Konvertuoti – ledkalnio viršūnė

Apskaitos programas kuriančiai UAB „Prototechnika“ Latvijoje ne iki galo tvarkingai į eurus konvertuotus duomenis teko gaudyti iki 2014 m. kovo mėnesio. Bendrovė šalyje kaimynėje turėjo 12 klientų.

„Pereiti prie euro Latvijoje atėmė daug laiko ir mums, ir mūsų klientams. Lietuvoje laukia daugiau kaip 1.000 klientų, todėl supratome, kad reikia sukurti produktą, kuris ne tik konvertuotų litus į eurus, bet ir parodytų klientams, kur taisyti nekorektiškumus, ir tik tada leisti konvertuoti“, – pasakoja Kęstutis Skukauskas, „Prototechnikos“ direktorius.

Taip atsirado įrankis „Duomenų susitvarkymo režimas“. Anot p. Skukausko, jeigu iki gruodžio visų 1.000 klientų litų bazėje būtų išgaudyti netvarkingi duomenys, nebaigtos operacijos, nenudėvėti įrašai, tuomet sausio pradžioje liktų tik paspausti mygtuką pavadinimu „Duomenų konvertavimas“.

Atsakomybės klausimas

„Prototechnikos“ vadovas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu siūloma nemažai duomenų bazių konvertavimo įrankių, kurių atstovai neprisiima atsakomybės, kas kliento laukia kitų metų pradžioje. „Ne mano reikalas, kas jūsų litų bazėje tvarkinga, o kas – ne. Mano reikalas – konvertuoti, o jūsų reikalas – susitvarkyti“, – apie tokius pasiūlymus kalba p. Skukauskas. Naudojantis tokiais įrankiais, dar ilgai tenka gaudyti neatitikimus, kyla netinkamų finansinių ataskaitų rizika.

„Tokie duomenų bazių konvertavimo pasiūlymai nebūtinai yra pigūs. Jie priklauso nuo darbo vietų skaičiaus ir svyruoja nuo kelių šimtų iki dešimties tūkstančių litų“, – teigia p. Skukauskas. Šiuo atveju svarbu, kas prisiima atsakomybę už paslaugos kokybę. Kai kurios verslo valdymo sistemas kuriančios bendrovės siūlo klientams pasirašyti sutartis, kuriose įsipareigoja viską sutvarkyti iki galo. Klientas tokiu atveju turi garantiją, tačiau tokiam būdui reikia skirti tiek kliento, tiek įmonės laiko.

Kaina ir laikas

„Prototechnikos“ programų „Lengvaskaita“ ir vienos darbo vietos „Euroskaita“ klientai, pasirinkę automatinį konvertavimo būdą, už įrankio licenciją sumokėtų 600 Lt, o pasirinkę trečią konvertavimo būdą, kai paliekami ir istoriniai duomenys, gali būti priversti mokėti ir 7.000 Lt.

Abiem atvejais bus naudojamas ir duomenų tvarkymo įrankis.

Paprasčiausias perėjimo prie euro būdas, kuriam nereikia minėto įrankio, – sukurti naują duomenų bazę. Klientas pats į ją perkelia visus likučius, klientų sąrašus. Toks būdas „Lengvaskaitos“ klientams kainuotų 200–400 Lt.

„Jei klientas lapkritį pradės naudoti „Duomenų susitvarkymo režimą“ – viskas normalu. Tačiau jei jis pradės tai daryti po gruodžio 15 d., patirs stresą, – perspėja p. Skukauskas.

Nors konvertavimą reikės atlikti kitų metų pradžioje, jam reikia pasiruošti.

„Buhalteriai tvarko balansą savaitę ar mėnesį, nors turi apskaitos sistemas. Jie tikrina, ar viskas gerai, nes pasirašo šį dokumentą, – pateikia pavyzdį p. Skukauskas. – Taip yra ir su perėjimu prie euro, tik atsiranda papildomų klausimų.“

Iki lapkričio 21 d. bendrovė pardavė 349 konvertavimo įrankių licencijas ir pasirašė 281 sutartį dėl papildomų paslaugų, pagal kurią įsipareigoja reaguoti į kliento prašymą per 16 valandų.

„Teoriškai daugiau kaip 1.000 mūsų klientų gali pageidauti paslaugų metų pabaigoje, tačiau jei bus panaudotas minėtas klientų išankstinis „Duomenų susitvarkymo režimas“, darbuotojų poreikis metų sandūroje, tikėtina, iš esmės bus mažesnis“, – teigia p. Skukauskas. Beveik visos didelės bendrovės pasirašė sutartis ir pradėjo darbus, o iš mažesniųjų sutartis pasirašė apie ketvirtadalis. Marius Žilinskas, apskaitos ir valdymo programas kuriančios UAB „Labbis“ pardavimo vadovas, teigia, kad šiuo metu yra apie 2.000 „Labbio“ produktų vartotojų – su 80% iš jų pasirašytos sutartys. Ponas Žilinskas sako, kad bendrovė pereiti prie euro pradėjo ruoštis vasarį ir taip pat turi duomenų bazių tvarkymo įrankį.

„Klientai dabar imituoja konvertavimą, darbo užmokesčio perskaičiavimą, nes jiems svarbu, kad darbo užmokestis būtų tinkamai apvalinamas, o 2015 m. sausio 2 d. teliks atlikti išmoktą procedūrą. Planuojame, kad per šventes mūsų darbuotojai, kaip ir dera, galės ilsėtis“, – optimistiškai nusiteikęs p. Žilinskas.

Nekainuos

Mindaugas Palunkiškis, buhalterines apskaitos paslaugas teikiančios UAB „Proximum nexum“ direktorius, pabrėžia, kad jų aptarnaujamiems klientams pereiti prie euro nieko nekainuos. „Bendrovė dirba tokiu principu, kai visus klientų duomenis suveda pati, klientai modulio neturi“, – teigia p. Palunkiškis. Pati bendrovė dirba su programa „Credo“, o dešimtį darbo vietų pritaikyti eurui bendrovei kainuos apie 5.000 Lt.

„Nėra daug, palyginti su tuo, kas dabar dedasi su tokių paslaugų kainomis rinkoje“, – teigia UAB „Proximum nexum“ direktorius.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 25 d.