O valstybėi pinigai iš dangaus nukrenta ir ji jais gali belekaip švaistytis? O varslas ir versle dirbantieji jau ne valstybės dalis? Pas mus valstybė tik biurokratai su savo metodologijomis?

Jei verslas yra svarbiausias, tai tada valstybe net nereikalinga, universitetai turetu buti privatus (kaip ISM) ir verslas ten pirktu kazkokias paslaugas. Bet deja ISM negauna kazkokiu ypatingai vertingu uzsakymu is verslo. Tai kur cia tas stebuklingas modelis? O dar apie kosmines pensijas kai pasneka, tai isvis komedija

Ne, tai Quasimodo atskiria verslą nuo valstybės. Aš manau, kas verslas yra viena iš svarbiausių valstybės dalių kuriantis pajamas visiems. Ir verslui nereikia kažkokiūtai pašalpų, bet skauda kai sunkiai uždirbti pinigai yra paprasčiausiai išvaistomi. Vietoij to , kad investuoti ir uždirbti visiems gerovę.

Neteisingai (ar tendencingai?) interpretuojate. Verslas yra viena iš valstybės dalių, bet valstybė nėra sukurta [tik] verslui aptarnauti, o visuomenės interesai, kuriuos išreiškia ir atstovauja valstybė, ne idealiai sutampa su verslo interesais. Vaizdžiau kalbant, tie interesai yra dvi susikertančios, bet nesutampančios, aibės. Nei valstybei, nei verslui pinigai nekrenta iš dangaus, tad nei vienas iš jų negali tais pinigais "belekaip" švaistytis. Nesuprantu klausimo apie tokią banalią tiesą prasmės....

Ir dar: gal galite patikslinti savo teiginį, kad verslas kuria "pajamas visiems"? Manote, kad kitos, "neverslinės" visuomenės dalys nekuria pajamų? Kad BVP kuria vien verslas? Ar esate rimčiau ragavęs makroekonomikos?

Kariuomenė, sveikatos priežiūra, švietimas ir t.t. nekuria pajamų. Bet tai nereiškia, kad tai nesvarbios dalys valstybėje. Be gamybos ir prekybos mes būsime ūbagai t.y. ir nesveiki ir neapsigyne ir neapsišvietę nes nebus iš ko.

Dėl tendencijos tai jūs parašėte, kad valstybė užsakinėja savo mokslinius tyrimus, o verslas turi užsakinėti savo. Aš manau, kad verslas yra valstybės dalis kaip ir švietimas, kariuomenė ir t.t.

"Kariuomenė, sveikatos priežiūra, švietimas ir t.t. nekuria pajamų.' Visos šios išvardintos sritys )ir daugiau) kuria šalies BVP. Jeigu manote, kad, pavyzdžiui, istorijos mokytojas, dėstydamas valstybinėje mokykloje, nekuria pajamų, o štai atėjęs į privačią mokyklą (kur papildomai uždarbiauja), dėstydamas tą pačią temą, jau staiga ima jas kurti, tai laaabai klystate.

Taip, verslas irgi valstybės dalis (ką jau sakiau ir vėl pakartoju). Todėl valstybė kartais užsakinėja mokslo tyrimus bei mokslo eksperimentinės plėtros darbus, kurie gali būti naudingi verslui. ("Gali būti naudingi" - nes priklauso nuo to, ar verslas norės bei ar sugebės pasinaudoti tų mokslo tyrimų rezultatais; taip toli gražu ne visada būna...). Tačiau - kiekvienam savo: valstybė negali būti tik verslo interesų "retransliatoriumi" mokslininkams, užsakinėdama tik tuos (ar daugiausia tuos) tyrimus, kurie naudingi kažkurioms verslo korporacijoms. Taip nėra niekur - nėra ir Lietuvoje.

Kariuomenė gina šalį nekuria produktų, paslaugų ir neprekiauja. Tokia jos paskirtis. Nebent tai būtų samdoma kariuomene ir ją siųstume kariauti už pinigus (kaip wakgner). Taip pat ir kitos ankščiau išvardytos sritys. Verslo paskirtis uždirbti pinigus visom kitom sritims kurios neuždirba pinigų. Tai nėra nei gerai nei blogai tiesiog tokia realybė. Jeigu teigiate kitaip tai turite pateikti faktų kaip ir kiek pajamų yra sukuriama. Viska kita yra tik literatūriniai pamąstymai.

Kariuomenė gina šalį - ir tai yra jos teikiama PASLAUGA. Taip pat ir kitos anksčiau (ne "ankščiau" - anksti nereiškia ankšta :)) išvardintos sritys. Prekyba rinkoje ar pinigų uždirbimas NĖRA būtina sąlyga indėliui į BVP sukurti: šalies gynybos (bei valstyb. švietimo ir pan.) paslaugas perka vyriausybė - ir už jas sumoka. Pacituosiu iš Investopedia: "GDP counts all final private and government spending as additions to income and output for society, regardless of whether they are actually productive or profitable. " Taipgi pagal IMF: "GDP is composed of goods and services produced for sale in the market and also includes some nonmarket production, such as defense or education services provided by the government." Trumpajį kursą apie tai, kas yra ir kaip yra skaičiuojamas BVP galite rasti kad ir čia https://www.investopedia.com/terms/g/gdp.asp arba čia https://www.imf.org/en/Publications/fandd/issues/Series/Back-to-Basics/gross-domestic-product-GDP. TOKIA tad yra realybė.

P.S.: paieškojęs internete, nesunkiai galite rasti, kokią BVP sukuria vyriausybės paslaugos. Pvz. : JAV valdžios paslaugos federaliniu, valstijų ir vietiniu lygiu kartu paėmus sukuria apie 12% BVP (2023 metais tai sudarys apie 3 trln USD). Lietuvoje viešojo valdymo, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugos sukuria 14,1% BVP. Tačiau dalis švietimo bei sveikatos apsaugos paslaugų yra teikiamos privataus sektoriaus, o kita vertus paminėti sektoriai neaprėpia mokslo tyrimų, šalies gynybos, iš biudžeto finansuojamų meno veiklų ir pan. Tad tiksliau vertinant, valdiško sektoriaus indėlis į BVP yra 16,7% (pagal Lietuvos Banko duomenis).

Aš apie pajamas ir pinigų uždirbimą jūs apie BVP. Jau givenau vienoje šalyje kurioje verslo nebuvo. Ir ta šalis siugriuvo, nes bankrutavo.

Tai juk visą laiką kalbėjau apie BVP (kuris apibūdina _bendrą_ visuomenės kuriamų gėrybių vertę), o ne apie tik iš pardavimų gaunamos pajamas. Pastarosios anaiptol neapima visuomenės gerovės. Be to, nėra taip, kad verslas "kuria pajamas visiems", nes ir biudžetiniai sektoriai gali generuoti pajamas (pvz. parduodami paslaugas), taipgi yra gaunamos pajamos iš emigrantų transferų. Neabsoliutinkite verslo vaidmens: jis yra svarbi visuomenės "organizmo" komponentė, bet ne vienintelė svarbi. Palyginimui: žmogaus organizmo funkcionavimui reikalingi ir inkstai, ir kepenys, ir smegenys, ir plaučiai, ir t.t. - ir būtų tuščias ginčas, kuris iš jų sukuria organizmo gyvybę. (P.S.: Taip, ta šalis sugriuvo, nes verslo nebuvo. O ar žinote bent vieną šalį, kuri būtų apsiėjusi be viešojo sektoriaus, įskaitant viešojo valdymo paslaugas? Spėju, kad ne. Ir ką?)

labai teisingos mintys. Turiu santykių su įmonėm užsiimančiom inžinerija, kuriančiom aukštą pridėtinę vertę. Tai įmonės vadovai net juokiasi iš dėstytojų, o iškepti studentai įmonėje per kelis metus dar vieną universitetą pabaigia, nes tuose LT universitetuose nekažką išmoko.

Situacija tokia, nes į inžinerinius dalykus (nekalbant apie realią praktiką) nėra kada gilintis, kadangi reikia eit mokintis filosofijos ir kito bull.... egzaminams, kurie niekaip nėra susiję su specialybe.