Verslo perdavimas vaikams: „Vičiūnų“ įmonių grupės patirtis
Tokiomis mintimis kalbėdamas apie šeimos verslo vairo perdavimą vaikams „Verslo žinių“ ir „Danske bank“ rengiamoje konferencijoje „Verslas 2018” dalijosi Visvaldas Matijošaitis, Kauno meras.
„Pirmieji mano prisilietimai prie verslo buvo dar mokykloje. Vasarą dirbau šeimos įmonėje. Darbas nebuvo lengvas. Teko dirbti šaldytuvuose prie -20. Teko susipažinti, iš ko susideda visa mūsų verslo grandinė. Dvyliktoje klasėje turėjau vairuotojo pažymėjimą, tada vežiojau prekes į parduotuves, priiminėjau užsakymus. Praėjau bendravimo su kiekviena pardavėja stadiją“, - konferencijoje pasakojo mero sūnus Šarūnas Matijošaitis, „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas.
Paklausė tėčio
Ponas Šarūnas neslepia, kad atėjus laikui rinktis, kur studijuoti, neišvengė ir tėčio stumtelėjimo, renkantis specialybę.
„Tėtis verslininkas, tai aišku, kad reikia studijuoti ekonomiką. Tačiau traukė ir architektūra. Jau buvau užsirašęs į egzaminą, bet tėtis sako: ką ten veiksi? Aštuoniolikos metų nelabai žinai, kokia kryptimi reikia judėti, tai gerai, kad tėtis pasuko bėgių iešmus teisinga kryptimi“, - sakė p. Šarūnas.
Studijuodamas universitete jis rūpinosi įmonės produktų eksportu. Šarūnas juokauja, kad jokių privilegijų neturėjo, tik pavyko „su bosu susitarti, kad galėčiau išeiti į paskaitas“.
Pirmas didesnis žingsnis į vadovavimą, pasakoja p. Šarūnas, buvo tada, kai jam patikėjo vadovauti NT bendrovei „Kauno saulėtekis“. Vėliau atsakomybės daugėjo: teko rūpintis valdomais fabrikais, produktų vystymu, rinkų paieška.
Pasak p. Šarūno, jis tikėjosi, kad tėčiui nepavyks užimti Kauno mero posto, mat ir pats nelabai norėjo tokios didelės atsakomybės versle prisiimti.
„Rinkimų naktį sėdėjau namie ir vis tikrinau internete, kiek balsų surinko tėtis, - prisipažino p. Šarūnas. – Įvyko, kaip įvyko. Ryte susėdome ir klausiu: kaip dabar bus? Tėvas sako, tai tu eisi vietoje manęs. Trumpam išpylė šaltas prakaitas, bet pasikalbėjome, kad yra didelė vadovų komanda, kurioje kiekvienas vadovas - savo srities specialistas. Vienas juk negali priimti visų sprendimų. Investicijų, verslo plėtros klausimais visada tariamės su pardavimų, finansų vadovais. Visada yra rankos, kurios padeda vairuoti tą automobilį.“
Ponas Šarūnas, paklaustas, ar patinka dirbti šeimos versle, prisipažino, kad dabar džiaugiasi dirbdamas šeimos versle ir priduria, kad „darbas nebūtinai turi būti tavo hobis“.
„Aš savo vaikams sakiau, kad neverčiu valgyti žuvies, jūs tik pardavinėkite“, - pridūrė p. Visvaldas Matijošaitis.
Ramia širdimi
Pirmosiomis darbo dienomis, prisimena p. Šarūnas, buvo taip, kad vadovai sakydavo, jog eina į Visvaldo kabinetą.
„Iš pradžių plūdo daug visokios informacijos ir man buvo sunku susigaudyti, kuri problema aktualesnė, kurios griebtis, bandžiau visas spręsti. Ilgainiui išmokau atsirinki, deleguoti“, - prisimena p. Šarūnas.
Pasak jo, iš pradžių tėtis užsukdavo pažiūrėti, kaip sekasi sūnui, tačiau dabar „užeina retai ir tik pasisveikinti“.
Ponas Visvaldas priduria, kad nebuvo taip, kad atsistojo vieną dieną ir perdavė verslą sūnui.
„Pasikalbėjome su ilgamečiais įmonių grupės vadovais, kurie užtikrino, kad su viskuo susitvarkys“, - p. Visvaldas kalba, kad verslo vairą ramiai perdavė atžalai.
