Lietuvos vandens kelių plėtra – nauda turizmui šalyje
Jau nemaža dalis Lietuvos gyventojų yra keliavusi baidarėmis, kurios pastaruoju metu taip išpopuliarėjo, kad vasarą mažesnėse upėse susidaro baidarininkų spūstys. Tačiau Lietuvoje esanti vandens telkinių gausa sudaro galimybes įvairiai laivybai. Nuolatos gerinami vandens keliai ir juose plėtojama infrastruktūra, augantis vidaus turizmas ir didėjančios Lietuvos gyventojų pajamos lemia spartų pramoginės laivininkystės vystymąsi mūsų šalyje.
Pramoginė laivyba sparčiai intensyvėja
Nemuno ir Neries santakoje, šalia marių esantis Kaunas yra natūralus vidaus vandens kelių laivybos centras.
Vidaus vandens kelių direkcija atnaujino 70-ties vietų pramoginį laivą „Žalgiris“, kuris vykdo reguliarius reisus vaizdingu maršrutu nuo Kauno iki Zapyškio ir atgal. Pasiplaukioti kviečiami ir dviračių entuziastai, laive įrengtos vietos dviračiams ir paspirtukams – išsilaipinus, kelionę gamtoje galima pratęsti.
Pramoginio laivo „Nemunas“, plaukiančio Nemunu maršrutu Kaunas–Birštonas–Kaunas, organizatorius M. Žiedelis sako, kad žmonės vis dažniau renkasi pažintinius-pramoginius pasiplaukiojimus Nemunu. „Anksčiau, tarkime prieš 10–15 metų, Nemune zujo beveik tik žvejybai skirti laivai, o pramoginės kelionės nebuvo populiarios. Dabar žmonės itin susidomėję – nori ne tik pramogauti laive, bet ir daugiau pažinti vietoves, miestelius, pageidauja gidų. Matome, kad tokie miestai kaip Birštonas, Prienai, Alytus ir Druskininkai ruošiasi vandens kelių infrastruktūros išplėtimui“.
Laivas „Raketa“ šiemet pradės jau ketvirtąjį savo sezoną maršrutu Kaunas–Nida. Pernai jis buvo rekordiškai didelis keleivių kiekiu. „Džiaugiamės vis gerėjančiomis vandens kelių sąlygomis. Gyliai užtikrinami visus metus, o vandens kelio duomenys jau pilnai pasiekiami navigacinio žemėlapio e-versijoje. Be Vidaus vandens kelių direkcijos aktyvumo atgaivinat laivybą, būtume neišdrįsę atkurti „Raketos“ istorinį maršrutą Lietuvoje“, – sako VšĮ „Vandens kelias“ vadovas Nerijus Šilgalis.
Lietuviai vis dažniau dairosi ir privačių laivų
Kuršių ir Kauno mariose gausu besinuomojančių katerius ir jachtas. Pasak pramoginių laivų žinovo Karolio Valentos, Kuršių mariose pramogine laivyba džiaugiasi ne tik lietuviai – ten atplaukia ir daug užsieniečių. K. Valenta čia įžvelgia daug potencialo: „atvėrus vandens kelius, tarp jų ir Vilhelmo kanalą, laivybos entuziastai galėtų džiaugtis labai gražiu, ilgu maršrutu. Įsivaizduokite – savaitės kelionė jachta Lietuvoje!“
Auganti laivybos mokymų paklausa ir registruojamų pramoginių laivų skaičius rodo, kad lietuviai vis drąsiau įsigyja ir privačias vandens transporto priemones. Kasmet registruojama virš tūkstančio naujų pramoginių laivų ir laivelių.
„Tūkstantis registracijų kasmet – šis skaičius Lietuvai tikrai yra didelis. Laivyba akivaizdžiai populiarėja, tai tiesiogiai siejasi su gerėjančiomis sąlygomis vandens keliuose, kuriamais uostais ir kita infrastruktūra. Augant infrastruktūros galimybėms, neabejoju, toliau augs ir laivų skaičius šalyje. Šiandien galime pasidžiaugti atsiradusiomis naujomis vietomis Kauno žiemos uoste ir Svencelėje. Mano žiniomis, Svencelėje jau daugiau nei pusė jų užimta“, – aiškina laivų brokeris Karolis Valenta.
K. Valenta sako, kad paskutiniais metais matoma tendencija, kai motoriniai laivai tampa populiaresni nei buriniai. „Anksčiau Kauno mariose buriniai laiveliai sudarė bene 70 proc. pramoginių laivų, o motorinių buvo vos trečdalis. Dabar motoriniai laiveliai jau sudaro pusė viso pramoginių laivų skaičiaus. Greičiausiai, taip yra todėl, kad burines jachtas valdyti yra sudėtingiau. Motorinėmis priemonėmis plaukti paprasčiau ir greičiau“, – pastebi K. Valenta.
Sparčiai atnaujinama ir infrastruktūra
Pasak VVKD direktorius Vladimiro Vinokurovo, atsižvelgiant į paskutiniu metu išaugusį poreikį, 2021–2022 m. buvo atnaujinti uostai bei prieplaukos, atlikta daugelis kitų svarbių darbų.
„Visas vandens kelias nuo Kauno iki Rusnės yra pažymėtas šviečiančiais navigaciniais ženklais-bujomis. Kauno žiemos uoste paruošėme daugiau negu 80 vietų pramoginiams laivams (https://vvkd.lt/uostas/kauno-ziemos-vidaus-vandens-uostas/). Taip pat atnaujinti Uostadvario ir Nidos uostai. Nidoje dėmesys buvo skiriamas krantinės kokybei ir švartavimosi saugumui, nes čia atplaukia ir pakankamai dideli keleiviniai laivai. Nidoje, Svencelėje, Jurbarke ir Kaune įrengėme kuro stoteles – degalines ant vandens, o iki šiol turėjome tik vieną Šilutėje. Tai pat jau baigiamos teisės aktų pakeitimų korekcijos, reglamentuojančios mažmeninę prekybą degalais vandens keliuose. Jau šį sezoną kiekvienas degalų galės pasipildyti neišlipęs iš laivo ir be papildomų sutarčių. Kuro kolonėlių, kurias direkcija įrengė savo gamybos skyriuje, naudojimas išspręs ne tik praktinius laivavedžių poreikius apsirūpinti kuru, bet tai reikšmingai prisidės ir prie taršos rizikos mažinimo. Iki šiol kuras buvo užpilamas tiesiai į vandenyje esančias plaukiojimo priemones, naudojant įvairias nešiojamas talpas“, – pasakoja V. Vinokurovas.
VERSLO TRIBŪNA
„Sėkmė – tai ne vienas staigus laimėjimas, ji susideda iš daugybės mažų kasdienių sprendimų“, – sako Audrius Masionis, „Baltisches Haus“ vadovas. Ši mintis puikiai apibūdina ne tik jo vadovavimo principus, bet ir visos įmonės kelią. Per trisdešimt metų „Baltisches Haus“ išmoko augti, keistis neprarasdama savo vertybių ir išlaikyti verslumo dvasią.
Šiemet įsigaliojęs Europos prieinamumo aktas įpareigoja verslą ir viešąjį sektorių užtikrinti, kad skaitmeniniai produktai ir paslaugos būtų patogūs visiems – įskaitant žmones su regos, klausos ar kitomis negaliomis. Ekspertai sako, kad pokyčius skatinanti direktyva ne tik įtvirtina teisinę pareigą, bet ir suteikia konkurencinio pranašumo: prieinamas turinys pasiekia didesnę auditoriją, gerina klientų patirtį ir atveria naujų rinkų.
„SAGA“ kredito unija kartu su „LKU kredito unijų grupe” suteikė 7,14 mln. eurų sindikuotą kreditą NT plėtros bendrovei „Rewo“. Finansavimas bus panaudotas gyvenamojo projekto „TALINO N4“ vystymui Justiniškių mikrorajone, Vilniuje.
Didžiausias lauko ekranų tinklas Baltijos šalyse OWEXX pristato naują reklamos mediją sostinėje – ekraną ant viaduko „Ateities“, kuris greitai pasirodys virš didelio užimtumo Ateities gatvės Vilniuje, itin intensyvioje miesto zonoje. Šis naujas, modernus, aukštos kokybės LED ekranas papildys OWEXX siūlomą ekranų ant viadukų Vilniuje paketą – dar didesniam reklamos matomumui, atpažįstamumui ir sklaidai.
Lietuvos gamtinės sąlygos lemia, jog upių vagose kaupiasi sąnašos, Kuršių ir Kauno mariose atsiranda augalinės kliūtys, kurios laikui bėgant gali tapti kliūtimi laivams. Vidaus vandens kelių direkcija nuolatos prižiūri vandens kelius. Valo vandens vagas, jas reguliuoja, ženklina farvaterį, vykdo hidrografinius darbus.
Nauji maršrutai ir galimybės
Šiuo metu eksploatuojamų vandens kelių ilgis Lietuvoje siekia 467 km. O iš viso Lietuva turi net 884,4 km valstybinės reikšmės vandens kelių. VVKD didžiuojasi, kad šiemet bus naviguojamas jau visas ir rytinės Kuršių marios pakrantės laivakelis: laivu bus galima pasiekti Svencelę, Šturmus, Kintus, Ventę. Tokiu būdu suformuojamas žiedinis maršrutas visomis Kuršių mariomis. Sujungti vakarinės ir rytinės pakrantės vandens keliai.
Nepaisant jau įvykusio proveržio, dar laukia labai daug darbų prižiūrint ir plėtojant vandens kelius. Lieka nemažai fizinių kliūčių, trukdančių laivybos entuziastams laisvai naviguoti visais šalies vandens keliais.
Štai laivai Karaliaus Vilhelmo kanalu negali laisvai be apribojimų plaukti dėl virš jo esančių žemų tiltų bei Klaipėdos III-iosios vandenvietės reikalavimų, o esamą išplaukimą į Kuršių marias laivais per Drevernos upę riboja nedidelis Drevenos šliuzo plotis. Be to, ties Lankupiais buvo problemų dėl nuolat besiformuojančios seklumos bei blogos Lankupių šliuzo techninės būklės.
Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos rajono savivaldybė priėmė sprendimą suprojektuoti ir pastatyti naują šliuzą-reguliatorių Drevernos upės senvagėje. Įgyvendinus numatytą projektą, bus geriau išnaudojimas laivybos potencialas Pamario regione.
VVKD direktorius V. Vinokurovas džiaugiasi: „Atliekame visus veiksmus, kad būtų atvertas tinkamo pločio praplaukimas iš Karaliaus Vilhelmo kanalo į Kuršių marias ties Dreverna, tai bus reikšmingas žingsnis į priekį, tačiau laukia dar vienas žingsnis – kur kas sudėtingesnis, pareikalausiantis ne tik visų suinteresuotų pusių pastangų, bet ir didesnių finansinių išteklių. Tai – Karaliaus Vilhelmo kanalo atvėrimas į Kuršių marias Klaipėdoje, į planuojamą pietinėje Klaipėdos uosto dalyje įrengti mariną. Šiam tikslui pasiekti pirmiausiai reikia išspręsti Klaipėdos miesto III-iąjai vandenvietei priskirtų apsaugos zonų naudojimo kitoms veikloms klausimus ir įrengti apie 1 km ilgio kanalą, sujungsiantį Karaliaus Vilhelmo kanalą su mariomis“.
Dar vienas upeivystę esmingai ir teigiamai veikiantis pokytis būtų nepertraukiama beveik 500 km laivyba Nemunu nuo Druskininkų, pro Kauną iki Kuršių marių. Kelias atsivers įrengus laivybos šliužą per Kauno hidroelektrinės užtvanką, taip sujungiant Nemuno aukštupį ir žemupį. 2021 m. pasirašytas Susisiekimo, Aplinkos, Energetikos ministerijų, Kauno miesto ir Vidaus vandens kelių direkcijos memorandumas, kuriuo sutarta įgyvendinti šliuzo projektą. Kauno m. savivaldybė ir VVKD jau sukirto rankomis dėl laivybos šliuzo ties hidroelektrine poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymo rengimo. 2023 m. vasario 28 d. pasirašyta sutartis, kuria miestas įsipareigojo skirti finansavimą šiems startiniams darbams. Visa tai parodys, kokia galima tikslesnė objekto kaina ir konkretesni statybų terminai.
