R. Švedas: GIPL dujotiekio statyba yra besitęsiantis nepriklausomybės atkūrimo procesas

Reklama publikuota: 2020-12-14
Romas Švedas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius.
svg svg
Romas Švedas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius.

Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL nederėtų laikyti pavieniu atskiru projektu – tai dalis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proceso, teigia Romas Švedas, buvęs energetikos viceministras. Jis atkreipia dėmesį, kad gamtinių dujų paklausa pasaulyje porą ateinančių dešimtmečių augs, todėl dujotiekis su Lenkija ne tik būtinas užsitikrinant energetinį saugumą – jis sustiprins jauną Baltijos šalių dujų rinką ir atvers ekonominių galimybių.

„Lietuvos energijos tiekimo saugumo užtikrinimas dar nėra užbaigtas – iš tiesų tai yra vis dar besitęsiantis nepriklausomybės atkūrimo procesas. Prisiminkime, kad tik pastarąjį dešimtmetį ėmėmės reformuoti energetikos sektorių, kuris fiziškai integruotas į buvusios Sovietų Sąjungos energetinį tinklą. O konkurencijos ir laisvos prekybos sąlygomis veikiančią energetikos rinką turime tik pastaruosius 5 metus, kai pradėjo veikti SGD terminalas bei elektros jungtys su Lenkija ir Švedija“, –  kalba R. Švedas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius. 

Jis primena, kad elektros jungtys su Lenkija („LitPol Link“) ir Švedija („NordBalt“), šiuo metu vykdomas elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa, šiais metais pradėjusi veikti „Balticconector“ dujų jungtis tarp Estijos ir Suomijos bei šiuo metu statoma Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis GIPL – visi šie projektai yra dalis Baltijos Energetikos rinkos jungčių plano (angl. Baltic Energy Markets Interconnection Plan, BEMIP). Šis planas parengtas Europos Komisijos iniciatyva, siekiant ištraukti Baltijos regioną iš energetinės salos ir integruoti į bendrą Europos Sąjungos (ES) rinką.

„Daugelis pamiršo, kokioje dramatiškoje situacijoje Lietuva atsidūrė 2010 m., uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Turėjome importuoti elektrą, elektros gamybos sektorius buvo visiškai priklausomas nuo gamtinių dujų, kurias galėjome gauti iš vienintelio tiekėjo, Rusijos kompanijos „Gazprom“, vieninteliu dujotiekiu per Baltarusiją. Ir daug kartų patyrėme, kad Kremlius nevengė to panaudoti manipuliacijoms bei kerštui už politinę Lietuvos retoriką“, – sako R. Švedas.

Anot jo, visi išvardinti elektros ir dujų jungčių projektai suplanuoti dar 2009 m. ir kiekvienas jų yra bendro Europos energetikos tinklo dalis, reikšminga energetinio saugumo sąlyga.

„Investicijas į energetinį saugumą užtikrinančius projektus turime vertinti taip pat kaip investicijas į krašto apsaugą. Energetika yra tiesiogiai susijusi su šalies nacionaliniu saugumu, nes valstybė tiesiog negali funkcionuoti be energijos. Todėl dujotiekis GIPL, SGD terminalas, elektros jungtys – ši infrastruktūra pagal svarbą prilygsta krašto apsaugai“, – teigia R. Švedas.

Gamtines dujas dar per anksti nurašyti

R. Švedas pažymi, kad  pagal Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) prognozes, dujų paklausa ateinančius 20 metų tik didės – 2040 m. pasaulinė gamtinių dujų paklausa bus 30 proc. didesnė nei dabar. Todėl infrastruktūra, kuriama energetiniam saugumui užtikrinti, turės ir ekonominę naudą.  

„Šį energetinį resursą dar per anksti nurašyti. Štai Warrenas Buffettas, vienas garsiausių investuotojų pasaulyje, šiemet investavo beveik 10 mlrd. USD į gamtinių dujų infrastruktūrą. Pasauliui kovojant su klimato kaita, dujos yra greičiausia ir lengviausia  alternatyva atsisakant taršios anglies. Ir šis virsmas nevyksta kažkur toli – mūsų kaimynė Lenkija apie 80 proc. elektros gamina iš anglies. Taigi, gamtinių dujų infrastruktūra bus labai vertinga dalyvaujant šiuose procesuose“, – kalba R. Švedas.

Anot jo, dujotiekis GIPL ypač svarbus tuo, jog integruodamas Baltijos šalių dujų sistemas į Europos dujų tinklą, sustiprins jauną regiono rinką ir konkurenciją, sukurs papildomus gamtinių dujų transportavimo kelius. Taip pat leis efektyviau panaudoti Klaipėdos SGD terminalą, kuris gali tapti Vidurio Europos masto terminalu. TEA prognozuoja, kad pasaulin4s prekybos gamtinėmis dujomis apimtys per SGD terminalus palaipsniui didės, o 2040 m. per SGD terminalus bus transportuojama beveik 60 proc. gamtinių dujų, kai šiuo metu daugiau nei pusė prekybos apimčių vyksta dujotiekiais. 

„Dujų sektoriuje būtent rinkos – konkurencijos ir laisvos prekybos sąlygų – sukūrimas yra didžiausias laimėjimas dėl kurio vyko arši kova. SGD terminalas buvo revoliucija Baltijos regione nes pirmą kartą istorijoje čia sukūrė konkurenciją tarp gamtinių dujų tiekėjų. Tačiau rinkos funkcionavimui to nepakanka – dar reikia teisinės bazės. Lietuvoje tik prieš šešerius metus į energetikos teisinę bazė perkėlėme antimonopolinę Europos teisę, o Latvijoje tai įvyko tik prieš trejus metus“, – teigia R. Švedas.

Jis pažymi, kad Baltijos regiono energetikos rinka dar labai jauna, o kad užbaigtume ją formuoti, privalome pabaigti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa bei Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL projektus.

Dujų jungties GIPL (angl. Gas Interconnection Poland Lithuania) GIPL projektą įgyvendina Lietuvos ir Lenkijos  dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ ir „Gaz-System“. Šio dujotiekio statybos pradėtos šių metų pradžioje, jas planuojama užbaigti  2021 m. pabaigoje. Lietuva ir Lenkija į šį projektą investuoja apie 500 mln. Eur, o Europos Sąjunga finansuoja apie 60 proc. šių investicijų.

nuotrauka::1 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Energetinė nepriklausomybė yra viena sąlygų, svarbių konkuruojant dėl užsienio investicijų Verslo tribūna 5

Kol Lietuva nesujungs su Europa gamtinių dujų bei elektros tinklų, energetikos rinka nebus harmoninga, o tai...

 R. Švedas: GIPL dujotiekio statyba yra besitęsiantis nepriklausomybės atkūrimo procesas Verslo tribūna 1

Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL nederėtų laikyti pavieniu atskiru projektu – tai dalis Lietuvos...

Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL ateityje bus pritaikytas žaliojo vandenilio transportavimui Verslo tribūna 2

Statomas Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL yra vienas paskutinių projektų, kuomet į Žaliąjį kursą...

Dujotiekio GIPL svarba Lenkijai – pirma alternatyva, pasibaigus sutarčiai su „Gazprom“ Verslo tribūna

Lenkija yra Lietuvos ir viso Baltijos regiono vartai į Europą. Tik bendradarbiaudami su Lenkija kuriant...

Lietuvos-Lenkijos dujotiekio GIPL naudos: mažesni SGD terminalo išlaikymo kaštai ir galimybės laikytis Žaliojo kurso Verslo tribūna

Tarp Lietuvos ir Lenkijos statoma dujų jungtis GIPL (Gas Interconnection Poland-Lithuania) svarbi ne tik...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku