2014-04-18 03:01

Interneto milžinų padangių karai

„Google“, įsigydama skraidyklių gamintoją, prisijungė prie kitų interneto milžinų, nusprendusių sutelkti vartotojus iš oro.

Interneto paieškos kompanija ir skraidyklių gamybos pradedančioji įmonė „Titan Aerospace“ žiniasklaidai patvirtino apie pirmadienį baigtą sandorį, tačiau atsisako atskleisti, už kiek įsigyta 20 specialistų turinti kompanija. Kainą pasufleruoti gali „Facebook“ plėtros planai. Kiek anksčiau JAV socialinis tinklas derėjosi su „Titan Aerospace“ dėl įsigijimo už 60 mln. USD, kaip skelbė technologijų portalas „TechCrunch“.  Todėl „Google“ baigtas sandoris leidžia spręsti, kad kaina buvo didesnė.

Naujojoje Meksikoje įsikūrusi „Titan Aerospace“ gamina saulės energija pakraunamas nepilotuojamas skraidykles. Jos esą turi galimybę netūpdamos skraidyti metų metus. „Titan Aerospace“ kuria dviejų modelių skraidykles. Mažesniojo modelio „Solara 50“ sparnai, ant kurių montuojamos saulės baterijos, yra beveik 50 m pločio, platesni nei keleivinio lainerio „Boeing 767“ mostas.

Sklaidos galimybės

„Titan Aerospace“ viliasi, kad pirmosios komercinės operacijos galėtų būti pradėtos 2015 m. Kompanija giriasi, kad jos skraidyklės, pasitelkdamos specialią komunikacijų įrangą, gali perduoti duomenis iki 1 gigabito per sekundę greičiu, arba greičiau nei daugelyje plačiajuosčio interneto tinklų išsivysčiusiose šalyse.

„Tai vis dar ankstyvoji kūrimo stadija, tačiau skraidančios palydovinės antenos gali suteikti priėjimą prie interneto milijonams žmonių ir padėti išspręsti nelaimių grėsmės ar žalos gamtai problemas“, – pranešime sakė „Google“ spaudos tarnyba.

Technologijų ekspertai svarsto, kad „Titan Aerospace“ gali praversti „Google“ fotografuojant Žemės paviršių ir papildant „Google Earth“ bei „Google Maps“ paslaugas. Taip pat prisidėtų prie projekto „Loon“, kuriame į orą paleidžiami oro balionai, skleidžiantys internetą į prisijungimo neturinčias pasaulio vietas, priduria „Business Insider“.

Padangių karai

„Google“ yra bene paskutinė iš interneto milžinių, prisidėjusi prie pradėtos konkurencijos danguje. Kovo pabaigoje „Facebook“ paskelbė už 20 mln. USD perkanti Jungtinės Karalystės kompaniją „Ascenta“, gaminančią nepilotuojamas saulės energija varomas skraidykles. Jos įsigijimo tikslas irgi yra skleisti internetą sunkiau pasiekiamuose regionuose ir taip bandyti padidinti vartotojų skaičių, ypač besivystančiose šalyse. Tinklas turi potencialą didinti vartotojų skaičių šiuose regionuose, tačiau interneto brangumas ir paplitimas čia ribotas. „Internet.org“ duomenimis, vos 13% Indijos populiacijos turi priėjimą prie interneto. „Ascenta“ bus įtraukta į projektą „Connectivity Lab“, kuriame, konstruojant skraidykles, palydovus ir lazerius, dirbs ir ekspertai iš NASA.

„Mes kuriame naujo tipo įrenginį, kuris skraido maždaug 20.000 m aukštyje – ten, kur vėjai yra silpniausi, neskraido keleiviniai lėktuvai, aukštyje, kuris apskritai yra virš oro, ir jis gali netūpdamas skraidyti mėnesius. Šie lėktuvai varomi saulės energija ir gali interneto ryšį skleisti žemyn“, – „The Daily Mail“ cituoja Yaelį Maguire‘ą, „Facebook“ direktorių inžinerijai.

Tuo metu interneto prekybos kompanija „Amazon“ praėjusių metų pabaigoje pristatė bandomą paslaugą „Prime Air“, skirtą pristatyti prekėms nepilotuojamomis skraidyklėmis. Ši galėtų pradėti veikti per 4 m.

Pramonės potencialas

Galimybės plačiau paskleisti internetą yra tai, dėl ko skraidyklių gamybos kompanijos pastaruoju metu tapo didžiausio susidomėjimo technologijų pasaulyje objektu. VŽ jau rašė (2014 02 24), kad nepilotuojamų sistemų panaudojimo galimybės ypač domina karinės aviacijos pramonės kompanijas, kurios jaučia JAV gynybos biudžeto karpymus ir ieško, kur pritaikyti įdirbį.

„Vis dar egzistuoja didelis UAS (angl. „unmanned aerial systems“ – žmogaus nepilotuojamos aviacijos sistemos) technologijų augimo potencialas“, – „Reuters“ sakė Steve‘as Adlichas, „Lockheed Martin“ verslo plėtros vadovas.

Ypač daug iš šių įrenginių tikimasi nuo kitų metų, kai 2015 m. JAV federalinė aviacijos administracija leis šalies oro erdvėje skraidyti ir bepilotėms skraidyklėms.

52795
130817
52791