Kainą gali keisti ir tai jau ne sykį darė
Kelerių metų dujų kainų Lietuvai analizė rodo, kad „Gazprom“ anaiptol ne visuomet laikosi deklaracijų, jog kaina priklauso nuo padėties energetikos rinkoje bei naftos kainų.
„Verslo žinioms“ paviešinus informaciją apie „Gazprom“ akcininkų susirinkime priimtus sprendimus, dujų tiekimo Lietuvai monopolininkė suskubo neigti, kad Lietuvai tiekiamos dujos gali brangti iki bemaž 1.600 Lt už 1.000 kub. m., ir pagaliau pakomentavo akcininkų nutarimus.
Derybos vyksta
„Gazprom“ artimi šaltiniai patvirtino, kad dujų kaina Lietuvai sudaroma griežtai laikantis ilgalaikėje pirkėjo su pardavėju sudarytoje sutartyje numatytos formulės. Lietuvai parduodamų dujų kaina keičiasi kas mėnesį ir priklauso visų pirma nuo energetikos rinkos kainų svyravimo, taip pat ir nuo besikeičiančių naftos ir jos produktų kainų. Remiantis duomenimis, pateiktais ( „Gazprom“ – VŽ) akcininkams skirtoje ataskaitoje, neturėtų būti daromi skaičiavimai ir išvados, nes šiuos duomenis „Gazprom“ naudoja tik vertindamas ir prognozuodamas galimus, o ne imperatyvius rezultatus. Taip pat reikia įvertinti, kad „Gazprom“ derybos su Lietuvos partneriais dėl galimos sutarties sąlygų peržiūros tebevyksta“.
Tai citata, kurią VŽ gavo vakar iš vienos Rusijos koncernui „Gazprom“ artimos konsultacijų įmonės Europoje. Komentaras pasiekė kaip reakcija VŽ (2013 07 10) ir „vz.lt“ tinklalapyje paskelbus apie š. m. birželio 28 d. įvykusiame visuotiniame metiniame „Gazprom“ akcininkų susirinkime priimtą sprendimą 2014 m. parduoti AB „Lietuvos dujos“ 1,5 mlrd. kubinių metrų dujų už „bendrą ribinę 675 mln. EUR sumą. T. y. po 450 EUR už 1000 kub. m.
Tokia dujų kaina regioniniu įverčiu yra aukščiausia pasaulyje. Tiek šiuo metu (po avarijos Fukušimos branduolinėje jėgainėje) dujų tiekėjams moka tik Tolimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos šalys. Paklausimą šia tema „Gazprom“ viešųjų ryšių tarnybai VŽ išsiuntė dar birželio 29 d., tačiau atsakymo, kol straipsnis nebuvo paskelbtas, negavo.
Panašią į VŽ gautąją versiją apie „Gazprom“ akcininkų sprendimą žinių agentūrai BNS dėstė neįvardytas „Gazprom“ pareigūnas, jis sakė, esą, akcijų turėtojams pateikta informacija yra „sąlyginės prognozės, o ne tiksli būsima kaina“. Agentūros šaltinio teigimu, „tikslūs susitarimai yra konfidenciali informacija“.
Ką gali „Gazprom
Analizuojant viešai išplatintą „Gazprom“ poziciją ir jos viešas interpretacijas, VŽ nuomone, verta žinoti:
1. Ne „duomenys“, o sprendimas. Neįvardyti „Gazprom“ atstovai sako, esą „akcininkams skirtoje ataskaitoje pateikti duomenys“ nėra imperatyvūs rodikliai, o viso labo galimų rodiklių prognozės. Tačiau tai nėra „duomenys“, o 98,63% akcininkų balsais patvirtintas „sandorių, kurie „Gazprom“ gali ateityje sudaryti, siekiant užtikrinti įprastą ūkinę veiklą“ straipsnis.
2. „Gazprom“ komentarų anonimiškumas rodo, kad 99% akcininkų sprendimas nėra tuščia vieta, jeigu viešai skelbiamos sprendimo interpretacijos nedrįsta patvirtinti nė vienas „Gazprom“ pareigūnas, kuriam būtų galima pateikti papildomų klausimų. VŽ patirtis rodo, kad anoniminiai „Gazprom“ arba jam „artimų šaltinių“ komentarai gali būti įdomūs, tačiau jie niekaip neįpareigoja paties koncerno. Tačiau nė vienoje viešai pateiktoje citatoje nėra teiginio, esą, „dujų kaina Lietuvai 2013–2014 m. nesikeičia“. Interpretuojamas „Gazprom“ akcininkų sprendimo svoris, tačiau pabrėžiama, kad dėl dujų kainų vyksta derybos ir konkretūs susitarimai yra konfidencialūs.
3. „Gazprom“ – ne vakarietiška bendrovė. Aptariant „Gazprom“ korporacinių struktūrų veiklą bei kompetenciją dažnai pamirštama, jog šios bendrovės valdyba, stebėtojų taryba, akcijų laikytojai ar administracija esminių sprendimų nepriima. Kontrolinis akcijų paketas de facto yra valdomas Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos, o sprendimai, taip pat ir dėl Lietuvos, yra priimami nebent pasitariant su Prezidento strateginio kuro ir energetikos komplekso strateginio vystymo komisija, kuriai vadovauja p. Putinas, jį pavaduoja buvęs vicepremjeras Igoris Sečinas.
4. Kainos formulės „tvirtumas“. Nors „Gazprom“ teigia, esą, vadovaudamasi savo kainodaros politika laikosi „sutartyje numatytos griežtos formulės“, sutartinio Lietuvos ir „Gazprom“ bendravimo patirtis liudija, kad formulės dėmenys netrukdo tiekėjui radikaliai keisti kainos. Pavyzdžiui, 2007–2008 m. sandūroje 1.000 kub. m dujų pabrango nuo 202 USD (2007 m. sausį) iki 530 USD (2008 m. liepą). Oficialūs „Gazprom“ ir „Lietuvos dujų“ pareigūnai padidėjimą aiškino „kylančiomis mazuto kainomis“, neoficialūs šaltiniai šnabždėjo apie Rusijos dujininkų atsakymą Lietuvai už 2007 m. kovą Seimo patvirtintą mažmeninių dujų kainų reguliavimą. Beje, mažmeninių dujų kainų reguliavimas Lietuvoje atšauktas lygiai prieš metus, tačiau „Gazprom“ kaina dėl to nesumažėjo.
5. Ar „Gazprom“ gali radikaliai pakeisti kainą, nepažeisdamas formulės? Ir teoriškai, ir praktiškai gali. Teorinė galimybė – bet kurios dujų kainodaros formulės dėmeniu nustatomas vyraujančių dujų kainų lygis, peržiūrimas kasmet. Jį galima pakeisti įvedus į rinką naują „Gazprom“ kontroliuojamą įmonę. Lietuvoje tokia kombinacija buvo įgyvendinta 2007–2008 m.: kai kurios „Gazprom“ kontroliuojamos dujų prekybos bendrovės ėmė pirkti gerokai brangesnes dujas iš Šveicarijoje užregistruotos ir „Gazprom“ kontroliuojamos tarpininkės „LT Gas Stream AG“. Atsiradus rinkoje brangesnių dujų, prie vėliau vyraujančių kainų rodiklio prisiderino visos licencijuotos prekybos dujomis bendrovės, taip pat AB „Lietuvos dujos“. Nors „Gazprom“ pabrangimą aiškino kylančiomis naftos produktų kainomis pasaulio rinkose, dujų kainos šuolis buvo neproporcingai didelis.
6. Pučiamos kainos – trukdys SkGD terminalui. Oficialiuose dokumentuose deklaruodamas aukščiausias įmanomas Lietuvai parduodamų dujų kainas „Gazprom“ iš dalies trikdo rinkos aplinką ir jos rodiklius, kurie bus svarbūs pasirašant tiekimo į SkGD terminalą sutartį. Rinkoje vyraujant apie 500 USD/1000 kub. m kainai, pardavėjus sunkiau įtikinti parduoti dujas, tarkime, už 350 USD, kaip būtų įprasta Šiaurės Vakarų Europoje. Terminalą renčianti AB „Klaipėdos nafta“ deklaruoja siekianti pasirašyti vidutinės trukmės 5 metų sutartį, todėl tikėtina, kad pardavėjai sieks įprastų kainodaros formulių ir rinkoje vyraujančių kainų įvertinimo. KN nusipirkus dujų, kaip neoficialiai prognozuojama, po 12 USD už 1 milijoną britų šilumos vienetų (MMBtu) arba už 420 USD/1000 kub. m, „Gazprom“ nedaug tepraloš Lietuvos rinkoje siūlydamas dujas, pavyzdžiui, už 400 USD.
7. Kodėl „Gazprom“ nekelia kainų iki nustatytų ribų viršaus. „Gazprom“ akcininkų susirinkimas Lietuvai ir Latvijai tvirtino iš esmės tas pačias su keliomis techninėmis išlygomis ribines dujų kainas kaip ir prieš metus. Prieš metus tvirtintos ribinės beveik 600 USD/1000 kub. m kainos atitiko bent jau „Gazprom“ rinkodaros logiką ir viešus koncerno valdybos pirmininko Aleksejaus Milerio pareiškimus, esą 500 USD bus normali dujų kaina Europos rinkoje.
Atitinkamai logiškai dėl „salos“ specifikos atrodė tikimybė Lietuvoje sulaukti dujų už 600 USD. Į klausimą, kodėl „Gazprom“ akcininkai priėmė sprendimą 2014 m. palikti Lietuvai tas pačias ribines kainas, oficialiems „Gazprom“ atstovams šiemet prognozuojant 8% kainų nuosmukį Europos rinkose, turi atsakyti Lietuvos politikai. Įvertinę paskutinį „Gazprom“ poziciją atspindinčio pranešimo sakinį: „Taip pat reikia įvertinti, kad „Gazprom“ derybos su Lietuvos partneriais dėl galimos sutarties sąlygų peržiūros tebevyksta“, įsigilinę į „Gazprom“ derybose keliamus reikalavimus ir galimas pasekmes.
