Pramonė bankrotams atsparesnė

Publikuota: 2014-02-08
Atnaujinta 2015-06-01 13:26
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Nors ekonomika atsigauna, 2013 m. bankrotų procesų įmonėse pradėta 8% daugiau nei 2012 m. Su nemokumo problema dažniau susiduria paslaugų bendrovės – apdirbamoji pramonė bankrotams atsparesnė.

Aleksandro Izgorodino, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko nuomone, bankrotų skaičiaus augimas tikrai nesusijęs su ekonomika. Veikiausiai vyksta techniniai procesai – sujungiamos ar uždaromos iš tiesų neveikiančios įmonės.„Didėjantis bankrotų skaičius su ūkio padėtimi nesusijęs – ekonomikos augimas 2013 m. buvo gana spartus ir beveik siekia iki krizės buvusį lygį. Ir šis augimas tvarus, kadangi jį priekin tempia ne tik eksportas, bet ir vidaus paklausa. Net ir statybos sektorius atsigauna, o jis paskutinis jaučia ekonomikos stiprėjimą“, – aiškina p. Izgorodinas.Įmonių bankroto valdymo departamentas skelbia, kad pernai bankrotas pradėtas 1.517 įmonių – tai beveik 2% visų šalyje veikiančių verslo subjektų, arba 117 įmonių daugiau nei 2012 m.

Smaugia mokesčių tvarka

Andžėjus Januškevičius, nemokia pasiskelbusios didmeninės prekybos UAB „Ardisan“ direktorius, teigia, kad smulkiosioms bendrovėms įsitvirtinti versle trukdo ydinga mokesčių politika.„Jei tik uždelsi sumokėti mokesčius – valstybė gali įkišti ranką į bendrovės sąskaitą ir pasiimti pinigus. Skaičiuokime: pristatome prekes, išrašome sąskaitą ir leidžiame sumokėti per 90 dienų. Kitaip, be atidėjimo, iš mūsų prekių niekas neims. O valstybei PVM privalu sumokėti jau po mėnesio. Taip skolos kaupiasi ir stumia į bankrotą“, – aiškina bankrutuojančio verslo savininkas.Jis tvirtina nutraukęs veiklą veikiausiai emigruos ir savarankiška veikla daugiau neužsiims. Stanislovas Matusevičius, Įmonių bankroto valdymo departamentui pranešęs apie akmens anglimis prekiavusios UAB „Mandėja“ nemokumą, neslepia, kad verslui koją pakišo konkurencija ir apyvartinių lėšų stoka. „Mano bendrovei po krizės taip ir nepavyko atsigauti. Konkurencija didžiulė, o neturint apyvartinių lėšų, kurių per metus reikėtų apie milijoną litų, visos pastangos perniek. Jei nori nusipirkti prekę, turi už ją sumokėti iš anksto, prieš 45 dienas. O bankai, kai mato, kad turi finansinių problemų, apie paskolą į kalbas net nesileidžia“,– sako verslininkas.Jis verslo neatsižada. Tačiau anksčiau įdarbinęs įmonėje 16 žmonių, dabar kuria darbo vietą tik sau.

Gamyboje daugiau atsakomybės

Nors bendras pradėtų bankrotų skaičius didėja, mažiau bankrotų nei 2012 m. pradėta apdirbamosios gamybos, nekilnojamojo turto operacijų ir statybos sektoriuose. Apdirbamojoje pramonėje per pastaruosius penkerius metus bankrotų skaičius sumažėjo beveik perpus. Daugiausia pernai bankrutavo medienos gamintojų (43 įmonės), maisto pramonės įmonių (33), baldžių (20). O, pavyzdžiui, metalo gamyboje galima fiksuoti bankrotų atoslūgį: prieš penkerius metus bankrutavo 46 įmonės, o pernai – 10. Drabužių siuvėjų bankrotų sumažėjo nuo 39 (2009 m.) iki 14 (2013 m.), spausdinimo veikla užsiimančių įmonių – nuo 12 iki 3.Alberto Šimkevičiaus, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos vykdomojo direktoriaus, tokia statistika nestebina. Anot jo, pavyzdžiui, profesinė, mokslinė ir techninė veikla, paprasčiau tariant – konsultantai, yra priklausomi nuo europinių pinigų. Ir jeigu kvietimai baigėsi, nebelieka ir jų teikiamų paslaugų paklausos. „Žinau keletą konsultacinių įmonių, kurios specializavosi – užsiėmė mokymu, o mokymams pasibaigus sustabdė veiklą. Prekyboje apskritai sudėtinga įsitvirtinti dėl didelės konkurencijos. O gamyba susijusi su rimtesnėmis investicijomis, didesniais įsipareigojimais. Be to, gamybininkai įpratę dirbti su mažesne pelno marža, palyginti su prekybininkais“, – svarsto p. Šimkevičius.Jo įsitikinimu, tai, kad sumažėjo bankrotų pramonėje – geras požymis, rodantis besitaisančią ekonomikos sveikatą.Straipsnis publikuotas „VŽ Premium“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku