O tūkstančiai mažų „teltonikų“ tyliai verkia kamputy...

Niekam neužkliuvusi, bet daug apie nūdieną pasakanti detalė – 35-ais Nepriklausomybės metais telefoninė teisė turėtų būti prisimenama kaip koktus sovietmečio reliktas, kai buvo įprasta tvarkyti reikalus skambučiais draugeliams iš aukščiau. 

O ką tada daryti tiems, kurie neturi draugelių? Kurių įrašai socialiniuose tinkluose nesukelia tokio atgarsio? 

Lietuvoje 99% įmonių, sukuriančių daugiau kaip pusę BVP, būtent tokios: smulkios ir vidutinės, be ryšių, be užnugario, tokios, kurios turi veikti vadovaudamosi teisės aktais, su kuriais net turintiems draugelių ne visada pavyksta susitvarkyti. Net tiems, kurie prižiūri, kad įstatymų būtų laikomasi, ne visuomet pavyksta. 

Seniai žinoma, kad jei valstybinės įstaigos konsultantas ką nors patarė telefonu, tai nieko nereiškia, nes gyvai apsilankęs tikrintojas gali turėti kitą nuomonę. Ir teisinga bus ta nuomonė, už kurios slepiasi bauda. Sveiko proto kriterijus biurokratijos džiunglėse įrašytas ne į Raudonąją knygą, bet į niekada neegzistavusių gyvūnų bestiariumą greta drakonų, vienaragių ir undinių. 

Neseniai VŽ aprašė Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) parama pasinaudojusio vaikino istoriją: gavo dotaciją verstis kaminkrėčio amatu, bet viskas baigėsi taip, kad liko skolingas valstybei 26.000 Eur. Nors ir Ginčų komisija, ir teismas ragino peržiūrėti, ar toks reikalavimas tikrai adekvatus. 

Kita istorija: NMA paramą kaimo turizmui įkurti gavusiai šeimai skirta 16.000 Eur bauda – pusė metinių pajamų. Nes 2022 m. sugebėjo uždirbti perpus mažiau, nei planavo. Atims dar pusę pusės. Apie pasikeitusius planus reikėjo įspėti iš anksto, tik šeima to nežinojo ir neturėjo laiko, nes dirbo, kad bent tą pusę plano uždirbtų.

Abiem atvejais daug procesus prižiūrinčių teisininkų turinčiai „Teltonikai“ greičiausiai nieko nebūtų. Jų neturintiems smulkiesiems verslininkams patirtis atgrasys norą naudotis parama, o gal ir verstis verslu. Tikėtina, ne tik jiems, bet ir daliai jų regiono, nors būtent verslumui regionuose skatinti parama ir skirta.

Ir čia ne apie NMA. Daugybę kartų prasileidęs su pilietybėmis ir leidimais gyventi abejotinos reputacijos asmenims, Migracijos departamentas su kaupu atsiėmė išmesdamas iš šalies dvi vietnamietes. Po klaidos dėl įdarbinimo gali būti uždaryta tūkstančiams senukų padedanti išgyventi „Sidabrinė linija“, nes už pažeidimus VMI kerta realiai ne šiai VšĮ, ne jos vadovui, o būtent tiems, kuriems „Sidabrinė linija“ praskaidrindavo dieną. Ir kuriems valdžia tikrai ko nors panašaus nepasiūlys.

Visus šiuo atvejus sieja keli dalykai. Iš visų jėgų neigiama, kad padaryta klaida, ir net nebandoma ieškoti išeičių. Kertama tiems, kurie negali apsiginti. 

Kertama gal teisėtai, tik ar teisingai? Ir teisėtumas toks sąlyginis, nes baudėjai kalbėdami suka žvilgsnį žemyn, skėsčioja rankomis ir kaltina negyvus įstatymus – čia jie kalti. Ir dar tyliau pripažįsta, kad griežčiausia sankcija taikoma bijant auditorių: nenubaudus kaip galima griežčiau įmonėlės, anie gali nubausti juos pačius taip, kad maža nepasirodys. Dar sieja tai, kad vien reputacinė tokių sprendimų žala valstybei kainuoja gerokai daugiau, nei skirtos baudos duoda naudos, jei, įvertinus teisumui įrodyti skirtas sąnaudas, išvis duos.

VŽ ragina pasisemti įkvėpimo aviacijoje, kur neieškoma kaltų, o klaidos pripažįstamos, nagrinėjamos ir taisomos, kad nesikartotų. Tai viena priežasčių, kodėl lėktuvai yra saugiausia transporto rūšis. Sukurkite Sveiko Proto Tarybą ir perkelkite aviacijos patirtį į valstybės valdymą. Gal turėsime geriausią pasauly valstybę? Juk neklysta tik tie, kas nedirba. O tie, kas netaiso klaidų, – klysta dvigubai. 

P. S. Ne viskas taip blogai. VŽ žino ir gerų pavyzdžių. Siekdami apsaugoti įstaigas nuo auditorių, jų neįvardysime.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)