2014-03-11 01:01

Legalioje rinkoje kinta vartojimas

Stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai atsispyrė nuo dugno, kuris pasiektas 2010 m., tačiau populiarėjant viskiui ir romui tradicinės degtinės pernai parduoda kiek mažiau. Prekybininkai pažymi, kad Lietuvos stipriųjų gėrimų  pramonės atstovai, kuriems tenka grumtis su importuojama produkcija, imasi aktyvesnės rinkodaros ir savo produkcijos pardavimų skatinimo.

Pernai Lietuvoje pagaminta apie 1 mln. dekalitrų stipraus alkoholio, išankstinius duomenis VŽ pateikia Statistikos departamentas ir nurodo, kad gamyba pernai, palyginti su 2012 m., ūgtelėjo apie 16%. Tačiau praėjusių metų gamybos apimtis toli gražu neprilygsta rekordiniam 2007 m. rodikliui, kai pramonė pagamino 1,8 mln. dekalitrų spiritinių gėrimų ir alkoholinių kokteilių. Statistika rodo, kad kriziniais 2009 m. krito ne tik gamyba Lietuvoje, bet ir stipriųjų gėrimų importas, tačiau jis atsigavo gerokai sparčiau – 2012 m., palyginti su 2008 m., importas buvo išaugęs beveik 51%.

Romas Apulskis, Baltijos gėrimų aljanso ABBI prezidentas, svarsto, kad stipriųjų gėrimų gamybos sumažėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į kiekvienos įmonės rezultatus. Tačiau spėja, kad prie bendros pagamintos produkcijos apimties sumažėjimo prisidėjo „Alita“, anksčiau gaminusi degtinę „Gera“, su kuria buvo užėmusi svarią rinkos dalį, o dabar jos beveik nebeliko.

„O tai, kad visa spiritinių gėrimų rinka yra nukritusi 40%, – valstybės politikos rezultatas. Didelė šešėlinė ekonomika, alkoholinių gėrimų prekyboje įsigalėjusi nelegali veikla“, – pažymi p. Apulskis.

Trečdalis – importo

Nors statistikų duomenys rodo, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų ir alkoholinių kokteilių importas į Lietuvą nuo 2010 m. vis auga, įvežama netgi daugiau, nei pagaminama Lietuvoje, tačiau p. Apulskis mano, kad statistikų duomenys apie įvežamus gėrimus neatspindi realios padėties rinkoje.

„Per Lietuvą į Rusiją tranzitu keliauja daug gėrimų, Lietuvoje klijuojamos rusiškos banderolės. Taip, vertinant importą, matysime didžiulius kiekius, tačiau tie gėrimai ne į Lietuvą važiuoja“, – įsitikinęs p. Apulskis.

Jis nurodo, kad patys stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai skaičiuoja, kad importas užima apie 30% stipriojo alkoholio rinkos ir šis rodiklis lieka stabilus.

Renata Saulytė, UAB „Maxima LT“ komunikacijos vadovė, analizuodama prekybos tinkle parduodamų stipriųjų gėrimų rodiklius, importo ir vietos produkcijos santykį, teigia, kad pernai didesnių pokyčių nebuvo, o bendrai stipraus alkoholio pardavimai pernai, palyginti su 2012 m., ūgtelėjo minimaliai – apie 1,4%.

Dalį parduodamų gėrimų prekybos tinklas importuoja ir pats iš gamintojų, dalį ir iš tiekėjų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Mūsų pačių importuojama dalis jau anksčiau buvo apie 30%, – skaičiuoja p. Saulytė. – Galbūt dėl to nematome, kad didėtų importas, nes visuomet pakankamai didelę dalį turėjome, gal kitas tinklas, kuris anksčiau neturėjo, pradėjo pats atsivežti ir gali fiksuoti didesnį importuojamų gėrimų pardavimą.“

Anot p. Saulytės, importo dalis nedidėja ir dėl to, kad stiprieji Lietuvos gamintojai ėmėsi aktyvių veiksmų skatindami pardavimus.

„Pastaraisiais metais yra labai didelė jų iniciatyva tiek ir kainos atžvilgiu skatinant pardavimus“, – sako p. Saulytė, nors ir pažymi, kad dažniausia „Maxima LT“ gali pasiūlyti geresnes kainas tų gėrimų, kuriuos importuoja pati.

Kinta pasirinkimas

Artūras Urbonavičius, rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vadovas Baltijos šalims, pažymi, kad pastaruoju metu keičiasi vartojimo įpročiai, perkami brangesni gėrimai. Vartotojai vis dažniau renkasi stipriuosius gėrimus, kurie Lietuvoje negaminami, tad auga ir jų importas.

„Lietuvoje labai stipriai didėjo viskio vartojimas, auga kelias dešimtis procentų, vyksta persiskirstymas tarp segmentų“, – pažymi p. Urbanavičius.

„Nielsen“ duomenys apie alkoholio pardavimus prekybos tinkluose rodo, kad sparčiausiai Lietuvoje populiarėja viskis, balzamas ir romas. Viskio pardavimai kiekine išraiška 2012 m., palyginti su 2011 m., šoktelėjo beveik 39%, o pernai, palyginti su 2012 m., – dar beveik 16%.

Alkoholinių gėrimų pardavimų Lietuvoje pokytis
2013 m., palyginti su 2012 m.
     Vertė, % Kiekis, %
Degtinė -0,5 -1,3
Vynas 9,9 2,3
Brendis/konjakas 5,1 0,9
Putojantis vynas ir šampanas 14,1 10,1
Trauktinė 7,0 7,4
Viskis 18,7 15,7
Likeris -0,2 0,8
Vermutas -12,1 -13,3
Balzamas (Biteris) 43,3 59,9
Romas 6,0 6,2
Šaltinis: „Nielsen“

Spiritiniai gėrimai, alkoholiniai kokteiliai,
tūkst. dekalitrų
 Gamyba Lietuvoje Importas Eksportas 
2007 m.        1.853 529 225
2008 m.        1.541 658 264
2009 m.       1.038 552 182
2010 m.       893 629 205
2011 m.        932 808 292
2012 m.       933 993 387
Šaltinis: Statistikos departamentas

Spiritinių gėrimų pardavimai Lietuvos prekybos ir maitinimo įmonėse,
tūkst. dekalitrų
2007 m. 3.912
2008 m. 3.898 
2009 m. 3.339
2010 m. 3.094
2011 m. 3.577
2012 m. 3.613   
Šaltinis: Statistikos departamentas  

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

52795
130817
52791