Apkarto per didelis „Žalgirio“ arenos koncesijos mokestis

Vadovaujantis 2010 m. tarp Kauno miesto savivaldybės ir VšĮ Kauno Žalgirio rėmėjas pasirašyta koncesijos sutartimi, kasmet savivaldybė arenos operatoriui perveda 2,5 mln. Lt (be PVM) koncesijos mokestį. Areną valdo UAB „Kauno arena“, kuriai ir pervedamos šios lėšos.

Domisi potencialūs operatoriai

Andrius Kupčinskas, Kauno meras, trečiadienį VŽ teigia, jog arenos operatoriui iš miesto biudžeto mokamas koncesijos mokestis yra neproporcingai didelis, todėl dabar aktyviai svarstoma galimybė, kaip spręsti šią situaciją. Anot Kauno vadovo, arenos koncesijos sutartyje yra punktas, įvardijantis, jog sutarties galiojimo metu gali būti keičiamas koncesijos mokestis. „Žalgirio“ arenos koncesijos sutartis sudaryta 25-iems metams.

„Tada mus spaudė „EuroBasket 2011“ finalai, todėl savivaldybė turėjo skubiai surasti koncesininką, nebuvo kito pasirinkimo kaip tik VšĮ „Kauno Žalgirio rėmėjas“. Dabar situacija nebėra įtempta ir yra galimybė svarstyti mokesčio mažinimą su esamu koncesininku. Be to, dabar, priešingai nei prieš trejus metus, yra nemažai norinčių tapti arenos operatoriais. Prie mano kabineto išsirikiuoja nemaža jų eilutė. Manau, kad iki vasaros šis klausimas turėtų būti išspręstas“, - pažymi meras.

Angelė Dementavičiūtė, „Kauno arenos“ direktorė, nurodo, kad koncesijos mokesčio mažinimo klausimas nėra svarstytinas, tai tėra politikavimas. „Mes per koncesijos sutarties vykdymo metus į „Žalgirio“ areną, jos infrastruktūrą investavome 24 mln. Lt, tam paėmėme paskolą, visas koncesijos mokestis keliauja palūkanoms sumokėti. Mes įsipareigojimus vykdome“, - VŽ sako p. Dementavičiūtė.

Gytis Kaminskas, advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ partneris advokatas pažymi, kad koncesijos mokestis po sutarties sudarymo negali būti keičiamas, tačiau yra išimčių. „Viena jų – tai sąlygos, numatytos sudarant koncesijos sutartį. Jose gali būti punktas, jog koncesijos dydis gali būti keičiamas šalių sutarimu arba šalims nesutarus - teismo keliu“, - įvardija teisininkas.

Žvelgia į kitas sutartis

Ponas Kupčinskas teigia, jog peržvelgti arenos koncesijos sutarties vykdymą  ir galimai per didelę mokestį savivaldybę pastūmėjo teigiami praeitų metų arenos veiklos rezultatai. Meras pateikia skaičius: 2012 m. arena gavo 10 mln. Lt pajamų, uždirbo 0,5 mln. Lt pelno. „Ir tai yra skaičiai be savivaldybės mokamo 2,5 mln. Lt koncesijos mokesčio“, - pastebi Kauno vadovas.

Pasak p. Kupčinsko, koncesijos mokesčio klausimą savivaldybė svarsto atsižvelgdama ir į tokių sutarčių visumą. „Reikia žiūrėti į visumą – štai Čiurlionio tilto transporto mazgo koncesija, kasmet UAB „Hidrostatybai“ savivaldybė turi sumokėti 5 mln. Lt mokestį. Tai, sakyčiau, adekvati suma, nes statybininkai savo lėšomis pastatė šį transporto mazgą, kai tuo tarpu „Žalgirio“ arena pastatyta Kauno savivaldybės, valstybės ir ES lėšomis“, - komentuoja meras.

Surado pažeidimų

Kauno vadovo teigimu, savivaldybės teisininkai įvardijo, jog arenos operatorius yra padaręs nemažai koncesijos sutarties pažeidimų. Ar jie gali tapti pretekstu nutraukti šią sutartį, p. Kupčinskas nesiryžta prognozuoti. „Pažiūrėsime, kokie atsakymai atkeliaus iš koncesininko. Bet kokiu atveju sprendimas dėl koncesijos sutarties tolesnės perspektyvos nebus skubotas“, - sako meras.

Ponia Dementavičiūtė teigia, jog vykdant koncesijos sutartį būta smulkių pažeidimų, tačiau jie nėra esminiai, kurie galėtų tapti pretekstu ją nutraukti. „Čia vyksta politikavimas, o arena toliau dirba ir sėkmingai dirba. Dabar iš savivaldybės gauname raštus, kad ištaisytume trūkumus, mūsų teisininkai į visus raštus pateiks atsakymus“, - kalba „Kauno arenos“ direktorė.

Kauno vadovų vieši pareiškimai apie galimus koncesijos sutarties pažeidimus, pasak p. Dementavičiūtės, formuoja neigiamą „Žalgirio“ arenos įvaizdį. „Mes dabar sudarinėjame 2014 m. renginių planą ir renginių organizatoriai kreipdamiesi į mus klausia, kaip traktuoti tuos viešus pareiškimus. Juk abi pusės – tiek savivaldybė, tiek mes, arenos operatoriai, turime būti suinteresuoti sėkminga veikla, teigiamu arenos įvaizdžiu“, - sako p. Dementavičiūtė, UAB „Kauno arena“ vadovė.

Pono Kaminsko, „Baltic Legal Solutions Lietuva“ advokato teigimu, jei savivaldybė savo ruožtu nuspręstų nutraukti koncesijos sutartį, ji turėtų objekto valdytojui grąžinti jo įvykdytas investicijas.

VŽ rašė, jog Kauno m. apylinkės teismas kovo 13 d. areštavo „Kauno arenos“ akcijas dėl galimai neteisėto įmonės akcininkų sprendimo didinti įstatinį kapitalą. Vasarį arenos operatorius UAB „Kauno arena“ nuo 310.000 Lt iki 1,3 mln. Lt padidino įstatinį kapitalą, o apie tai esą neinformavo Kauno m. savivaldybės.

Kauno „Žalgirio“ arena, kurios sąmata siekia 172,1 mln. Lt, buvo atidaryta 2011 m. vasaros pabaigoje. Koncesininkas į šį objektą per 25-erius koncesijos metus įsipareigojo investuoti 32 mln. Lt ir kasmet čia surengti iki 70 renginių.