Siūloma sukurti nacionalinę programą „Kanapės 2035“ ir pluoštinių kanapių pasėlius didinti 100 kartų

Visą dieną vykusiame renginyje Lietuvos, Italijos, JAV, Lenkijos, Prancūzijos, Rumunijos, Saudo Arabijos, Suomijos ir Ukrainos kanapių verslo atstovai, Seimo ir Vyriausybės nariai, mokymo ir mokslo įstaigų atstovai aptarė pluoštinių kanapių verslo teisinio reguliavimo aktualijas ir siūlė sprendimus, dalinosi patirtimi ir verslo plėtros įžvalgomis, aiškinosi naudą ūkininkams, ekonomikai ir gamtai. Taip pat buvo pristatytos kanapių verslo naujovės.

Kanapių verslas augs beveik 6 kartus

Europos Komisija š. m. sausį priėmė programinį dokumentą „ES konkurencingumo kompasas“, kuriame žemės ūkio plėtros perspektyvas susiejo su bioekonomikos vystymu ir ūkinės veiklos žiediškumo principų įgyvendinimu. Kanapės yra labiausiai bioekonomikos poreikius atitinkanti žemės ūkio kultūra.

Vien tik Europos pramoninių kanapių verslo rinkos dydis 2024 m. siekė apie 2,5 mlrd. Eur. Prognozuojama, kad šiemet jis perkops 3 mlrd. Eur, o iki 2033 m. jo vidutinis metinis augimas sudarys po 24,24% ir pasieks per 17,5 mlrd. Eur. Paklausa augs visiems pramoninių kanapių produktams: sėkloms ir jų aliejui, aliejui su kanabidioliu (CBD) ir kanapių pluoštui bei spaliams. Kanapės ir jų produktai vis plačiau naudojami maisto ir gėrimų, tekstilės ir statybinių medžiagų bei kitose pramonėse, medicinos ir asmens priežiūros priemonių gamyboje.

„Esu įsitikinęs, kad pasaulinė kanapių produktų paklausa turi didelį augimo potencialą. Mano dalyvavimas konferencijoje Lietuvoje skirtas ryšių stiprinimui ir tinklų plėtrai, ypač biotechnologijų sektoriuje. Lietuva, pripažįstama kaip žalia šalis, suteikia unikalių galimybių, ypač atsižvelgiant į kontrastingą Saudo Arabijos aplinką, kurioje daugiausia dykumų. Turime potencialo užmegzti tvirtus verslo santykius tarp mūsų dviejų tautų ir platesnio MENA regiono, ypatingą dėmesį skirdami tvarumui – neatsiejamam Saudo Arabijos Karalystės 2030 m. vizijos aspektui. Pramoninių kanapių pluošto auginimas ir perdirbimas Lietuvoje rodo šalies įsipareigojimą taikyti tvarią praktiką. Lietuva išsiskiria kaip tauta, kuri naudojasi pasaulinėmis verslo galimybėmis, ir tiek mūsų šalis, tiek regionas yra didžiulė rinka ne tik kanapių produktams, bet ir įvairioms kitoms Lietuvos prekėms. Kaip 2020 m. Saudo Arabijoje įkurto biotechnologijų startuolio „Green Desert“ įkūrėjas siekiu, kad mūsų įmonė taptų pirmaujančia kanapių produktų tiekėja visame Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione. Mūsų misija yra glaudžiai susijusi su inovacijų ir tvarumo principais, užtikrinant mūsų iniciatyvas patenkinti rinkos poreikius ir kartu daryti teigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei. Kartu galime siekti tvarios ateities, kuri būtų naudinga mūsų tautoms ir planetai“, – teigia konferencijoje dalyvavęs Abdulhadi Alamer, „Green Desert“ vadovas.

Konferencijoje diskutavęs Andriy Mykitiv, Ukrainos kompanijos „Ma’Rijany Hemp“ vadovas, tikisi, kad kanapės ateityje bus žymiai plačiau naudojamos tekstilės pramonėje. „Ma’Rijany Hemp“ kanapių žaliavos gali būti perdirbamos į tekstilės pluoštą, statybines medžiagas, popierių, biokompozitus, baldus, mulčią, kompostą, kurą ar net dažus, o sėklos naudojamos sveikam maistui, pašarams ar kosmetikai gaminti. Augindama kanapes 1.200 ha ir per metus gamindama apie 14.000 tonų produkcijos bendrovė šiame versle yra didžiausia Centrinėje ir Rytų Europoje.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3135?placement=

Kam reikalinga programa „Kanapės 2035“

Pluoštinių kanapių produktų paklausos augimui ragina ruoštis ir šios pramonės atstovai Lietuvoje. Rimantas Čiūtas, Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius pasakoja, kad konferencijos pabaigoje priimtoje rezoliucija kviečiama parengti nacionalinės pluoštinių kanapių sektoriaus plėtros programą „Kanapės 2035“. Ji numatoma kaip nacionalinė ilgalaikė iniciatyva, siekianti per dešimtmetį sukurti stiprią, konkurencingą, žiedinės ekonomikos principais paremtą pramoninių kanapių ekosistemą Lietuvoje.

Programa remiasi tarptautiniais pavyzdžiais, pvz., Jungtinės Karalystės „Hemp 30“, o ja siekiama sparčios ir novatoriškos kanapių sektoriaus plėtros, atitinkančios šalies bioekonomikos, tvarios žemdirbystės ir regionų plėtrą. Rezoliucijoje taip pat kviečiama kanapių sektorių pripažinti strateginiu žemės ūkio ir bioekonomikos elementu, skirti tikslinę finansinę paramą pluoštines kanapes auginantiems ūkininkams ir kooperatyvams, gerinti kanapių produktų rinkos teisinį reguliavimą ir mažinti administracinę naštą, suteikti prioritetą MTEP projektams, įtraukiant ūkininkus ir mokslininkus į novatorišką veiklą, integruoti kanapių produktus į žaliuosius viešuosius pirkimus ir skatinti jų paklausą statyboje, tekstilėje bei maisto pramonėje.

Apie kanapių verslo plėtros gerąją patirtį konferencijoje kalbėjusi ūkininkė Irma Balevičienė, atstovaujanti vieną didžiausių pluoštinių kanapių augintojų Lietuvoje, teigia, kad šis augalas turi didelį potencialą, nors kanapių pasėlių plotai Lietuvoje nuo 9.000 ha 2019 m. susitraukė iki 2.500 2024 m. „Manau, ūkininkai pabijojo klaidaus teisinio reguliavimo ir papildomų reikalavimų pluoštinių kanapių augintojams. Mes, kaip pluoštinių kanapių augintojai, per metus sulaukiame 10–15 papildomų įvairių institucijų patikrinimų. Tačiau pagal oficialią Valstybinės augalininkystės tarnybos informaciją nuo 2016 m. nėra nė karto rasta laukų, kuriuose tetrahidrokanabinolis (THC) viršytų leistiną normą.“, – teigia I. Balevičienė.

Dr. Vida Audra Budrienė, kanapių produktus kuriančios ir tarptautinėms rinkoms tiekiančios UAB „Biosyyd“ generalinė direktorė, kalbėdama apie pluoštinių kanapių verslo teisinę situaciją, teigė, kad būtina tobulinti poįstatyminius aktus ir aiškiau sureguliuoti reikalavimus. Pvz., nėra įtvirtinta galimybė gaminti ir eksportuoti pluoštinių kanapių gaminius, net jie skirti ne Lietuvos rinkai, kuriuose THC kiekis viršija 0,2%. Todėl bendrovė praranda dalį pasaulinės rinkos.

„Yra šalių, kuriose įstatymai gerokai liberalesni ir leidžiama naudoti produktus su žymiai didesniu THC kiekiu. Tokių aukštų technologijų bendrovėms kaip „Biosyyd“ turėtų būti leidžiama gaminti pluoštinių kanapių gaminius su tokiu THC kiekiu, kuris leidžiamas šalyje, į kurią mes eksportuojame savo produkciją. Pavyzdžiui, į Japoniją eksportuojame produkciją visiškai pašalinę THC, o Australijoje THC kiekis produktuose neribojamas“, – teigia „Biosyyd“ generalinė direktorė. Bendrovė eksportuoja per 98% pagamintos aukštos pridėtinės vertės produkcijos, o pakeitus norminius aktus gamybą ir eksportą galėtų gerokai padidinti. Pernai „Biosyyd“ buvo suteiktas „GMP Pharma“ sertifikatas – ji tapo antrąja įmone Europoje, turinčia galimybę dirbti su farmacijos kompanijomis ir joms tiekti pradinę aktyvią vaisto sudedamą dalį.

Indrė Gvazdaitienė, CBD aliejus bei kosmetiką ir maisto produktus su prekės ženklu „jorus“ siūlančios UAB „Naturus“ direktorė, pasakoja, kad pernai keleriopai išaugino apyvartą, o eksportas sudaro didžiąją jos dalį. „Tai įrodo sektoriaus augimo galimybes, kad investicijos į perdirbimą ir inovacijas gali ne tik kurti darbo vietas regionuose, bet ir generuoti milijonines apyvartas, stiprinti Lietuvos vardą tarptautinėje rinkoje“, – akcentuoja  „Naturus“ direktorė.

Kaip žemdirbiai „iš oro“ gali pasiimti 600 mln. Eur?

Kanapės dėl įvairių veiksnių turi dideles perspektyvas ir jas auginant, ir perdirbant.

Renginio dalyviai akcentavo, kad pluoštinės kanapės patenka į TOP 5 žemės ūkio kultūrų, kurių auginimas palankus gamtai. Mat mokslininkų įrodyta, kad 1 ha kanapių sugeria iki 22 tonų CO2 –daugiau nei miškas ir jos užauga vos per 5 mėnesius. Kanapės veiksmingai „teikia“ įvairias kitas ekosistemines paslaugas, tarp jų ir fitoremediacijos, t. y. iš žemės, net gilesnių dirvožemio sluoksnių, dėl galingos šaknų sistemos pašalina sunkiuosius metalus.

Žemdirbiams aktualu, kad sėjomainoje naudojamos kanapės padeda nutraukti ligų ciklą, o dėl greito jų augimo ir metamo šešėlio negali augti piktžolės, dirvožemyje geriau išsaugomas vanduo, mažėja jo erozija. Kanapės nėra jautrios daugeliui kenkėjų, todėl jas auginant nenaudojama ar naudojama žymiai mažiau nei kitoms kultūroms insekticidų, herbicidų ir fungicidų. Įrodyta, kad pluoštinės kanapės yra tvarus ir daugiafunkcis augalas, palaikantis ne tik biologinę įvairovę ir dirvožemio sveikatą, bet ir vertingas sėjomainai, ypač javams. Pasaulio mastu pripažįstama, jog pramoninės kanapės kitų pasėlių derlių padidina 10–20%, nors Jungtinės Karalystės mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog kanapių naudojimas sėjomainoje žieminių kviečių derlių gali padidinti net iki 47%.

Ne mažiau svarbi ir ekonominė nauda. Net esant dabartinėms kainoms kanapių auginimas sėkloms ir tuo pačiu metu pluoštui užtikrina 3–4 kartus didesnį pelną nei javai. Šis pelnas dar gerokai didėja, kai žemdirbiai kontroliuoja pirminį kanapių derliaus perdirbimą.

„Jei Lietuvoje grūdinių kultūrų sėjomaina taptų penkialaukė, t. y. naudojamos ir pluoštinės kanapės, jų pasėlių plotai augtų 127 kartus, iki 310.600 ha. Net nuosaikiai vertinant tai kasmet išaugintų apie 400.000 tonų kanapių sėklų ir per 3 mln. tonų biomasės, kas sudarytų sąlygas regionuose plėtoti perdirbimo pramonę ir žymiai sumažintų šalies ekonomikos priklausomybę nuo iškastinių žaliavų, – skaičiuoja KAPVIA direktorius. – Toks kanapių pasėlių padidinimas žemdirbiams kasmet papildomai atneštų apie 300 mln. Eur pelno. O pajamos „iš oro“, t. y. iš sugerto CO2 ir parduotų anglies kreditų, būtų dar didesnės – apie 500–600 mln. Eur. Lietuvai tai leistų sėkmingai siekti strateginio tikslo – sukurti klimatui neutralią ekonomiką.“