2012-02-19 01:01

Verslininkai ryžtasi investuoti tik į mažutes saulės energijos jėgaines

Palankūs elektros iš saulės jėgainių supirkimo tarifai buvo patvirtinti dar 2010 m. pradžioje, tačiau saulės elektros projektai iš mirties taško pajudėjo tik antroje praėjusių metų pusėje. Vis dėlto saulės jėgainių statybos bumo Lietuvoje nelaukiama, nes įstatymai paramą numato tik 10 MW bendros galios įrenginiams, neribodami tik pačių mažiausių jėgainių plėtros.

„Šiuo metu bendrovei „Lesto“ elektrą parduoda 23 saulės jėgainės, bendroji jų instaliuota galia – 0,8 megavatų (MW)“, – informuoja Ernestas Naprys, skirstomųjų tinklų bendrovės „Lesto“ atstovas spaudai. Beveik visos jos – mažos galios (iki 30 kW), o prie tinklų buvo prijungtos ir elektrą pradėjo gaminti antroje 2011 m. pusėje.

Dauguma verslininkų skubėjo reikalingus leidimus išsirūpinti iki 2012 m., kad jėgainėse pagaminta elektra būtų superkama po 1,63 Lt už 1 kWh (be PVM) tarifu. Šiemet pradedančioms gaminti elektrą mažosioms jėgainėms bus taikomi nauji tarifai: į pastatus neintegruotoms – 1,44 Lt už 1 kWh , integruotoms – 1,8 Lt už 1 kWh.

Tikėtina, kad šiemet elektrą iš saulės gaminančių jėgainių dar pagausės. Pasak p. Naprio, 2011 m. II pusmetį „Lesto“ gavo 398 prašymus pateikti išankstines sąlygas saulės jėgainėms prijungti. 141 pareiškėjui buvo išduotos projektavimo sąlygos – iš viso 15,5 MW galios įrenginiams.

Atsiranda rinka

„Lietuvoje saulės jėgainių beveik nebuvo, todėl matyti šioks toks žingsnis į priekį. Tačiau, palyginti su kitomis šalimis, tai tik aguonos grūdelis“, – proveržio neįžvelgia Edmundas Žilinskas, UAB „Saulės energija“ vadovas. O tai, kad įmonės prašo išduoti projektavimo sąlygas jėgainėms statyti, dar nereiškia, kad projektas bus įgyvendintas, pažymi jis. Vien „Saulės energija“ yra parengusi projektų 5 MW galios jėgainėms, bet didžioji jų dalis taip ir liko popieriuje.

„Apie proveržį nėra ką kalbėti. Tačiau rinka pagaliau atsiranda, jaučiamas aktyvumas. Šiuo metu rengiame keletą projektų, dar keli klientai domisi. Darbo šiemet neturėtų trūkti“, – sako  Mindaugas Jaruševičius, saulės energijos panaudojimo sprendimus siūlančios UAB „Reenpro“ vadovas.

Gerokai didesnis nei kitų žaliosios energijos rūšių supirkimo tarifas saulės elektrai (1,51–1,63 Lt už 1 kWh) buvo patvirtintas beveik prieš dvejus metus, tačiau, pasak p. Žilinsko, dėl ilgų ir keblių biurokratinių procedūrų gaunant leidimus, prijungiant prie tinklo ir nesant tikrumo, kaip ilgai bus taikoma galiojanti elektros supirkimo kaina, jėgainių bumo Lietuva nesulaukė.

Mėgstantiesiems naujoves

Anot p. Jaruševičiaus, saulės energetika labiausiai domisi vidutinės sėkmingai dirbančios įmonės, kurios turi gamybos pastatus ir mėgsta naujoves. Tačiau jos turi būti pasirengusios nemažoms investicijoms – vieno instaliuoto saulės jėgainės galios kilovato kaina svyruoja nuo 8.300 Lt iki 14.000 Lt, priklausomai nuo techninio sprendimo, klientų pasirinktų garantijų ir net nuo estetinio įrenginio vaizdo – juk integruotos jėgainės yra pastato stogo ar sienos dalis.

„Esu didelis atsinaujinančios energijos šalininkas, todėl ryžomės eksperimentui greta pagrindinės įmonės veiklos. Žinoma, investuoti paskatino ir geras tarifas“, – apie maždaug 300.000 Lt vertės projektą pasakoja Gediminas Jegelevičius, duris gaminančios UAB „Jundos stalių gaminiai“ (JSG) direktorius ir savininkas.

Dėl 30 kW galios saulės jėgainės statybos JSG apsisprendė pernai rugsėjį, pasak p. Jegelevičiaus, tada jau aiškėjo tvarka, kaip bus superkama elektra. „Dar nebuvo visiškai aišku, bet nutarėme surizikuoti. Skaičiuojame, kad investicijos atsipirks per 5,5 metų, jei gamta nepašykštės saulės ir įranga dirbs taip, kaip deklaruojama techninėje dokumentacijoje“, – skaičiuoja įmonės vadovas.

Vaistažolių arbatas gaminanti UAB „Herba Humana“ (HH) ir jos antrinė įmonė šį sausį pradėjo eksploatuoti dvi saulės jėgaines, kurios kiekvienos galia siekia po 30 kW. „Į kiekvieną elektrinę investavome po 250.000 Lt. Leidimus gamybai gavome paskutinėmis gruodžio dienomis, todėl manome, kad dvylikai metų užsitikrinome 1,63 ct už 1 kWh supirkimo tarifą“, – sako Martynas Valiukevičius, HH vadovas. Jei supirkimo tvarka nepasikeis, projektai turėtų atsipirkti per 6–7 metus.

„Nusprendėme investuoti, prognozuodami, kad elektra nepigs, o greičiausiai brangs. Turėjo įtakos ir neblogas supirkimo tarifas – statyti tokias jėgaines ir pardavinėti elektrą rinkos kaina neapsimokėtų. Kita vertus, turime gamyklą ir naudojame elektrą, todėl pasibaigus lengvatinio supirkimo laikotarpiui naudosime savo energiją ir taupysime“, – priežastis, paskatinusias investuoti, vardija p. Valiukevičius.

Menka rinka

Augantį susidomėjimą saulės jėgainėmis Lietuvoje pastebi ir „Precizika“, kuri pirmoji Baltijos šalyse ėmėsi pramoninės saulės elementų gamybos.

„Atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių pamatyti, kas yra saulės elementai, kaip jie gaminami. Tikimės Lietuvos rinkoje dominuoti – juk esame vietos gamintojai ir siūlome gerus gaminius“, – sako Tomas Kovėra, vadovaujantis „Precizikos“ grupei priklausančiai UAB „Solet“.

Jo teigimu, spartesnei saulės jėgainių plėtrai Lietuvoje labiausiai koją kiša skeptiškas valdžios požiūris. „Įstatyme numatyta, kad iki 2020 m. visoje Lietuvoje skatinimo tarifas bus taikomas tik 10 MW bendros galios saulės elektrinėms. Tai niekingas dydis, net nepalyginamas su kitomis šalimis“, – tvirtina jis.

Ponas Kovėra pateikia teorinius skaičiavimus: elementus 10 MW galios jėgainėms „Precizika“ galėtų pagaminti per tris mėnesius, o dabartinėmis kainomis pajamos už juos galėtų siekti iki 9 mln. EUR. „Tai labai maža rinka, bet valdžia taip nusprendė. O po dešimties metų, kai elektros kaina persiris per 1 Lt už 1 kWh ir saulės elektros kaina bus mažesnė, visi dejuosime, kodėl nepasinaudojome ES parama, nesudarėme sąlygų investuoti“, – prognozuoja jis.

* * *

Straipsnis publikuotas vasario 10 d. dienraštyje "Verslo žinios".

52795
130817
52791