Graikinį riešutmedį vadina Lietuvos sodų ateities medžiu

Nors kol kas šalyje vos kelios didesnės riešutmedžių plantacijos, sodinukais prekiaujantys ūkininkai sako pastebintys, kad besidominčių kasmet daugėja, o kai kurie augintojai jau ne tik raško graikinius riešutus, bet ir pradeda užsiimti jų perdirbimu.

Puikiai dera

Arūnas Endriukaitis, turintis riešutmedžių medelyną, pasakoja, kad graikiniai riešutai Lietuvoje auginami jau daugiau nei šimtą metų. Daugiau kaip trisdešimtmetį riešutmedžių veisimu užsiimantis ūkininkas teigia, kad šiandien jau vedamos ir lietuviškos riešutmedžių rūšys, puikiai tinkančios Lietuvos klimatui. „Medžiai nėra lepūs, o ir riešutų – per akis. Šiemet kračiau vieną kartą. Paskui pastebėjau, kad ne viską nupurčiau, bet gal ir gerai – būčiau viską nurinkęs ir neturėčiau tiek vietos visiems riešutams“, – juokiasi p. Endriukaitis. Jis tvirtina nuo kiekvieno medžio nurinkęs po 2–3 maišus riešutų. Algirdas Jušinskas, prižiūrintis 3 hektarų riešutmedžių sodą, taip pat teigia, kad graikinių riešutų derlius – geras. Tiesa, koks jis tiksliai, nusakyti sunku. „Riešutai ant žemės byra apie mėnesį ir kasdien juos renku. Surinktus riešutus iškart reikia pradėti džiovinti, o džiūdami jie netenka 40–50% masės, tad tiksliai suskaičiuoti, koks derlius nurinktas, nelengva“, – pasakoja jis. Ūkininkas teigia, kad nors darbo į riešutmedžių auginimą reikia įdėti, iš sodo augalų tai vienas mažiausiai priežiūros reikalaujantis medis. Ponas Endriukaitis pasakoja, kad didesnių riešutmedžių sodų šalyje dar vos vienas kitas, bet atsiranda vis daugiau tuo užsiimančių ūkininkų – graikinių riešutmedžių plantacijos Lietuvoje siekia apie 400 hektarų.