Alternatyvios investicijos nuo šiol pasiekiamos ir mažmeniniams investuotojams

Anot V. Rūko, norintiems investuoti į alternatyviąsias investicijas – privačius verslus, privačią skolą, infrastruktūrą ar fizinį turtą – paprastai yra kuriami fondai. Tačiau mažmeniniam investuotojui patekti į tokius fondus nėra sudaromos sąlygos.

„Su AIF III mums pavyko sukurti fondą, pritaikytą mažmeninių investuotojų poreikiams. Išskaidėme jį tarp skirtingų fondų ir skirtingų turto klasių, taip sumažindami riziką”, – teigia vadovas.

Minimali investavimo į AIF III suma – nuo 5 000 Eur, o investuojantiems nuo 30 000 Eur yra sukurta atskira klasė su mažesniu mokesčiu.

Pasak V. Rūko, nors šis AIF fondas – jau trečiasis, jis iš esmės skiriasi nuo dviejų pirmųjų.

„I-asis ir II-asis buvo uždari, dešimties metų trukmės fondai. AIF III yra atvirojo tipo fondas, suteikiantis galimybę ir reguliariai investuoti ir, kilus poreikiui, išsiimti lėšas iš fondo, šio fondo steigimo dokumentuose numatyta tvarka”,?–?pabrėžia jis. 

Atsigręžė į  mažuosius

Pašnekovas pasakoja, kad atkreipti dėmesį į mažmeninius investuotojus paskatino noras suteikti jiems daugiau ir platesnių investavimo galimybių.

„Profesionaliais laikomi tokie investuotojai, kurie, be kitų sąlygų, į vieną instrumentą gali investuoti nuo 125 000 Eur. Tai reiškia, kad norint diversifikuoti savo portfelį tarp keleto priemonių, fondų ir valdymo įmonių, investavimui reikėtų skirti nuo vieno, o dažnai ir kelis milijonus eurų. Investuojantys mažesnes sumas laikomi mažmeniniais investuotojais“, –  paaiškina vadovas.

Būtent šiems – mažmeniniams – investuotojams skirtų fondų kūrimas Lietuvoje yra labai sulėtėjęs. Anot V. Rūko, situaciją lemia dvi priežastys: populiarėjantys ETF, indeksų fondai, kurie visame pasaulyje veikia oligopolijos principu, ir mūsų šalyje dominuojančios Skandinavijos ir kitų užsienio šalių bankų grupės, kurios fondų kūrimą, turto valdymą ir investicijų valdymo veiklą konsoliduoja ne Lietuvoje.

„Fondų kūrimas ir valdymas yra aukštos pridėtinės vertės veikla, kuriai reikia masto, – konsolidacijos priežastis paaiškina V. Rūkas. – Visa tai lemia, kad klientai, kurie nori ir gali investuoti, dažniausiai renkasi pasaulinius indekso fondus arba Skandinavijos šalyse kurtus fondus“.

AIF III yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje sukurtų, vietinę valdytojų komandą turinčių fondų.

„Pagrindinė mūsų įmonės veiklos linija –  pensijų fondų valdymas, kuriuose sukauptos didžiausios sumos. Mūsų pensijų fondų valdymo strategijos išskirtinumas – investicijos į privatų kapitalą tiek pasaulyje, tiek mūsų regione. Tai ne tik natūrali pensijų fondų investicijų kryptis sekant geriausias vakarietiškas praktikas, bet ir mūsų akcininkės „Invalda INVL“ veiklos sfera nuo pat įkūrimo 1992-aisiais. Jautėme investuotojų poreikį priartinti privatų kapitalą ne tik per pensijų fondus, bet ir tiesiogiai“, – kaip atrado neužpildytą nišą ir išnaudojo galimybę pasakoja V. Rūkas.

Kas ieško alternatyvų

Vadovas paaiškina, kad visos pasaulyje egzistuojančios turto klasės paprastai skirstomos pagal formulę „trys plius viena“: akcijos ar nuosavybės vertybiniai popieriai; skolos instrumentai ir priemonės (obligacijos, indėliai ar skolinimo platformos) bei fizinio turto elementai (NT, infrastruktūra ir kt.). Papildoma turto klase laiko „spekuliacinius“ instrumentus, pvz., žaliavas, kurios neduoda palūkanų ar dividendų, o vienintelis šansas iš jų uždirbti – parduoti brangiau.

„Nėra nieko, ko negalėtume priskirti vienai iš trijų pagrindinių turto klasių. Priemonės, kaip galime pasiekti šias tris turto klases, yra dvi: viešosios ir ne viešosios, privačios. Dalį investicijų galime pasiekti viešai, pvz., per akcijų, obligacijų biržas, Tačiau, ko gero, net didesnė dalis investicijų nėra viešai prieinama. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse biržoje esančių įmonių skaičius yra gerokai mažesnis už biržoje nesančių įmonių skaičių. Bet tai nereiškia, kad neverta į jas investuoti. Dėl to yra kuriami alternatyvieji fondai, kurių dėmesio centre – privatusis turtas: privačios įmonės, privati skola ar fizinis turtas“, – detalizuoja V. Rūkas.

Anot jo, dabar, kai viešosios investicijos yra aukštumose, alternatyviosios investicijos gali būti įdomios tiems, kurie jau turi, kad ir nedidelį, investavimo portfelį.

„Tokie investuotojai jau yra išbandę investavimą, susipažinę su viešosiomis rinkomis ir norintys aprėpti platesnį investavimo spektrą, taip pagerindami savo portfelio rizikos ir grąžos santykį“, – teigia V. Rūkas. 

Rinka pasitiko teigiamai

Pašnekovas sako, kad kuriant ir rinkai pristatant naują įrankį, rizikos visada yra, tačiau pasimatuoti rinkos temperatūrą pavyko jau prieš pora metų, kai pristatė pirmąjį AIF.

„Kai pristatėme pirmąjį alternatyviųjų investicijų fondą, sulaukėme ne vieno investuotojo, kurie patys susisiekė telefonu ar el. paštu. Jų žinutės buvo panašios: „Aš suprantu, ką jūs ketinate daryti ir norėčiau dalyvauti“, - prisimena V. Rūkas.

Visgi, dažniausia priežastis, kuri iki šiol susidomėjusius AIF priversdavo neinvestuoti arba investuoti mažiau, buvo fondų uždarumas – tiek I-ojo, tiek ir II-ojo fondo sąlygomis pinigai buvo „užrakinami“ dešimčiai metų.

„Akivaizdžiai jutome investuotojų norą rasti atviresnį fondą, kuris suteiktų galimybę bent kelis kartus per metus papildomai investuoti arba išsipirkti – šį norą patenkinome su AIF III“, – sako V. Rūkas. 

Portfelio dizainas – trilypis

Vadovas atskleidžia, kad tokio fondo inovatyvumą, kurio esmė – mažmeniniam investuotojui suteikti prieigą prie privataus turto ir suvaldyti jo likvidumą – valdytojų komanda stabilizuoja pasirinkdama tris pagrindinius investavimo blokus: kitų užsienio valdytojų dalinio likvidumo alternatyviuosius fondus, tikruosius uždarus privataus kapitalo fondus ir skolos instrumentus, kurie ir padės suvaldyti likvidumą.

„SB alternatyviųjų investicijų fondas III“ investuos į pasaulyje ir Baltijos regione žinomų privataus kapitalo valdytojų, tokių kaip Švedijos EQT, Šveicarijos „Partners Group“ ar Lietuvos „Invalda INVL“ grupės valdomus investicinius fondus bei kitą alternatyvųjį turtą. Šių fondų portfeliuose – ir tokios gerai žinomos įmonės, kaip lietuviškasis vienaragis „Vinted“ ar Šveicarijos laikrodžių gamintojas „Breitling“ – vardija V. Rūkas

Investuotojams, kurie pasiryš ilgalaikei 8 ar 10 metų trukmės investicijai, fondas sieks 8-8,5 proc. vidutinės metinės grąžos (atskaičius visus mokesčius).

„Paprastai iš alternatyviųjų privačių rinkų galima tikėtis ir didesnės grąžos – rinkos siekiamybe dažnai laikoma 15 proc. Tačiau palikdami fondą atvirą privalėsime palaikyti vadinamąją likvidumo rankovę, todėl ne visos investicijos keliaus vien į privačias rinkas; dalis jų bus skirtos kreditui, viešosios obligacijoms, prisidėsiančioms ir prie mažesnio fondo vertės svyravimo, – paaiškina V. Rūkas, – Ar gali būti, kad skaičiuodami rezultatus sulauksime didesnės grąžos? Žinoma – gali būti, mes to ir sieksime“

Čia pateikiama informacija yra tik pristatomasis rinkodaros pranešimas. Ji negali būti vertinama kaip pasiūlymas įsigyti kurių nors finansinių priemonių, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandorį (-ius).

Atkreipiame dėmesį, kad investavimas susijęs su rizika prarasti dalį ar visas investuotas lėšas. „SB alternatyviųjų investicijų fondo III“ siekiama metinė grąža skaičiuojama atskaičius mokesčius ir priklauso nuo investuojamos sumos. Valdymo įmonė negarantuoja investicijų pelningumo bei to, kad Fondo veiklos tikslai bus pasiekti. Fondas yra atvirojo tipo, tačiau pirmus 2 metus nuo Fondo veiklos pradžios gali būti taikomas iki 10 proc. išpirkimo mokestis, o Fondo vienetų išpirkimas bus vykdomas Prospekte ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Prieš priimdami investavimo sprendimą išsamiai susipažinkite su Fondo steigimo dokumentais, strategija, taikomais mokesčiais ir kita informacija?sb.lt/aif3.