Varpai skamba, bet e. skaityklių laidoti neskubėkite
Tikslių statistinių duomenų, kiek Lietuvoje per metus parduodama e. knygų skaityklių, nėra.
„E. skaityklės – miręs reikalas, jas išstumia planšetiniai kompiuteriai, kuriuos taip pat galima naudoti skaitymui. Šiek tiek skaityklių dar nuperkama, bet skaičiai menki. Skaityklių rinka Lietuvoje nykštukinė“, – konstatuoja Eduardas Grybovas, technologijų rinkų tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology Baltic“ atstovybės Lietuvoje vadovas. Jo prognozėmis, e. skaityklės kaip produktas neturi perspektyvų, taigi ateityje išnyks.
Katino ašaros
VŽ kalbinamų pardavėjų pateikti skaičiai rodo, kad e. skaityklių pardavimai Lietuvoje kasmet paauga 2–3 kartus, tačiau, skaičiuojant vienetais, jų nuperkama itin mažai, o pardavimų augimas daugiau nulemtas žemos lyginamosios bazės efekto.
Pvz., planšetinių kompiuterių (planšečių) pernai Lietuvoje iš viso parduota beveik 36.000 („GfK“ duomenys). O komentuodami metinius e. skaityklių pardavimus pardavėjai kalba tik apie „šimtus“, o ne apie „tūkstančius“ įrenginių. Štai „Topo centre“ e. skaityklių 2011 m. parduota 51 vnt., 2012 m. – 115. Šiemet jų tikimasi parduoti 2–3 kartus daugiau, tai yra 230–345 vnt.
Elektronika ir IT įranga prekiaujančio tinklo „Technorama“ atstovai tikslių skaičių nepateikia, bet teigia, kad per pastaruosius metus e. skaityklių parduodama daugiau nei 300%, tad dabar e. skaityklės parduodamos jau ne dešimtimis, kaip anksčiau, o šimtais.
„Tai susiję su tuo, kad vis daugiau išleidžiama elektroninių knygų. Ateityje net ketiname atidaryti pirmą elektroninę biblioteką, nes elektroninių knygų paklausa tik augs. Ypač skaitykles pamėgo studentai ir moksleiviai“, – prognozuoja Morkus Matkevičius, tinklą valdančios UAB „Technoverslas“ rinkodaros vadovas.
Artūras Byčius, savo prekių ženklo „eSTAR“ išmaniuosius įrenginius parduodančios UAB „Mikrovisata“ IT produktų vadovas, pasakoja, kad „Mikrovisata“ e. skaityklę „eSTAR ER6620 6.0“ pradėjo gaminti ir įvedė į Lietuvos rinką 2012 m. pradžioje. 2013 m. I pusmetį, palyginti su atitinkamu 2012 m. periodu, jų parduodama dvigubai daugiau. Tačiau konkrečių skaičių „Mikrovisata“ neatskleidžia. Be to, neplečia ir savo skaityklių asortimento.
„Šiuo metu pirkėjams siūlome vieną elektroninės skaityklės modelį, nes, skirtingai nei planšetiniai kompiuteriai, skaityklė turi atlikti gerai tik vieną funkciją. Todėl nusprendėme, kad nekursime plataus asortimento, o susitelksime į vieną kokybišką, maksimaliai tenkinantį pirkėjų keliamus aukštus reikalavimus produktą“, – aiškina p. Byčius.
Skaityklė ar planšetė?
Viena iš priežasčių, kodėl e. skaityklės nepopuliarios, – sparti planšetinių kompiuterių invazija.
Aurelija Rusteikienė, „Topo grupės“ komunikacijos vadovė, kalba, kad Lietuvos vartotojai, rinkdamiesi, ką pirkti – skaityklę ar planšetę, pirmenybę teikia universaliems planšetiniams kompiuteriams, kuriuos naudoja ir kaip e. skaitykles.
„Topo centro“ tinkle planšetinių kompiuterių nuperkama 7–10 kartų daugiau nei e. skaityklių.
„ E. skaityklės Lietuvoje populiarėja, tačiau ne taip sparčiai kaip didžiosiose Europos valstybėse. Šiandien lietuviai kaip e. skaitykles dažnai naudoja planšetinius kompiuterius. Vis dėlto e. skaityklės pamažu turėtų populiarėti, nes jos, skirtingai nei planšetiniai kompiuteriai, nevargina akių, yra mažesnės nei įprastos knygos, patogios kelionėse, be to, e. knygos kainuoja mažiau nei spausdintos“, – vardija p. Rusteikienė.
Ponas Byčius teigia, kad Lietuvoje e. skaityklės po truputį skinasi kelią į skaitytojų širdis.
„Tačiau koją kiša žinių stoka. Dažnai pirkėjai yra suklaidinami pardavimo vietoje, nes jie nežino, kuo skiriasi tikroji e. skaityklė nuo pigių e. skaityklių pakaitalų, kurie iš esmės yra planšetiniai kompiuteriai“, – aiškina „Mikrovisatos“ atstovas. Jis mini keletą pagrindinių skirtumų. Pirmas: tikrosios e. skaityklės ekranas turi būti pagrįstas „E-Ink“ technologija: tai leidžia skaityti knygas bet kokio apšvietimo sąlygomis – net krintant tiesioginiams saulės spinduliams ant e. skaityklės ekrano, tekstas puikiai matyti.
Antras: energijos taupymas. Tikrosiose e. skaityklėse įdiegta unikali baterijos resursų taupymo technologija: procesorius naudojamas tik perverčiant e. knygos puslapį, tai kartu su mažai energijos naudojančiu ekranu padeda taupyti skaityklės baterijos resursus. „Pavyzdžiui, tikrosios e. skaityklės baterija kasdien skaitant po 30 min. nepakraunama iš naujo bus veiksminga 1 mėn. O pigūs e. skaityklės pakaitalai tuo pasigirti negali, čia procesorius veikia nuolat, todėl bateriją reikės krauti kas 2–3 val.“, – aiškina p. Byčius.
Mato potencialą
„Mikrovisatos“ atstovas tiki, kad tikrųjų e. skaityklių rinka Lietuvoje turi didelį ir dar neišnaudotą potencialą. Tam yra net keletas prielaidų.
„E. knygų pasirinkimas lietuvių kalba nuolat didėja, auga e. knygų e. parduotuvių skaičius internete. Pasaulyje atlikta tyrimų, kad e. skaityklės tinkamesnės už tradicines knygas vyresniems žmonėms, nes jas skaitant mažiau pavargsta akys, taip pat e. skaityklėse yra įdiegta funkcija (angl. „Zoom“), leidžianti smulkų knygos tekstą padidinti iki norimo dydžio“, – argumentus skaityklių naudai vardija pašnekovas.
Pasaulio tendencijos rodo, kad e. skaityklės kasmet pinga 10–15%. Panašios tendencijos ir Lietuvos rinkoje.
Pardavėjai skaičiuoja, kad šiuo metu vidutinė e. skaityklės kaina Lietuvoje yra 350 Lt.
„Palyginti su praėjusių metų I pusmečiu, kai vidutinė kaina buvo 390 Lt, galima teigti, kad šis produktas tapo prieinamas daugiau pirkėjų“, – sako p. Rusteikienė.
Pesimistinės prognozės
Pernai e. skaityklių pardavimai krito 28%, nuo 27,7 mln. iki 19,9 mln. vienetų, palyginti su 2011 m. pasauline prekyba. Dar blogesnės e. skaityklių perspektyvos prognozuojamos 2014 m.
VERSLO TRIBŪNA
Tyrimų įmonės „IHS iSuppli“ skaičiavimu, 2011 m. buvo e. skaityklių pikas, 2012 m. pardavimas krito 36%, o 2015 m. e. skaityklių bus parduota tik 7,8 mln. vienetų.
E. skaityklių pasirodymas rinkoje 2007-aisiais buvo revoliucingas. Jos leido skaitytojams turėti šimtus knygų įrenginyje, kuris lengvesnis ir žymiai mažesnis už daugelį įprastų knygų. Be to, e. knygos kainuoja mažiau.
Viena iš priežasčių, kodėl e. skaityklių paklausa mažėja, – žmonės, įsigiję tokį įrenginį, neturi poreikio pirkti kito.
Be to, keičiasi technologijos ir vartotojų skoniai. Skaityti vis dažniau naudojami planšetiniai kompiuteriai: tai leidžia ne tik skaityti knygas, bet ir naršyti internete, žaisti ar fotografuoti, filmuoti.
Vis dėl to e. skaitykles nurašyti dar anksti. Dabar jos lengvesnės nei dauguma planšetinių kompiuterių ir jų elementus reikia krauti rečiau. Taip pat patobulintos jutiklinio ekrano ir savaime apsišviečiančių ekranų technologijos. Be to, e. skaityklių kainos smarkiai krinta.
Šaltinis: rinkos tyrimų įmonė IDC, VŽ