2.000 saulės jėgainių – ir taškas

„Paramos saulės elektrai nebeliko, todėl  imtis naujų projektų komerciniais pagrindais nebeapsimoka. Matyti, tai ir bus galutiniai skaičiai“, – vertina Paulius Koverovas, Lietuvos verslo konfederacijos Aplinkos ir energetikos komisijos pirmininkas, advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas.

„Žiaurios akcijos“, kurių šiemet ėmėsi valdžia, norėdama sutramdyti saulės energetikos plėtrą, davė vaisių – dauguma iš beveik 16.000 juridinių ir fizinių asmenų, kurie buvo išsirūpinę saulės jėgainių plėtros leidimus, planų atsisakė.

Anot p. Koverovo, šiokia tokia saulės energetikos plėtra galima, jei atsirastų teisės aktai, leidžiantys saulės elektrą naudoti savo reikmėms.

„Vasarą ir dienomis tokia jėgainė gamintų daugiau, nei gyventojams reikia, ir perteklių atiduotų į tinklą, o tuo metu, kai saulė nešviečia,  būtų galima elektros pasiimti iš tinklo. Ir jei pagaminai tiek, kiek pasiėmei iš tinklo, nereikėtų nieko mokėti.  Bręsta siūlymai pakeisti teisės aktus,  kad tokie elektros mainai būtų galimi“, – idėją pristato p. Koverovas.

Užklojo pievas

Saulės elektros energijos gamybos pajėgumai, išsibarstę po visą Lietuvą, teoriškai galėtų užimti apie 200 ha plotą, tiesa, šių plotų niekas tiksliai neskaičiavo. Tačiau Edmundas Žilinskas, saulės elektrines projektuojančios ir įrengiančios  UAB „Saulės energija“ direktorius, nurodo: populiariausiai 30 kW galios į pastatą neintegruotai  saulės jėgainei vidutiniškai reikia 10–15 arų sklypo.

„Žinoma, daug kas priklauso nuo sklypo – jei jis pailgas, o ilgoji kraštinė nukreipta į pietų pusę, ploto reikia mažiau. Mums vieną jėgainę pavyko sutalpinti į 4 arus, tačiau tai daugiau išimtis nei taisyklė“, – aiškina p. Žilinskas.

Perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skaičiuoja, kad šių metų pirmąjį pusmetį saulės elektrinės pagamino ir į tinklą patiekė 18 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros, tai 22 kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (2012 m. I pusmetį saulės jėgainės pagamino 0,8 mln. kWh). Tačiau turint galvoje, kad metinis Lietuvos elektros poreikis siekia per 11 mlrd. kWh, saulės elektros indėlis į šalies elektros gamybos portfelį yra kuklus.

Pajamos skiriasi

Kol kas nėra ir tikslių duomenų apie investicijų į saulės jėgaines apimtį. Kainų komisija, išanalizavusi 340 veikiančių saulės šviesos elektrinių duomenis, nurodo, kad į šių jėgainių statybą buvo  investuota beveik 68 mln. Lt (be PVM), t. y. vidutinė investicijų suma į vieną saulės elektrinę siekė apie 200.000 Lt.  Pagal analogiją, investicijos  į visas gamybos leidimus turinčias saulės jėgaines teoriškai galėtų siekti apie 380 mln. Lt

Tiesa, komisijos pateikti duomenys rodo, kad investicijų suma į įvairius saulės projektus gali skirtis bent du kartus: į kai kurias 30 kW galios jėgaines investuota apie 300.000 Lt, o kai kuriais atvejais ir daugiau, tačiau nemažai ir  vos 120.000–130.000 Lt.  kainavusių projektų.

Gerokai skiriasi ir už saulės elektrą investuotojų gaunamos pajamos. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšas administruojančio „Baltpool“ duomenimis, tos pačios galios mažosioms jėgainėms išmokamos VIAP lėšos skiriasi kartais: kai kurioms 30 kW galios saulės elektrinėms nuo šių metų  pradžios iš VIAP biudžeto buvo sumokėta 30.000 Lt ir daugiau, kitos uždirbo kelis ar keliolika tūkstančių litų. Anot ekspertų,  jėgainių pajamos gali skirtis dėl skirtingo skatinimo tarifo, gedimų, prastovų, pasirinktų modulių efektyvumo.

Pigios ir neefektyvios

„Šiuo metu pagrindinis mūsų bendrovės darbas – diagnozuoti, kodėl prastai veikia saulės jėgainės, tokius užsakymus skaičiuojame dešimtimis. Dažniausia priežastis ta, kad sumontuota pasenusi įranga, čia jau nieko negali padaryti. Nustatome ir šiurkščių montavimo klaidų, bet jas galima taisyti“, – sako p. Žilinskas.

Tomas Barakauskas, MG AB „Precizika“ generalinis direktorius, tvirtina, kad kokybiškos 30 kW galios saulės jėgainės kaina negali  būti mažesnė nei 150.000 Lt (be PVM), o  pasirinkusiems pigesnį variantą investuotojams teks vargti su neefektyviomis jėgainėmis.

„Tai, kas pastatyta pigiau nei 5 Lt už vieną galios vatą, yra niekam tikę. Gera 30 kW galios jėgainė, kuri, kaip numatyta, tarnaus 25 metus, kainuoja mažiausiai 150.000 Lt, o skaičiuojant su įžeminimu, apsauga nuo žaibų,  tvoromis, apsaugininkų paslaugomis, draudimu, jėgainės priežiūra ir stebėsena,  investicijos gali siekti ir 180.000 Lt“, – skaičiuoja jis.

„Jei į 30 kW galios saulės jėgainę investuota mažiau  nei 150.000 Lt, iškart galiu pasakyti, kad čia sumontuota trečiarūšė kiniška įranga. Lietuvoje buvo daug žmonių, norėjusių jėgainę pasistatyti kuo pigiau ir nekreipusių dėmesio į įrangos kokybę“, – antrina p. Žilinskas.

Anot p. Barakausko, su „Precizikos“  moduliais Lietuvoje yra pastatyta apie keturiasdešimt mažųjų (iki 30 kW) saulės jėgainių ir keletas didesnių saulės parkų. Dabar, kai valstybė sustabdė saulės energetikos plėtrą, vienintelė šalies modulių gamintoja Lietuvoje tikisi tik pavienių užsakymų iš žaliajai energetikai prijaučiančių įmonių ir piliečių. Pagrindinį klientų srautą ji mato gretimose šalyse – Lenkijoje, Baltarusijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kt.