonės gaminių pozicijų, kurioms Rusija taikys apribojimus – tarp jų audiniai, neausta medžiaga, drabužiai ir avalynė. Dokumento autoriai nepamiršo net virvių, arklių pakinktų ar batų padų gumos.

Dar viena rugsėjį įsigaliosianti naujovė – užsienio gamintojų produkcijos norinčios įsigyti Rusijos institucijos ir valstybės valdomos įmonės turės gauti Pramonės ir prekybos ministerijos leidimą.

Dar renka informaciją

Aurimas Palevičius, Lietuvos vilnos tekstilės įmonių asociacijos prezidentas ir UAB „Domus lanae“ savininkas, kol kas susilaiko nuo komentarų, kaip Rusijos nuo rudens įvedami importo ribojimai gali paveikti Lietuvos lengvąją pramonę.

„Reikia laiko viską išsiaiškinti. Minėtų Rusijos įvedamų apribojimų lengvajai pramonei kol kas nestatyčiau greta tų sankcijų, kurias ji įvedė, pvz., pienininkams. Tai skirtingi dalykai, nes lengvosios pramonės atveju apribojimai galios kone visoms pasaulio šalims, tarp jų Indijai, Kinijai, Pakistanui. Tai ne sankcijos, čia nematyti politikos“, – mano p. Palevičius.

Visgi rusų spendimą užsidaryti nuo lengvosios pramonės gaminių kone iš viso pasaulio jis vadina keistoku ir neatmeta, kad šitaip Rusija pažeidė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutartį ir gali susilaukti PPO sankcijų. Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad rusų įvedami draudimai neapims šios šalies gynybos ministerijos užsakymų.

Asociacija šiuo metu aiškinasi, ar yra Lietuvos lengvosios pramonės įmonių, kurios dirba su Rusijos valstybės užsakymais ir gali realiai nukentėti dėl šių apribojimų.

Poveikio nebus

Remigijus Kabečius, komercijos atašė Rusijos Federacijoje, Maskvos mieste, sako neturintis duomenų, kad Lietuvos lengvosios pramonės įmonės būtų gavusios Rusijoje valstybinių užsakymų.

„Mano žiniomis, tokių įmonių nebuvo. Jei išties nebuvo, tai ir sankcijos mūsų lengvajai pramonei poveikio neturės. Tačiau tikslesnę informaciją, buvo ar ne, galėtų pateikti nebent Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija. Į mus nė viena įmonė dėl įvedamų apribojimų nesikreipė“, – pažymėjo jis.

Justas Jurevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas, sako, kad rugpjūčio 15 d. Rusijos vyriausybės nutarime minimi tik valdžios sektoriaus pirkimai, apie platesnio masto ribojimus šiuo metu nekalbama.

„Tad nuo rugsėjo Rusijos įvedamos priemonės Lietuvos lengvajai pramonei juntamo poveikio neturės“, – teigia jis.

2013 m. Lietuvos lengvosios pramonės eksporto vertė sudarė 2,7 mlrd. Lt, dešimtadaliu daugiau nei 2012 m. „Rusija mūsų lengvajai pramonei nėra itin svarbi rinka: 2013 m. šioje šalyje buvo realizuota mažiau negu 3% vietinės lengvosios pramonės produkcijos – iš viso 79,5 mln. Lt vertės. Tiesa, palyginti su 2012 m., eksporto vertė į Rusiją paaugo daugiau negu trečdaliu“, – kalba p. Jurevičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad per Lietuvą vežama nemažai ne vietinės kilmės lengvosios pramonės produkcijos: 2013 m. jos vertė viršijo 1,5 mlrd. Lt. Daugiausia į Rusiją iš Lietuvos eksportuojama cheminio pluošto, taip pat vatos, veltinių ir verpalų.

Procesas gali įsibėgėti

Pasak „kommersant.ru“, formaliai nuo rugsėjo Rusijoje įsigaliosiantys apribojimai lengvosios pramonės importui nėra susiję su vis labiau įsiplieskiančiu sankcijų karu. Tačiau neatmetama, kad paskutiniai įvykiai, susiję su konfliktu Ukrainoje, galimai pagreitino tokių apribojimų įvedimą.

Tai ne pirmas žingsnis siekiant stumtelėti iš Rusijos importą. Kremlius dar liepos mėnesį uždraudė valstybės įmonėms pirkti užsienio gamintojų automobilius, visuomeninį ir specialųjį transportą. Apriboti ir sudėtingos medicinos technikos pirkimai.

„Kommersant.ru“ nuomone, tikėtina, kad bus ir daugiau žingsnių ribojant importą. Štai praėjusią savaitę Rusijos ekonomikos ministerija paskelbė parengusi įstatymo projektą, pagal kurį užsienio įmonės nebegalėtų dalyvauti jokiuose konkursuose valstybiniams užsakymams gauti, jei paraiškas dalyvauti juose yra pateikusios bent dvi Rusijos kompanijos.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ rugpjūčio 19 d.