Rusijos ir Turkijos prekybos karas: kenčia abi pusės
Kovo pabaigoje reaguodami į tai, kad Rusija Turkijai vis dar taiko nemažai prekybos draudimų, turkai rusiškiems grūdams įvedė 130% muito mokestį, kai iki šiol buvo taikomas bemuitis režimas. Toks mokestis reiškia, kad rusiškiems tanklaiviams Turkijos uostai užsiveria visiškai.
Prekybos karas, prasidėjęs 2015-ųjų pabaigoje, kai Turkiją jos ir Sirijos pasienyje numušė Rusijos karinį lėktuvą, nenaudingas nė vienai pusei, tačiau pastaruoju metu tik aštrėja.
Kam blogiau
Grūdų importo draudimą turkai įvedė po to, kai nepavyko su rusais susitarti dėl pomidorų eksporto. Pernai rusai į Turkiją eksportavo 4,7 mln. t grūdų, didžiąją dalį sudarė kviečiai – 2,6 mln. t.
Net Rusija, kuri per metus eksportuoja per 30 mln. t grūdų, toks kiekis yra labai didelis. Pasaulyje nuolat didėjant grūdų atsargoms, pasiūlai viršijant paklausą, rasti, kam staiga parduoti tokį kiekį žaliavos – itin sudėtinga.
Šalis jau spėjo oficialiai paskelbti, kad naujas rinkas ras per pusmetį, o jomis tapti galėtų Afrikos šalys, tačiau sektoriaus analitikai abejoja, ar tai padaryti pavyks.
Gali būti, kad Rusija apskritai neteks pasaulio kviečių eksporto lyderės titulo. JAV Agrokultūros departamentas dar iki Turkijos sankcijų skaičiavo, kad rusai eksportuos apie 28,5 mln. t kviečių, o JAV – 27,5 mln. t.
Po turkiško mokesčio įvedimo kviečių kainos Juodosios jūros regione iš karto smuko, bet ne tiek, kad juos imtų graibstyti visi pasaulio uostai.
Tačiau dėl pastarųjų sankcijų ne mažiau skauda ir pačiai Turkijai, didžiausiai pasaulio miltų eksportuotojai. Miltų gamyklos yra priklausomos nuo bemuičio kviečių importo.
Turkai daugiau kviečių galbūt importuos į Baltijos šalių, Vengrijos ar Ukrainos, tačiau jiems vis tiek gali pritrūkti aukščiausios maistinės kokybės žaliavos.
„Mums reikia vieniems kitų“, – sako Farukas Celikas, Turkijos žemės ūkio ministras.
Pasiekimai menki
Vis dėlto Rusijai šiuo atveju kur kas svarbesnės politinės prekybos nesutarimų pasekmės. Kaip rašo „Bloomberg“, Rusijai pomidorų prekybos draudimas leidžia daryti įtaką Recepui Tayyipui Erdoganui, Turkijos prezidentui.
Be to, vos tik sankcijos buvo įvestos, Rusijoje pasipylė didžiulės investicijos į pomidorų auginimo verslus. Natūralu, kad verslas Kremliaus politiką palaiko ir net skatina.
Pomidorų eksportas Turkijai tapo milžiniška problema, mat produkcijos nebeperkanti Rusija buvo svarbiausia importuotoja.
Šį pramonės šaka itin svarbi Turkijos ekonomikai. 2015-aiaisi turkai į Rusiją eksportavo pomidorų už 260 mln. USD. Palyginimui, antroje vietoje pagal eksporto svarbą buvusi Rumunija pomidorų nupirkdavo už mažiau kaip 20 mln. USD.
Po sankcijų įvedimo turkai rado naujų eksporto partnerių, tačiau tai gelbėja labai menkai. Dabar pagrindinės pomidorų pirkėjos yra Baltarusija, Irakas ir Saudo Arabija, tačiau į visas šias šalis kartu sudėjus neeksportuojama prekių nė už 100 mln. USD.
Prieš mėnesį p. Erdoganas lankėsi Rusijoje ir derėjosi dėl prekybos draudimų panaikino. Iš karto po vizito rusai kelis draudimus atšaukė, panaikino importo draudimus turkiškiems svogūnams, brokoliams ir kelioms kitoms daržovėms, taip pat druskai, jūros vandeniui, kramtomai gumai ir gvazdikams.
„Rusija panaikino kelis draudimus produktams, kurių eksporto vertė 19 mln. USD. Tai tiek, kiek eksportuoja viena nedidelė įmonė“, – pasiekimą pakomentavo Mevlutas Cavusoglu, Turkijos užsienio reikalų ministras.
Turkija į Rusiją vis dar negali eksportuoti ne tik pomidorų, bet ir šaldytos mėsos, vištienos ir kalakutienos subproduktų, agurkų, obuolių, vynuogių, persikų, uogų.
