L. Donskis – geriausia, kas galėjo atsitikti Lietuvos intelektualiniame gyvenime

Filosofas, humanitarinių ir socialinių mokslų daktaras Leonidas Donskis. „15min“ / „Scanpix“ nuotr.

Visiškai išmušanti pagrindą iš po kojų žinia – mirė filosofas Leonidas Donskis. Esu įsitikinęs, kad šalia žmogaus pavardės vertėtų nurodyti tik profesiją. Nereikia jokių medalių, visuomeninių pareigų, nereikia net akademinių laipsnių. Kiekvienas iš mūsų savo profesiją užpildome turiniu. Leonidas pripildė jo sklidiną taurę ir net daugiau...

Atsimenu, beveik prieš trisdešimt metų vaikščiojome į tą pačią senąją Vilniaus universiteto biblioteką ir rašėme savo disertacijas. Tada nebuvome pažįstami, tačiau aš jį visgi įsidėmėjau. Dar pagalvojau: „O, tas žmogus turi panašią į mano ševeliūrą!“. Tąkart dar nežinojau, kad jis, kaip ir aš, yra klaipėdietis. Susipažinome gerokai vėliau - kuomet susibūrėme apie prezidentą Valdą Adamkų. Leonidas buvo tiesiog vaikščiojantis IQ - jam prabilus visi nuščiūdavome, mat bijodavome ką nors svarbaus praleisti.

Šiandien galiu su liūdna šypsena prisiminti savo apsilankymus Leonido laidoje „Be pykčio“. Prieš laidą tiesiog užkeikdavau save: „Gitanai, tik nenusišnekėk, tik nesapaliok banalybių, nes atrodysi taip apgailėtinai Leonido akivaizdoje!“. Atrodo, kad tai padėdavo, nes Leonidas pakviesdavo dar kartą...

Atvirai pasakysiu – per visą savo gyvenimą aš nemačiau tokios fenomenalios atminties žmogaus kaip Leonidas Donskis. Kuomet komentuodamas Olandijos futbolo rinktinės varžybas per televiziją, jis iš atminties berdavo šios šalies 1971-1974 m. pirmenybių „aktualijas“, aš vis pagalvodavau: „kas negerai šitam vyrukui, kažkas jo galvoje įtaisė vargonus!“. Galbūt, filosofui atmintis nėra kritiškai svarbi savybė, tačiau gamta ir čia jam dosniai drėbtelėjo.

Taip, Leonidas buvo liberalas par excellence, nors bodėjosi partinių priklausomybių ir tik vieną kartą laikinai (ir, ko gero, atsitiktinai) įlipo į tą galerą. Pagal jį buvo galima nustatyti savo ideologinį laikrodį. Pagal jį ir aš susivokiau, kad visgi nesu liberalas... Pastaraisiais metais nesutikdavau su Leonido pozicija gana dažnai, tačiau viską atpirkdavo jo mąstymo kultūra, jos plotis ir gylis.

Intelekto jėga leido jam ne tik laidas vesti, bet ir gyventi be pykčio. Tiesiog kvėpuoti išmintimi... Todėl tariu liūdnai, bet be kartėlio - geriausia, kas galėjo atsitikti pastarųjų dešimtmečių Lietuvos intelektiniame gyvenime, jau atsitiko ir tai yra Leonidas Donskis. Ilsėkis ramybėje, didis žmogau!