Ukrainos krizė – akceleratorius Lietuvos startuoliams: kaip inovacijos gali tapti atstatymo varikliu
Nors Ukrainos atstatymo kontekste dažniausiai kalbama apie kritinės infrastruktūtros atstatymą ir statybų sektorių, ekspertai pabrėžia, kad realus poreikis yra daug platesnis – reikalingi inovatyvūs sprendimai švietimo (edtech), sveikatos, kibernetinio saugumo, inovatyvaus maisto, energetikos, gynybos ir kitose srityse.
Karolina Urbonaitė, Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ vadovė skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje veikia per 50 startuolių, kurių veikla susijusi su saugumu – kibernetiniu saugumu, gynyba ar dvigubos paskirties technologijomis. Dar apie 60 startuolių dirba švietimo technologijų srityje.
„Pastaraisiais metais vis daugiau investuotojų dėmesio sulaukia startuoliai, kurių sprendimai prisideda prie gynybos ir atstatymo inovacijų. Vien 2024–2025 m. finansavimą pritraukė tokie startuoliai kaip „Broswarm“, vystantis išminavimo technologijas (894 tūkst. Eur), „Granta Autonomy“, kuriantis autonomines gynybos sistemas (1 mln. Eur), „BlackSwan Space“, dirbantis kosmoso ir gynybos srityse (760 tūkst. Eur), ar „Pulsetto“, technologiją karių emocinei įtampai mažinti pritaikantis startuolis, pritraukęs 2 mln. Eur iš „Scalewolf“, – sako K. Urbonaitė.
„Broswarm“ technologijos saugumui ir atstatymui
Vienas iš Lietuvos startuolių, siekiančių prisidėti prie Ukrainos atstatymo, yra „Broswarm“ – įmonė, kurianti pažangias sprogmenų ir minų aptikimo technologijas. Pasak įmonės vadovo Ernesto Žvaigždino, jų sprendimai svarbūs tiek gynybos, tiek humanitariniu požiūriu.
„Mūsų specializacija – sprogstamųjų užtaisų ir minų aptikimas. Tai svarbu tiek taktiškai – kad kariuomenė galėtų laisviau judėti fronte, tiek humanitariškai – kad būtų galima atkurti gyvenimą tose teritorijose, kurios šiandien tebėra užminuotos. Jos sudaro maždaug trečdalį šalies ir yra labai svarbios Ukrainos ekonomikai“, – sako E. Žvaigždinas.
Anot jo, karo krizė ne tik paskatino „Broswarm“ atsiradimą, bet ir suformavo visą įmonės veiklos strategiją. „Broswarm” gimė iš šios krizės – siekiant bent kiek palengvinti karo paveiktų žmonių gyvenimą.
Šiuo metu „Broswarm“ komanda aktyviai bendradarbiauja su Ukrainos institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdama pagreitinti užminuotų teritorijų valymą.
„Nuo pat įkūrimo mūsų tikslas – pagreitinti užminuotų teritorijų valymą, kad žemdirbystės plotai ir miestai būtų greičiau atlaisvinti, o žmonės galėtų grįžti į savo gyvenimus. Sakoma, kad karas baigiasi tik tada, kai žemė tampa saugi“, – pabrėžia E. Žvaigždinas.
Didžiausias iššūkis - suprasti ukrainiečių realybę nebūnant vietoje
Tačiau, anot jo, įsitvirtinti Ukrainos rinkoje nebuvo paprasta – didžiausias iššūkis buvo suprasti vietinį kontekstą ir realius poreikius nebūnant vietoje.
„Iš išorės matome tik fragmentus, o kuriant technologiją labai svarbu žinoti visą kontekstą. Dėl to vakarų įmonėms dažnai sunku pasiūlyti tikrai naudingus sprendimus. Ukrainiečiai šiandien sparčiai tobulėja ir kai kuriose srityse jau lenkia mus”, – dalijasi E. Žvaigždinas ir įmonėms, norinčioms dirbti Ukrainoje pataria kuo daugiau klausyti ir klausti vietinių, ar jų sprendimai tikrai reikalingi.
Kalbėdamas apie Lietuvos startuolių galimybes Ukrainoje, „Broswarm“ vadovas ragina nebijoti bendradarbiauti ir mokytis iš partnerių.
„Galimybių daug – tai šalis, kuriai dabar reikia visko, o poreikiai bus ilgalaikiai. Biurokratijos kai kuriose srityse praktiškai nebeliko – jei reikia, sprendžiama greitai. Be to, tai puiki terpė bendradarbiauti ir mokytis: ukrainiečiai padarė įspūdingą technologinį šuolį, iš kurio galime pasisemti daug patirties ir mes“, – sako E. Žvaigždinas.
Iššūkiai spartina inovacijas
Pasak Yanos Hulak, Ukrainos startuolių fondo projekto vadovės, karas iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį ir tempą – tai, kas anksčiau buvo tik pasirinkimas, tapo gyvybiškai svarbu.
„Karas sutrumpino Ukrainos inovacijų ciklą iš metų į mėnesius. Įkūrėjai pradėjo kurti itin fokusuodamiesi į realius vartotojus, greitus grįžtamojo ryšio ciklus ir sprendimus, kurie veikia sunkiomis sąlygomis. Dabar mes statome tai, kas tikrai svarbu – įrodome vertę ten, kur sunkiausia, ir po to nešame šiuos sprendimus į pasaulį“, – sako Y. Hulak.
Šiandien Ukrainoje aktyviai veikia daugiau kaip 2 600 startuolių, o ekosistemos vertė nuo 2020 m. padidėjo tris kartus. Net 18 proc. visų įmonių įkurta jau po plataus masto invazijos – tai rodo, kad verslumas tapo viena iš šalies atsparumo formų.
Ukrainos prioritetas – proveržio technologijos
Anot Yanos, šiuo metu dinamiškiausios sritys – tai gynybos ir dvigubos paskirties technologijos (DefenceTech, Dual-use), tačiau kartu stipriai auga ir civilinės inovacijos. Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerijos patvirtinta „WINWIN 2030“ strategija aiškiai nurodo prioritetinius sektorius: dirbtinis intelektas (AI), MedTech, BioTech, AgroTech, GreenTech, EdTech, kibernetinis saugumas, puslaidininkiai, kosmoso ir autonominės technologijos, GovTech bei DefenceTech.
VERSLO TRIBŪNA
Karas Ukrainoje dramatiškai pakeitė regiono realybę, tačiau kartu tapo katalizatoriumi naujoms technologijoms, partnerystėms ir inovacijoms. Startuoliai, gebantys greitai prisitaikyti, kurti sprendimus ekstremalioms situacijoms ir mąstyti globaliai, šiandien turi unikalią progą ne tik augti, bet ir prisidėti prie vieno svarbiausių XXI a. iššūkių – Ukrainos atstatymo. Apie tai, kaip inovacijos ir startuoliai iš naujo kuria Ukrainą, buvo kalbama spalio 9 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Startup Fair“, kurią organizavo Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“.
Lietuvos gynybos pramonės įmonė „KOVO Armor“ pasirašė supratimo memorandumą JAV įsikūrusia saugumo įrangos ir apsaugos sprendimų gamintoja „Safariland“. Lietuvai reikšmingas susitarimas, numatantis bendrą pažangių balistinės apsaugos sistemų kūrimą ir gamybą, sudarytas Inovacijų agentūros organizuotos verslo misijos į Jungtines Amerikos Valstijas metu.
Didžiausio Lietuvoje startuolių renginio „Startup Fair“ išvakarėse sostinėje susirinko daugiau nei 250 investuotojų iš 15 pasaulio šalių. „Investor Camp“ jau tapo tradicija – čia susirenka verslo angelai ir rizikos kapitalo investuotojai, norintys susipažinti su sparčiai augančia Lietuvos startuolių ekosistema. „Investor Camp“ organizuoja Inovacijų agentūros skyrius „Startup Lithuania“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija (LT VCA) bei Lietuvos verslo angelų asociacija (LitBAN).
Lietuvai stiprinant gynybos pajėgumus, ypatingą reikšmę įgauna technologiniai sprendimai, kurie padeda užtikrinti valstybės saugumą. Vilniuje surengta „Miltech akademija 2025“ tapo platforma aptarti svarbiausias gynybos inovacijų kryptis – nuo dronų ir autonominių sistemų iki dirbtinio intelekto taikymo, ryšių technologijų, testavimo bei hibridinių grėsmių prevencijos. Renginį organizuoja Inovacijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos kariuomene bei Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.
Ukrainos startuolių fondas neseniai pradėjo naują 1 mln. eurų vertės programą, skirtą DeepTech, GreenTech ir EdTech sektoriams, finansuojamą kartu su Prancūzijos partneriais per EU4Innovation East iniciatyvą.
„Ukraina – itin adaptyvi ir greitai besimokanti rinka, kur aiškūs prioritetai, greitas grįžtamasis ryšys ir atviri partneriai leidžia naudingiems sprendimams greitai tapti realybe“, – sako Y. Hulak.
Galimybes vietiniams ir užsienio startuoliams
Užsienio įmonėms vis dažniau atsiveria struktūruotos galimybės testuoti ir diegti inovacijas Ukrainoje. „Test in Ukraine“ iniciatyva leidžia išbandyti užsienio technologijas prižiūrimomis sąlygomis, o Brave1 gynybos inovacijų ekosistema jungia komandas su galutiniais naudotojais ir ekspertais. Civilinėje srityje diegiamos „industry sandbox“ erdvės, kur tiek vietiniai, tiek užsienio startuoliai gali testuoti sprendimus ir mažinti rizikas. Y. Hulak pataria kurti inovacijas kartu su vietiniais partneriais, vykdyti aiškius projektus ir nuo pirmos dienos turėti vietinį atstovavimą. „Su tokiu požiūriu - Ukraina yra labai prieinama, net ir dabar “, – akcentuoja Y. Hulak.
Ukrainos startuolių fondas bendradarbiauja su ministerijomis, regionais, universitetais, ligoninėmis ir įmonėmis, kad inovacijos spręstų realius poreikius ir būtų pritaikomos kasdienybėje. Kai sprendimas pasiteisina vietoje, jis įtraukiamas į tarptautines programas, suteikiančias kapitalo, mentorystės ir galimybių augti. Šis modelis jau duoda vaisių – nuo dirbtinio intelekto asistento gydytojams „Tayra“, padvigubinusio pacientų aptarnavimo apimtis, iki tarptautinių sėkmių, kai tokie startuoliai kaip „Beholder“, „CrossCheck“, „Esper Bionics“, „Pickpad“, „Optysun“ ar „Knopka“ pelnė pripažinimą pasaulinėse technologijų parodose.
