Biurokratų pramogos

Vienas naujausių į painius biurokratijos tinklus pakliuvusių įmonių pavyzdžių – NT plėtros bendrovė „Darnu Group“. Daugiau nei trejus metus bandanti išjudinti konversijos planus Vilniuje, vadinamojo „Verslo trikampio“ teritorijoje, dabar informavo esamų pastatų nuomininkus, kad dėl biurokratinių kliūčių projekto pradžią nukelia bent dvejiems metams. 

Miesto savivaldybė, kuriai įmonė jau pateikė trečią ieškinį teisme, aiškina, kad procesas užtruko detaliojo plano koregavimo etape, nes būtent jame reikia suderinti viso projekto infrastruktūros sprendinius.

VŽ primena, kad, 2021 m. oficialiai patvirtinusi planus imtis šimtamilijoninio „Verslo trikampio“ teritorijos konversijos, „Darnu Group“ tikėjosi jau po metų turėti konkrečius projektus.

Savivaldybė yra pareiškusi, kad teigiamai vertina projektą, nes jį įgyvendinus būtų atgaivinta miesto centre šalia Neries esanti teritorija, sukurta naujų viešųjų erdvių, darbo vietų ir būstų – teritorijos atnaujinimas yra itin svarbus, siekiant kurti šiuolaikišką, modernų Vilnių ir t. t.

Visas valdininkų išsakytas „svarbumas“ taip ir liko tik žodžiai: prasidėjus 2025 m. įmonė dar nėra pradėjusi viešinti detaliojo plano korekcijų ir dėl to kaltina sostinės savivaldybę.

„Norime informuoti, kad planuota konversijos statybų pradžia nukeliama. Atsižvelgiant į įvairias biurokratines kliūtis, smarkiai išaugusius NT projektų derinimo procesus ir piktybišką Vilniaus savivaldybės terminų nesilaikymą, senųjų teritorijos pastatų griovimo darbai ir statybų pradžia numatoma ne anksčiau kaip 2027 m. pradžioje. Iki šios datos jokie mūsų veiklos pokyčiai nėra planuojami“, – laiške nuomininkams nurodė „Darnu Group“.

Bendrovė taip pat teigia, kad „procesai iš miesto valdžios pusės vilkinami 2–3 kartus ilgiau, nei numato teisės aktai, todėl šiuos klausimus sprendžiame teisiniu keliu“.

Pasak Sigitos Survilaitės, „Darnu Group“ (DG) generalinės direktorės, savivaldybės neveiksnumas daro reikšmingą finansinę ir reputacinę žalą įmonės veiklai, mažina konkurencingumą išlaikant nuomininkus ir pritraukiant naujų, darydamas milijoninių nuostolių verslui.

Nuostolius – prarastas investicijas ar negautą grąžą – DG galės įvertinti, kai atsiras bent koks žalos neveikimu darymo pabaigos terminas.

Prašymą inicijuoti detaliojo plano koregavimą, kad galėtų sujungti sklypus, bendrovė savivaldybei pateikė 2021 m. rugsėjį. Anot S. Survilaitės, įsakymą, leidžiantį koreguoti detalųjį planą, įmonė gavo po 16 mėnesių – 2023 m. sausį. Bendrovė teigia, kad dėl savivaldybės terminų nesilaikymo prarado 20 mėnesių. 

Iš viso pastabas oficialiais raštais rengiamam dokumentui valdininkai teikė du kartus, abu – po to, kai bendrovė pateikdavo ieškinį teismui. Procesui pajudėjus, ieškinys buvo atsiimamas.

Detalųjį planą įmonė tvirtinti teikė tris kartus.

DG tikina, kad gaudavo įvairių pastabų, kurios vis keitėsi ir pildėsi. Į visas jas buvo atsakyta, tačiau įmonė teigia jokios reakcijos iš savivaldybės ligi šiol nesulaukusi.

Laura Kairienė, sostinės vyriausioji architektė, aiškina: „Pateiktos pastabos susijusios su susisiekimo infrastruktūra, kuri pagrįstų teritorijos plėtrą. Į jas nebuvo atsižvelgta, tačiau šalims bendradarbiaujant sprendinių įgyvendinimo scenarijai galėtų būti išgryninti artimiausiu metu.“

Anot S. Survilaitės, problema yra ne konkrečios pastabos ar reikalavimai, bet tai, kad nėra jokio aiškumo: pastabas drįstama sakyti tik žodžiu ir nuolat keičiant nuomonę, o tai procesą dirbtinai stabdo.

„Tai galvoja, kad pasiūlytas sprendinys teisingas, tai persigalvoja ir siūlo daryti kitaip, tačiau komunikuoti drįsta tik telefonu ar žodžiu, atsisako sprendimus daryti oficialiai – raštu ir laikydamiesi terminų. Piktina, kad institucijos gali sau leisti prabangą nepriimti jokių sprendimų, nesilaikyti teisės aktų, o tik leisti laiką diskusijoms ir nuomonių pasidalinimams, tai finansuojant mokesčių mokėtojų mokamais pinigais“, – VŽ teigė S. Survilaitė.

Paklausta, ar visgi 2027 m. yra realus terminas pradėti projekto plėtrą, ji pripažįsta, kad tvirtai to teigti negali: kad galėtų prognozuoti, procesas turėtų bent jau išjudėti iš mirties taško, kuriame yra dabar.

Todėl šį klausimą DG siūlo užduoti Vilniaus miesto savivaldybei.

Ši atsakė: terminų esą laikomasi.

Tiesa, atsakymas keistokas, nes savivaldybė aiškina, kad 2023 m. pradžioje išduotos planavimo sąlygos galioja 3 metus, bet gali būti pratęstos dar 4 metams. O teisės aktuose numatoma, kad detaliojo plano rengimo procesas turėtų trukti ne ilgiau kaip 3 metus.

Nebent sostinės savivaldybė sukūrė „savo“ teisės aktus.

Vyriausioji architektė mato spūsčių riziką būsimo komplekso pašonėje, todėl esą būtent šiame etape reikia parengti viso projekto infrastruktūros sprendinius, nes, „leidžiant didesnę plėtrą ir neišsprendus susisiekimo infrastruktūros iššūkių, vėliau sprendimai priklausytų tik nuo vystytojo geranoriškumo“.

Tačiau kokie konkrečiai sprendiniai turėtų būti ar yra svarstomi, savivaldybė neįvardija, taip pat neatsako, ar statytojas ką nors atsisako daryti.

Tokioje pat situacijoje kaip „Darnu Group“ Viliuje yra buvę atsidūrę ir daugiau plėtotojų, tačiau ne visi jie apie tai kalba viešai. 

VŽ rašė, jog teisme savivaldybei ieškinį pateikė NT plėtros ir paslaugų grupė „Inreal“, prieš dvejus metus išsirinkusi architektūros idėją aukštybiniam pastatui Vilniaus centriniame verslo rajone, bet per šį laiką savivaldybė niekaip nesuderina detaliojo plano.

Miestas plačiau šio ginčo komentuoti nenori.

NT vystytojai sako, kad daugiausia laiko „suėda statybos leidimo gavyba – apie 80% pastangų. Likę 20% – kaip pastatyti, suvaldyti statybas, parduoti, užtikrinti garantinę priežiūrą.

Anot Mindaugo Vanago, NT plėtros bendrovės „Citus“ savininko, ilgų procesų priežastis – per didelė reguliavimo našta.

„Prisimenu, prieš 10 metų planuodavome, kad leidimą gausime per 6–12 mėnesių, ir tai būdavo realūs terminai. Dabar, jei komandai pasakyčiau, kad planuokime leidimą gauti per 2 metus, jie man sakytų, kad nesąmones galvoju. 2–3 metai ir dar užtruksime, gali būti net 4-eri. Statybos leidimų išdavimo terminas smarkiai išilgėjo dėl biurokratijos“, – patirtimi dalijasi verslininkas.

Be kitų skirtingų biurokratinių priežasčių, jis įvardija viešojo sektoriaus neefektyvumą, pernelyg didelį reguliavimą. Esą užtektų vieno įstatymo, nes šiuo metu jų yra tiek daug, kad neįmanoma perskaityti ar sekti pakeitimų. Be to, dar egzistuoja vidinė biurokratija tarp institucijų.

Donatas Lapinskas, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis teisininkas, VŽ anksčiau sakė, kad jau gerą pusmetį Vilniuje sustoję visi projektai – nuo mažų iki didžiųjų vystytojų. Kaip pagrindinę priežastį jis įvardija tarnautojų požiūrį. Esą jie randa daugybę priežasčių neapibrėžtam laikui atidėti sprendimą. 

O ką verslas? Tegul laukia. Nuostoliai juk ne biurokratų galvos skausmas. 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)