Treneriai – ne buhalteriai: kas pasikeitė karate mokyklai atsisakius grynųjų

Kol nebus sąmoningos visuomenės, tol šešėlis ras vietų, kuriose galėtų pasislėpęs tūnoti ir daryti savo juodus darbus. Nors kasmet tūkstančiai įmonių nubaudžiamos už tai, kad dirba neskaidriai ir slepia mokesčius, norint pasiekti progresą, to neužtenka.
Ekspertų nuomone, veiksmingiau – nesudaryti sąlygų šešėliui klestėti. Pavyzdžiui, atsisakyti iš klientų priimti grynuosius – tokiu keliu suka vis daugiau „Baltosios bangos“ atstovų.
Vis dėlto daugelį atbaido baimė, kad klientai gali to nesuprasti – jei nebus sudaryta galimybė atsiskaityti grynaisiais, jie prekes ar paslaugas rinksis kitur.
Nieko panašaus, tvirtina tie, kas pasiryžo dirbti be grynųjų. Tiesa, iš pat pradžių būna justi šioks toks nepasitenkinimas, tačiau netrukus prie tvarkos priprantama.
Štai Viktorija Liepienė, sostinės karatė mokyklos „Budora“ direktorė, pasakoja, kad sprendimas pasiteisino, nors jį priėmus kažkiek klientų ir „nubyrėjo“.
„Nusprendėme nebepriimti grynųjų maždaug prieš 10 metų – tuo metu tai buvo gana drąsus žingsnis. Žinoma, tarp klientų buvo nepatenkintų, kai kurie apskritai atsisakė lankyti mūsų treniruotes. Tačiau maždaug po metų tai visiems tapo savaime suprantamu dalyku“, – VŽ pasakoja ji.
Įmonei sprendimas ne tik palengvino buhalterijos tvarkymą, bet išsprendė aiškinimosi su besitreniruojančių vaikų tėvais problemą. Anksčiau gi būdavo ne vienas atvejis, kai tėvų įduoti pinigai už treniruotes trenerių nepasiekdavo, dingdavo be žinios pakeliui, o vaikai tvirtindavo, kad pinigus atidavė.
„Dabar treneriai gali atlikti tik savo darbą – treniruoti. Jiems nebereikia su pinigais vaikščioti į buhalteriją ar aiškintis, kodėl vaikai nesumokėjo. O tie tėvai, kurie galbūt nesinaudoja e. bankininkyste, už treniruotes sumoka kad ir „Perlo“ terminalu“, – patirtimi dalijasi „Budoros“ vadovė.
Taip pat kur kas palengvėjo darbas buhalterijai, nes atkrito būtinybė vesti grynųjų pinigų apskaitą. Galų gale, nebereikia spręsti ir problemos, kur gauti grąžos, jei mokyklos auklėtiniai atneša didesnę kupiūrą, nei reikia mokėti už treniruotes.
Rūta Skyrienė, „Baltosios bangos“ valdybos pirmininkė, įžvelgia, kad padėtis kinta į gerąją pusę.
„Situacija tikrai nėra blogėjanti, vis dažniau galima pamatyti, pavyzdžiui, turgeliuose galimybes atsiskaityti ir kortele, arba kavinių, kuriose negalima atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip pat tikėtina, kad po pandemijos žmonių įpročiai taip pat kiek pasikeitė – pirkimas internetu, mažesnis grynųjų pinigų naudojimas“, – sako ji, pabrėždama, jog atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai gerokai sumažintų šešėlį.
Daugiau apie tai, kaip sekasi kovoti su šešėliu, skaitykite Mada algas mokėti vokeliuose traukiasi, bet randami kitokie būdai gudrauti