Gediminas Kuprevičius – apie „Ogmios“ centro pradžią ir mecenatystę

FOTOGALERIJA G. Kuprevičius – apie mecenatystę ir "Ogmios" įkūrimą (12 nuotr.)

Pono Gedimino įkurtas labdaros fondas „Gerasis ruonis“ parėmė daugybę jaunų ir ne tokių jaunų muzikų bei projektų, jis remia muzikos festivalius, muzikos leidybą, filmų kūrimą, jaunųjų menininkų studijas ir stažuotes, tačiau nei jo pavardė, nei atvaizdas blizgių žurnalų puslapiuose nemirguliuoja. Su fiziku-verslininku VŽ kalbėjosi apie mecenatystę ir „Ogmios“ centro pradžią.

Pono Gedimino pavardę po dvejų metų, kai 2016-aisiais „Verslo žinių“ renginyje „Gazelė“ kultūros ministras Šarūnas Birutis apdovanojo verslininkus ir bendroves, labiausiai prisidėjusius prie kultūros skatinimo šalyje, vėl išgirdau šiemet balandį, kai per 50-ąsias Fizikų dienas, nuo seno vadinamas „FiDi“, buvo paskelbta, kad šventinio miuziklo sukūrimą finansavo Ruonis. Šventės vedėjas pridūrė, kad Ruonis – tai verslininkas Gediminas Kuprevičius, tačiau tai nebuvo būtina – tarp fizikų jo pravardė puikiai žinoma. Kai papasakoju apie jam skirtus bendruomenės aplodismentus ir tarsteliu, jog į „FiDi“ patekau atsitiktinai, p. Gediminas tuoj pat paklausia, kaip jos pavyko, paskiau – iš kur gavau kvietimą.

„Nusipirkau bilietą, – sakau. – Kainavo 13 eurų.“

„Na va, tuomet gerai.“

Išgirdęs, kad į fizikų šventę Ledo arenoje susirinko gal tūkstantis žmonių – puikios inteligentiškos publikos, jis linkteli: „Fizikai yra patys geriausi, protingiausi žmonės. Gražiausi vyrai Europoje.“

Klausiu, gal jiems būtų laikas kurti Fizikų partiją – juk gaila, kai tokių gražių ir protingų nematyti. Pašnekovas šypteli: „Kodėl nematyti? Valdžioje mūsų jau buvo – Andrius Kubilius, Aleksandras Abišala. O ir partiją gal dar sukursim.“

Mecenato šaknys

Mecenatai, panašiai kaip ir kolekcininkai, viešumoje retai afišuojasi. Taip ir p. Gediminas – apie „Gerojo ruonio“ fondo paremtus projektus jis nekalba. Arba kalba gestais. Kai bandau išklausti apie labdaringą veiklą, mosteli ranka į vieną, antrą, trečią padėkos raštą – jais nustatyti ir nukabinėti visi laisvi ploteliai jo kabinete – sienos, palangės, baldų paviršiai.

Skelbiama, kad „Gerasis ruonis“ yra muzikos paramos fondas. Muzikos, nes p. Gedimino tėvas – šviesaus atminimo Romualdas Algimantas Kuprevičius, buvo profesionalus smuikininkas, dukra Ieva Otilija Kuprevičiūtė – fleitininkė, žmona Vilija Kuprevičienė – operos solistė. O ir jis pats 10 metų grojo birbyne VU dainų ir šokių ansamblyje.

Jo mama Raminta Elena Kuprevičienė – dailininkė, grafikos kūrinių restauratorė, buvusi meninės gimnastikos rinktinės narė – yra ilgametė ir aktyvi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės rėmėja. Žodis po žodžio p. Gediminas pasakoja, kad mama, pardavusi šeimai grąžintą namą Vilniuje, A. Jakšto gatvėje, gautus pinigus paskyrė baletui remti. Neatsitiktinai. Jos vaikystės svajonė buvo mokytis baleto, tačiau, sako pašnekovas, jo močiutė, mamos mama, buvusi kategoriškai prieš.

Šeimos mecenatystės šaknys – dar gilesnės. Pono Gedimino prosenelis Konstantinas Stašys (1980–1942) – provizorius, vienas Lietuvių kooperatyvinio banko steigėjų, pirmasis Vilniaus burmistras (1939–1940), iki pat lenkų okupacijos pabaigos vadovavęs Tautiniam Vilniaus lietuvių komitetui, – buvo renkamas į visų svarbesnių organizacijų, tarp jų – Labdarybės draugijos, komitetus.

Senelis Antanas Juknevičius, tarpukario Vilniaus advokatas, „Jaunimo draugo“ redaktorius ir leidėjas, irgi aktyviai dalyvavo Vilniaus krašto lietuvių visuomeninėje veikloje, vėliau – Amerikos lietuvių organizacijose.

„Jis mane mokė – nedaryk nieko neteisėto“, – sako p. Gediminas.

Mecenatai iš kartos į kartą, klausiu.

„Na kaip ir, – gūžteli VŽ pašnekovas. – Pradėjo mama. Bet kai mano dukra mokėsi M. K. Čiurlionio gimnazijoje, kartą tėvai surengė vakarėlį. Susirinko ne visi, paaiškėjo, kad kiti neturi pinigų jame dalyvauti. Tada ir kilo mintis įkurti muzikos paramos fondą „Gerasis ruonis“.

Kaip ruonis tapo geruoju

Ruonis – iš studijų laikų kilusi p. Gedimino pravardė.

1981-ųjų vasarą tuometis Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis dalyvavo Rygoje vykusioje studentų šventėje „Gaudeamus – 81“. Laisvu laiku

ansamblio nariai nuvažiavo į Jūrmalą. Ponas Gediminas ir Gediminas Pamakštys, VU dainų ir šokių ansamblio kapelos vadovas, viename paplūdimių plaukiojo apie porą valandų – ieškojo gilesnės vietos, nes jūra Rygos įlankoje – iki kelių tiesiogine žodžio reikšme.

„Kai išlipome, visi jau laukė krante nerimaudami, kur taip ilgai ir taip toli pradingome. Tada ansamblio orkestro autoritetas A. Jurgaitis pasakė: „Tu – tai kaip tikras ruonis...“ Taip ta pravardė ir prilipo, jau 36-eri metai“, – šypteli p. Gediminas.

Įkūrus paramos fondą, Ruonis tapo geruoju.

Pašnekovas nusijuokia: yra ir UAB „Vikrusis ruonis“, ir poilsio namai Vikriojo ruonio pastogė Preiloje, prie jau legendinio tapusio žvejų botelio.

„O dabar remiu tik žmoną ir Aleksandros Žvirblytės (pianistė – VŽ) organizuojamą M. K. Čiurlionio festivalį Palangoje ir Vilniuje, dar šiek tiek remiu LNOB teatrą“, – sako p. Gediminas, nors iš tiesų tai – mažiau nei pusė tiesos. Jau vėliau fondo „Facebook“ paskyroje radau įrašą, kad „Gerasis ruonis“ „tapo 2018 m. gegužės 30 – birželio 3 d. vykstančio tarptautinio konkurso „Su muzika per Europą“ rėmėju. Konkursas, kurį rengia VšĮ „Musica Vitale“, skirtas pianistams, vokalo solistams, fortepijono ir kamerinės muzikos ansambliams“.

Kitas šių metų gegužės įrašas: „Gedimino Kuprevičiaus fondas „Gerasis ruonis“ tęsia bendradarbiavimą su Tarptautiniu M. K. Čiurlionio muzikos festivaliu, 2018 m. fondas tapo pagrindiniu festivalio rėmėju. Festivalyje dalyvauja įžymūs atlikėjai iš įvairiausių pasaulio šalių.“

Paklaustas, ar dažnai sulaukia prašymų dėl paramos, p. Gediminas vėl gūžteli: „Būna, kai kreipiasi, irgi duodu.“

Po mano „ugningos kalbos“, kad visuomenė turi žinoti apie gerus mecenatų darbus, kad jų veikla, užuot buvusi išimtiniu ir vis dar stebinančiu reiškiniu, turėtų tapti gyva tradicija, ir klausimo, ko trūksta, kad Lietuvoje ji įsitvirtintų, p. Gediminas sako: „Taip nebus. Nes Kultūros ministerija parengė nekokį įstatymą. Kas gali skirti milijoną eurų? Tik „Agrokoncernas“, „MG Baltic“, „Vilniaus prekyba“. Daugiau kas?“

(VŽ primena, kad šių metų kovą Seimas pritarė Kultūros ministerijos parengtam Mecenavimo įstatymo projektui, kuriame siūloma mecenato vardą suteikti asmeniui, skyrusiam ne mažiau nei 1 mln. Eur dydžio paramą, savivaldybės mecenato vardą – ne mažiau nei 250.000 Eur. Papildomų mokesčių lengvatų mecenatams nenumatoma, jiems galios jau veikiančios Labdaros ir paramos įstatyme numatytos lengvatos.)

Skaitinėdama užrašus ant padėkos raštų aptinku, kad p. Gediminas – ne tik „Gerasis ruonis“, bet ir „Auksinis feniksas“. 2015 m. didžiausia šalies kultūrinė bendruomenė – Lietuvos kultūros centrų asociacija – įteikė jam nominacijos „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“ apdovanojimą „Auksinis feniksas“. Juo pašnekovas buvo įvertintas kaip Neringos kultūros mecenatas.

„Tiesiog labai myliu tą kraštą, dažnai būnu Juodkrantėje, žiemą ir vasarą. Mano tėvas dažnai mane ten veždavosi, jis sakydavo: išeisiu į pensiją, turėsiu namelį ir laivą. Aš dabar tai turiu“, – šypteli pašnekovas.

„Ogmios“ centro pradžia

Apie didžiojo investuotojo Warreno Buffetto paleistą frazę, kad gėda numirti turtingam, nuomonių yra įvairių. Bet kuriuo atveju, prieš remiant kitus, pinigų reikia užsidirbti. VŽ pašnekovas savo pirmąjį milijoną, tiksliau – keturiasdešimt, su bendraminčiais užsidirbo pačioje Nepriklausomybės pradžioje.

„Pirmiausia pas mane į Fizikos instituto rūsį, buvau tuomet ir tiekėjas, ir sandėlininkas, atėjo mano grupės draugas Audrius Mockus, dabar jis vadovauja Medžio centrui, ir sako: privatizuojam ką nors (tuo metu jau buvo prasidėjęs pirmasis valstybės turto už investicinius čekius privatizavimo etapas – VŽ).

Buvo 1991 m. rugpjūčio 19-oji, tądien Maskvoje prasidėjo pučas. Sakau, palaukim porą dienų. 21 dieną pučas baigėsi, mes pasikvietėme Sigitą Stasevičių (dabar – „Ogmios“ grupės generalinis direktorius) ir pradėjom privatizaciją“, – pasakodamas p. Gediminas ištraukia „FiDi“ veterano pažymėjimą, kuriame nurodyta jo specialybė – „kvantinė elektronika“, ir patikslina, kad visi trys – Stasevičius, Mockus ir jis – organizavo „FiDi ’19“.

Surengė jie ne tik Fizikų dienas. 1991-ųjų rugpjūtį susikvietė būrį žmonių, – 110 ar 115 draugų, giminaičių, pažįstamų, – turinčių investicinių čekių. Anot pašnekovo, vienas notaras Vilniuje visą dieną tvarkė investuotojų dokumentus. Sukurta grupė privatizavo pirmąją parduotuvę, tai buvo „Astra“.

Vyresni žmonės turėtų atsiminti šmaikštų reklaminį šūkį „Dar nepirko „Astroj“ tik Fidelis Kastro“.

Paklaustas, ar tada ir uždirbo pirmąjį milijoną, p. Gediminas sako: „40 milijonų, laikinųjų talonų. Nepamenu dabar, per kiek laiko, bet paskiau viską staigiai suėdė infliacija. Maišais nešdavome pinigus, juk tada buvo totalus deficitas, o mes prekiavome viskuo – aparatūra, baldais. Mūsų arkliukas buvo šaldytuvai. Atveždavo iš bazės po šešis, aš juk buvau „senas tiekėjas“ – Maskva anais laikais man buvo kaip antri namai, vežiau iš ten radijo detales. Paskui leido steigti IAB – investicines akcines bendroves, ir 1993 m. kovo 15 d. atidarėme „Ogmios“ centrą. Sėdėdavau čia, buvusios Autoremonto gamyklos administraciniame pastate, trečiame aukšte su paltu – buvo nešildoma, tiesiog trūko pinigų.“

Sėkmės raktas – smegenys

„Ogmios“ grupė yra viena iš kelių stambių verslo grupių, Nepriklausomybės aušroje įkurtų būrelio moksladraugių. Tačiau, priešingai nei, sakykime „VP Market“, reikalų jie niekada nesiaiškino viešai ar teismuose. Jei skyrėsi ir kūrė savo verslus, tai tyliai ir taikiai. Dabar grupę, anot p. Gedimino, sudaro 6 pagrindiniai akcininkai ir grupelė smulkiųjų nuo senų laikų, „Ogmios“ grupė jungia apie 30 bendrovių.

Paklaustas, kokia yra jų sėkmės paslaptis, p. Gediminas tylomis baksteli pirštu į kaktą. Suprask, smegenys.

Paskiau mosteli į grupės žmonių nuotrauką ant sienos: „Paskaityk antroje pusėje.“ Iš teksto galėtum suprasti, kad antroji sėkmės paslaptis yra žmonės, nes ten parašyta: „Dėkojame už galimybę būti komandoje, kuriai priklauso ŽMONĖS, kurie yra dėl kažko ir kažkas yra dėl jų.“

„Sąžiningumą, kompetenciją, ištikimybę“, – vardija verslininkas, paklaustas, kokias darbuotojų savybes labiausiai vertina.

Pokalbį baigiame. Po prieš kelerius metus atliktos operacijos p. Gediminui sunku kalbėti, tačiau jis mielai sutinka atsakyti į kelis klausimus raštu. Atsako savo stiliumi – lakoniškai, taikliai, atvirai.

Ar dabar būtų lengviau įgyvendinti tokias verslo idėjas kaip „Ogmios“ centras.

Anksčiau buvo lengviau, nes trukdė tik tikri banditai.

Kaip atsitiko, kad „Ogmios“ grupė niekada neįsivėlė į jokius viešus skandalus, kaip dabar „MG Baltic“, „Vilniaus prekyba“ ar anksčiau – „Rubicon“?

Nes neprekiavo ginklais, narkotikais, moterimis, alkoholiu, neturėjo jokių interesų dėl valstybinių užsakymų, taip pat neprekiavo, kaip dabar madinga sakyti, poveikiu.

Ar turite Lietuvos viziją? Kokia ji?

Lietuva – skaidri ir turtinga. Bet teks laukti dar keturiasdešimt metų, kol pasikeis mūsų vaikų vaikų kartos.

Anksti kėlęs, vėlai gulęs nesigailėsi. Ar tinka jums šis priežodis?

Yra geresnių: 1. Pagal rūbą sutinka, pagal protą išlydi. 2. Ir gudriausia višta užpakalį išsidilgina.

Didžiausias jūsų asmeninis laimėjimas?

Kad likau gyvas 2012 m. po aortos protezavimo operacijos.

Didžiausias nusivylimas?

Kai neteisingai buvau apkaltintas kvietimų į „FiDi“ pardavinėjimu 1988 m.

Ar turite blogų įpročių? Kokių?

Kai prigeriu alkoholio, groju džiazą fortepijonu ir erzinu profesionalius muzikantus.

Ar tiesa, kad skraidote į pasaulio miestus klausyti operų?

Taip, skraidome. Kas skraido nardyti, kas šiaip skraido, o mes – klausytis operų. Paskutinį kartą Prahos operoje klausėmės „Traviatos“.

Ar turite mėgstamą muzikos kūrinį? Kompozitorių?

Georges’as Bizet, opera „Karmen“.

Kas, jūsų galva, yra bendra tarp muzikos ir fizikos, be panašaus fonetinio skambesio?

Taip pat reikia skaičiuoti, jausti ritmą, turėti kūrybiškumo, improvizuoti. Kaip muzikoje, taip ir fizikoje.

Mėgstamiausias restoranas Lietuvoje?

Kadangi mėgstu skaniai pavalgyti, tai mėgstamiausio gal ir nėra. Gal „Šturmų švyturys“.

Mėgstamiausias gėrimas?

Tamsus „Fizikų alus“ milk stout.

Naujausia perskaityta knyga?

Arvydo Anušausko „Prezidento žvalgas. Du gyvenimai“, Ernesto Kuckailio „Tylūs žingsniai per samanas“.

Kaip nuleidžiate garą?

Šaudau šaudykloje.

Mėgstamiausias prekių ženklas?

„Dvaro“ pienas 3,5% ir „Galintos“ grikių dribsniai.

Gediminas Kuprevičius gimė 1964 vasario 21 d.

Baigti mokslai – 1987 m. – VU fizikos fakultetas, 2002 m. – ISM verslo magistrantūra.

Šeima – prosenelis Konstantinas Stašys, Vilniaus burmistras 1939–1940 m., senelis Antanas Juknevičius, tarpukario Vilniaus advokatas. Tėvas Romualdas Algimantas, smuikininkas, ilgametis garso režisierius televizijoje ir LNOBT. Mama Raminta Elena, dailininkė restauratorė, baleto mecenatė, teta Dainora Marija, architektė, TSRS Ministrų Tarybos premijos laureatė už Kauno Rotušės aikštės projektą.

Rašyti komentarą