Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL ateityje bus pritaikytas žaliojo vandenilio transportavimui

Reklama publikuota: 2020-12-07
Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, bei pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.
svg svg
Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, bei pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

Statomas Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL yra vienas paskutinių projektų, kuomet į Žaliąjį kursą persiorientuojanti Europos Sąjunga subsidijavo iškastinio kuro infrastruktūros kūrimą. Tačiau GIPL dujų jungtis, integruojanti Suomiją ir Baltijos regioną į vientisą Europos dujų rinką,  ateityje tarnaus žaliųjų dujų ir žaliojo vandenilio transportavimui bei sukurs technines galimybes Lietuvai tapti energijos eksportuotoja.

Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis GIPL (Gas Interconnection Poland Lithuania) yra infrastruktūros projektas, kuris energetinę Baltijos šalių ir Suomijos salą integruos į bendrą Europos dujų rinką. Lietuvos ir Lenkijos kartu įgyvendinamo projekto vertė yra 500 mln. eurų, o Europos Sąjunga (ES) finansuoja apie 60 proc. šių investicijų.

„Nors tai yra subsidija iškastiniam kurui ir Europos Žaliojo kurso fone atrodo kaip prieštaravimas, tačiau pirmiausiai tai yra energetinį saugumą ir rinkos integraciją užtikrinantis projektas. Dabar GIPL dujotiekis naudingas ir reikalingas. Ilgalaikėje perspektyvoje GIPL jungtis, matyt, tarnaus žaliųjų dujų importui, vandenilio  eksportui, tad regionui ji išliks svarbi įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus“, – kalba Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, bei pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

Kas pakeis gamtines dujas?

Pasak Nemuno Bikniaus, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovo, porą ateinančių dešimtmečių gamtinės dujos bus naudojamos energetikos gamyboje bei pramonės poreikiams užtikrinti ir šiuo pereinamuoju energetikos „žalėjimo“ laikotarpiu jų reikšmė išliks didelė – ypač energetikos patikimumui užtikrinti ir pramonėje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Augant elektros energijos gamybos apimtims iš atsinaujinančių energijos išteklių – saulės ir vėjo – gamtinės dujos atliks subalansavimo funkciją. Vėjas pučia ir saulė šviečia nebūtinai tada, kai elektros reikia, o gamtinės dujos kol kas yra pigiausias ir lengviausiai prieinamas būdas nepastovią elektros gamybą iš saulės ir vėjo suderinti su momentiniu rinkos poreikiu, subalansuoti  tarp savaitgalio ir darbo dienų, tarp nakties ir dienos, o ypač, kai vėjas nurimsta ilgesniam laikui“, – aiškina N. Biknius.

M. Nagevičius pažymi, kad toks gamtinių dujų vaidmuo kol kas yra įprastas tačiau nusistovėjusi praktika jau kečiasi ir pasaulyje palaipsniui pereinama prie ateities technologijų.

„Kai JAV vyksta konkursai projektams, kurie bus įgyvendinti 2025-2026 m., jėgainės su ličio jonų akumuliatoriais laimi prieš dujines jėgaines. Pavyzdžiui, Niujorko centre vykdomas projektas, kai rezervinė  dujų jėgainė yra keičiama į didelį ličio jonų akumuliatorių projektą.

Ši technologija, leidžianti pasaugoti ir vėl naudoti elektrą, pakeis gamtines dujas, kai siekiama subalansuoti elektros gamybą iš saulės ir vėjo su rinkos poreikiu trumpuoju laikotarpiu – pavyzdžiui, dienos bėgyje. Na o ateityje, matyt, nuo 2030 m., atsiras naujos technologijos, kai iš perteklinės vėjo ir saulės elektros bus gaminamas žaliasis vandenilis, kurį galima „sandėliuoti“, transportuoti ir pagal poreikį naudoti elektros gamybai“, – pasakoja M. Nagevičius.

Didžiausias dėmesys – žaliajam vandeniliui

Pagal ES vandenilio strategiją, žaliąjį vandenilį siekiama pritaikyti pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektoriuose visoje Europoje. Praėjusį mėnesį Lietuvos Energetikos ministerija įkūrė vandenilio platformą – tai bendradarbiavimo susitarimas su 19 verslo asociacijų bei įmonių, telkiantis šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus vandenilio technologijų plėtrai.

„Vadinamo žaliojo vandenilio, išgaunamo iš saulės ir vėjo generuojamos elektros, savikaina šiuo metu yra 5-6 Eur/kg, iš metano ir gamtinių dujų išgaunamo, vadinamo pilkojo vandenilio savikaina yra 1,5 Eur/kg. Turime keturis kartus atpiginti technologijas ir gamybą, kad, pavyzdžiui, trąšų gamintojams Lietuvoje ar metalurgijos pramonei Vokietijoje gamybos procese naudojamas gamtines dujas apsimokėtų pakeisti žaliuoju vandeniliu. Tai visos Europos iššūkis ir tikslas“, – teigia M. Nagevičius.

Kita vertus, anot pašnekovų, perėjimas nuo gamtinių dujų prie žaliojo vandenilio, Lietuvai svarbus ne tik kaip sprendimas mažinti klimato kaitą, gerinti aplinkos būklę ir įgyvendinti įsipareigojimus ES – tai galimybė tapti energijos eksporto šalimi.

„Vokietija šią vasarą priėmė savo vandenilio strategiją, kuri numato importuoti žalią vandenilį iš gretimų regionų, tame tarpe ir Baltijos šalių, nes pramonei ir transporto sektoriui reikalingų žaliojo vandenilio kiekių pati negalės pasigaminti. Vokietija tankiai apgyvendinta, neturi tiek vietos saulės ir vėjo jėgainėms. O Lietuvoje jūrinės vėjo energetikos potencialas yra milžiniškas“, – kalba M. Nagevičius.

Anot jo, vien iš vėjo jėgainių jūroje Lietuva potencialiai gali pasigaminti elektros daugiau negu suvartoja, o dar nemažas potencialas yra ir sausumoje.

„Bent pusę namų stogų padengus saulės elektrinėmis, pasigamintume dar antra tiek elektros, kiek Lietuva suvartoja. Išnaudoję bent dalį viso šio potencialo, turėdami fizinę GIPL jungtį su Europa, bendroje dujų rinkoje galėtume dalyvauti kaip energijos išteklius eksportuojanti šalis“, – teigia p. Nagevičius.

Sistema pritaikoma, bet technologijos dar tik bręsta

Pasak N. Bikniaus, GIPL dujotiekį Lietuvos teritorijoje įgyvendinančios bendrovės „Amber Grid“ vadovo, regioninio dujotiekio GIPL bei visos dujų infrastruktūros pritaikymas žaliojo vandenilio transportavimui ir saugojimui bus vienas strateginių bendrovės tikslų.

„Šiandien esame kelio pradžioje – kaip ir likęs pasaulis. Vyksta daugybė tyrimų, mes suprantame, kad prireiks ir papildomų investicijų nes skiriasi dujų ir vandenilio cheminė sudėtis, energinė vertė, net ir reakcija su įvairiais metalais. Šiuo metu be papildomų investicijų į dujų perdavimo sistemą galime įmaišyti maždaug 5 proc. vandenilio ir tai nesudarytų didesnių problemų – tai nebloga pradžia. Technologiniai reikalavimai ir sprendimai bręsta. Manau, per keletą metų viskas taps daug aiškiau – kokių ir kiek reikės investicijų, kad pritaikytume gamtinių dujų tinklus vandeniliui“, – kalba N. Biknius.

M. Nagevičius pateikia pavyzdį, kad Vokietija, planuojanti įrengti 1300 km ilgio magistralinę vandenilio jungtį, pritaikydama esamą gamtinių dujų perdavimo tinklą.

„Tai jungtis skirta tiekti vandenilį iš jo gamybos vietos prie Šiaurės jūros į pramoninius regionus, kur bus didžiausias vandenilio poreikis. Naujai statoma tik 100 jungties kilometrų, o 1200 km – pritaikomi esami dujotiekiai. Taigi, gamtinių dujų infrastruktūra yra pritaikoma ateities energijos ištekliams“, – teigia M. Nagevičius.

Kviečiame klausyti pokalbį su „Amber Grid“ vadovu Nemunu Biknium ir Martynu Nagevičium, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentu, apie GIPL vaidmenį persiorientuojant į žaliąją energetiką:

videoklipas::1

nuotrauka::1 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku