Žemės ūkis finansuotojo akimis: aukštos trąšų ir energetikos kainos palieka vietos optimizmui

podcast::6AYAGaxi

Šiemet prikulta 7,3 mln. tonų grūdų, tačiau dėl lietingos vasaros pradžios ir sausringos antros pusės nukentėjo javų kokybė: palyginti su pernai prikulta mažiau ekstra ir pirmos klasės grūdų. Bet kilusios javų kainos ūkininkams vis tiek leido gerai uždirbti ir susidoroti su žemės ūkio sektorių užgriuvusiais iššūkiais.

„Žemės ūkio neaplenkė tos pačios problemos, kaip ir kitų verslų – energetikos kainų pasiutpolkė, kilusios kainos, pavyzdžiui, trąšų, – apie bendrą nuotaiką sektoriuje kalbėjo SEB banko atstovė. – Tačiau gerai, kad derlius nuimtas ir gauta pelno, o ūkininkai jau ruošiasi kitiems metams – perka trąšas, fiksuoja javų kainas. Didžiausias klausimas – ką daryti dėl trąšų. Pastebime, kad šiuo aspektu laimi mišrieji ūkiai, kurie turi galimybę naudoti organines trąšas. Ūkininkai galvoja ir apie biodujų gamybą bei panaudojimą. SEB bankas taip pat numatęs prisidėti prie žaliojo kurso, draugiškų aplinkai investicijų. Šia tema su ūkininkais jau kalbame.“

Su nauja ūkininkų karta ateina ir daugiau inovacijų: į dirvotyrą, kad kuo mažiau įdedant, pavyzdžiui, trąšų, būtų gaunamas kuo geresnis rezultatas, aiškinamasi, kaip efektyviau užsėti laukus ir panaudoti sėjomainą, kaip investuojant ūkininkauti kuo efektyviau.

„Matome didelį potencialą modernizuojant žemės ūkį ir norime prie šių investicijų aktyviai prisidėti“, – tvirtino Rūta Gucu.

Anot jos, skaičiai rodo, kad efektyvesni ir didesnę grąžą gauna didesni kaip 500 ha mišrūs ūkiai ar laikantys daugiau kaip 500 karvių, o taip pat didesni kaip 200 ha grūdus auginantys žemdirbiai. Todėl pastebima ūkių konsolidacija ir kooperacija, o mažesni ūkiai linksta specializuotis ir auginti nišines, didesnės pridėtinės vertės kultūras, pavyzdžiui, prieskoninius augalus ar daržoves.

Ji pastebi, kad besiskolinantiems ūkininkams aktuali auganti palūkanų norma. Ji nuo vyravusių 3–4% keičiasi į 5–6%. Beje, žemės ūkio sektoriaus klientų dalis SEB banko portfelyje šiemet gerokai augo: skolintasi ir apyvartinėms lėšoms, ir investicijoms.

„O 2023-iaisiais situaciją žemės ūkio sektoriuje matome dar optimistiškesnę, nors pagrindiniai iššūkiai – energetikos ir trąšų kainos bei darbo užmokesčio augimas – išlieka“, – teigia SEB banko Verslo kliento paslaugų departamento direktorė.

Šis sektorius kaip vienas iš prioritetinių banke išskirtas dar 2004 metais. Iki šiol dažniausiai buvo finansuojamas žemės pirkimas, įrangos ir agregatų lizingas bei apyvartinių lėšų poreikis, o artimiausiu metu investicijos turėtų didėti į žemės ūkio valdas, technologijas, inovatyvią techniką ir tyrimus.