Darbo rinkos prognozė – per kietas riešutas

Parengti specialistų poreikio prognozių nesugebėjo ir ankstesnės vyriausybės  –  nors buvo atlikta kelios dešimtys įvairiausių studijų,  išleistos dešimtys tūkstančių litų, burtos darbo grupės ir komisijos, rengtos metodikos – uždavinys pasirodė neįveikiamas.

2010 m. Švietimo ir mokslo ministerijos veiklos ataskaitoje žadama, jog Gintaro Steponavičiaus, švietimo ir mokslo ministro, įsakymu sudaryta tarpministerinė darbo grupė parengs specialistų kvalifikacijų žemėlapį pagal ūkio sektorius 2011–2016 m. Vėliau konsultavimo bendrovės „BGI Consulting“ atlikta studija viešai įvertinama kaip „pateikianti kelią, kuriuo einant specialistų ir kvalifikacijų poreikio prognozė bus patikima“, o septyniolika vien 2006–2010 m. įvairių valstybinių institucijų užsakymu atliktų tyrimų pavadinti abstrakčiais ir fragmentiškais. 2011 m. pradžioje p. Steponavičius vėl pakartoja: specialistų  poreikio žemėlapis bus pristatytas artimiausiu metu.

„Stebime padėtį darbo rinkoje, kartu su kitomis institucijomis rengiame specialistų  poreikio žemėlapį. Jis artimiausiu metu išvys dienos šviesą. Tačiau tai tik orientyras, nes prognozuoti privataus sektoriaus specialistų  poreikio bemaž neįmanoma“, – interviu spaudai cituotas ministras.

Bet žemėlapis taip ir nepasirodė. Tuomet tarp 2012 m. Vyriausybės veiklos prioritetų užsibrėžta iki 2012 m. III ketvirčio parengti „Specialistų kvalifikacijų ir kompetencijų poreikio prognozės iki 2016 metų žemėlapį“. Nurodytos atsakingos institucijos – Švietimo ir mokslo, Ūkio ir  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Tarp trijų auklių

Bet nei žemėlapio, nei jo projekto ieškoti neverta. Kaip informuoja visos trys atsakingos ministerijos, prieš porą mėnesių patvirtintas žemėlapio rengimo planas, o pats žemėlapis atsiras ne anksčiau kaip 2014 m. pavasarį.

Pasak Raimundo Beinorto, asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus, Vyriausybės neatliktas darbas signalizuoja verslui apie tai, kad valstybė ir toliau dosniai finansuos socialines studijas, jas baigę absolventai sunkiai įsidarbins, o pramonė dejuos pristigusi inžinerines problemas galinčių spręsti specialistų.

„Verslas produktą kuria tik išanalizavę rinkos poreikį. Gaila, bet valstybė tokia logika nesivadovauja, nesudėlioja prioritetų ir nenukreipia pinigų ten, kur jie reikalingiausi“, – apgailestauja medienos sektoriaus atstovas.

Pavyzdžiui, Vilniaus universitete šiemet yra 160 valstybės finansuojamų vietų būsimiems teisininkams ir tik 133 vietos – programuotojams, nors, remiantis asociacijos „Infobalt“ tyrimo rezultatais, informacinių technologijų specialistų paklausa netrukus viršys pasiūlą: iki 2016 m. reikės apie 21.000 IT specialistų, o aukštosios mokyklos parengs tik apie 15.000.

Raimundo Petrausko, „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinio direktoriaus, nuomone, jei Vyriausybė turi strateginius tikslus, tai ji turėtų numatyti ir priemones, kaip pasiekti tuos tikslus.

„Aišku, padėtis tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sparčiai kinta ir nėra paprasta prognozuoti, kokių specialistų prireiks po 5 ar 7 metų. Gali būti, kad prognozės bus netikslios, bet tose srityse, kuriose siekiame didesnių laimėjimų ir norime būti konkurencingi, būtina rūpintis ir atitinkamų specialistų ruošimu“, – svarsto pašnekovas.

Dūsta be inžinierių

Turėdami specialistų kvalifikacijos žemėlapį ir periodiškai kas dveji metai ar kasmet jį atnaujindami, anot p. Petrausko, kiek  priartintume specialistų rengimą prie poreikių.

„Ta 15 metų inžinierių nerengimo duobė, ta  kryptis į Gariūnų verslą, tas masinis vadybininkų ruošimas sukūrė padėtį, kai gamyklose ima trūkti inžinierių, specialistų, gebančių kurti, mokančių užsienio  kalbų ir galinčių  konkuruoti idėjomis“, – atsakingo požiūrio pasigenda p. Petrauskas.

Nuolat atnaujinamas specialistų  kvalifikacijos žemėlapis pagal ūkio sektorius būtų naudingas ir verslui ir valstybei:  politikams, už darbo rinką bei švietimą atsakingoms  institucijoms, privačioms ir valstybinėms įdarbinimo paslaugas teikiančioms  įmonėms, privatiems ir valstybiniams švietimo paslaugų teikėjams, investuotojams, moksleiviams, studentams, asmenims, norintiems keisti kvalifikaciją.

Specialistų poreikio  prognozes reguliariai rengia beveik visos Vakarų valstybės. Pavyzdžiui, Švedijoje įvairios trukmės kvalifikacijų poreikio darbo rinkoje prognozės parengiamos sujungiant makroekonominį prognozavimą, darbdavių apklausas, švietimo ir statistikos duomenis. Suomijoje darbo rinkos tendencijų ir darbo jėgos prognozavimo modeliai sudaromi nuo 1970 m. ir atliekami kas 3–5 metus, Nyderlanduose – kas 2 metai, o  Didžiojoje Britanijoje – kasmet. Specialistų poreikį prognozuoja ir Estija.

Aklas švietimas

„Jei būčiau švietimo ministras, toks žemėlapis būtų gyvybiškai būtinas. Man nesuprantama, kaip tuomet dirba  ministras?“ – stebisi Audrius Budraitis, fasavimo automatų gamintojos AB „Fasa“ vadovas.

Versle, anot jo, be plano ir be prognozių, be žinojimo, kokios tavo stipriosios, o kokios silpnosios vietos efektyviai veikti neįmanoma. Todėl nesuprantama, kaip gali dirbti ministras, neįsivaizduodamas, kokia bus specialistų pasiūla, koks poreikis, koks  perviršis ar stygius, nežinodamas, kiek specialistų emigravo, kiek dirba ar nedirba pagal specialybę, juk tokia informacija turėtų būti pagrindinis ministro darbo įrankis.

„Nežinau, ar tiesa, bet girdėjau, kad iš šiemet Kaune  studijas baigusių odontologų emigravo visa laida. Visu sulig vienu. Ar ministras tai žino“, – ironiškai teiraujasi p. Budraitis.

Anot jo, kai švietimo sistema akla, nieko keisto, kad valstybė dosniai atseikėja finansų vadybininkų studijoms.

Kad verslui svarbiam darbui Vyriausybė neskyrė pakankamai dėmesio, apgailestauja ir Aušra Žemaitienė, UAB „Mars Lietuva“ generalinė direktorė.  Jos vadovaujama įmonė, kaip ir kiti gamybininkai, pastaruoju metu jaučia inžinierių ir technologų trūkumą.

„Kvalifikuotus operatorius pasiruošiame patys ir, palyginti su kitomis įmonėmis, esame iš daugiausia investuojančių į tokį mokymą. Bet surasti inžinierių, maisto gamybos technikų gana sudėtinga, nors bendradarbiaujame su daugeliu aukštųjų mokyklų. Apmaudu, jog Vyriausybei neužteko jėgų spręsti tokią aktualią problemą“, – kalba generalinė direktorė.

„Verslo žiniose“ jau rašyta, kad po penkerių metų su technologų stygiumi susidurs aprangos ir tekstilės pramonė – kad poreikiai būtų patenkinti, kasmet reikėtų 25 absolventų, bet pernai šios specialybės stojo mokytis vos šeši jaunuoliai.

***
Tekstas skelbtas rugsėjo 10 d. dienraštyje "Verslo žinios".