Kokie SVV sektoriai auga greičiau už Lietuvos ekonomiką

Infliacijai vis labiau slopstant ir gyventojų pajamoms augant palyginus sparčiu tempu, didėja ir prekybos įmonių apyvarta, taip pat didesnės dalies paslaugas šalyje bei užsienyje teikiančių įmonių pajamos.

„Šiemet ekonomikos augimo variklis yra į vidaus vartojimą orientuotos paslaugos ir prekyba, taip pat IT ir su informacinėmis technologijomis susijusių paslaugų eksportas, – pabrėžia Vaidotas Šumskis, „Finora Bank“ vyriausiasis analitikas. Jis galėtų išskirti keletą sektorių, kurie, susiklosčius ir nepalankioms ekonominėms aplinkybėms, šiuo metu gali sėkmingai veikti ir plėstis. Gebėjimas tokius sektorius nustatyti yra itin svarbus naujų verslų steigėjams, ieškantiems patrauklių verslo nišų, taip pat įmonėms, kurios domisi veiklos diversifikavimo, verslų įsigijimo, strateginių partnerysčių galimybėmis. Taigi, kokia veikla užsiimančios įmonės šiuo metu demonstruoja sparčiausią plėtrą, nepaisant to, kad kitų ekonomikos šakų įmonės ryškesnio atsigavimo nejaučia?

Oro transporto paslaugų šuolis

„Bene sparčiausiu pajamų augimu šiuo metu gali pasidžiaugti oro transporto paslaugas teikiančios įmonės. Nepaisant to, kad Lietuvoje nėra nacionalinio oro vežėjo, šalyje sėkmingą veiklą vykdo įvairios smulkesnės oro transporto paslaugas teikiančios įmonės, siūlančios užsakomuosius skrydžius ar rengiančios mokymus avialinijų personalui“, – komentuoja „Finora Bank“ vyriausiasis analitikas. Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys rodo, kad atmetus infliaciją, jų pajamos šių metų pradžioje – praėjusių metų pabaigoje padidėjo vidutiniškai du su puse karto, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Susijusia veikla užsiimančių kelionių agentūrų ir ekskursijų organizatorių pajamos, atmetus infliaciją, taip pat augo palyginti sparčiai: per tą patį laikotarpį jos padidėjo 15%.

„Nors į užsienio šalis iš Lietuvos išvykusių turistų skaičius pernai vis dar buvo šiek tiek mažesnis nei iki Covid-19 pandemijos, tačiau didėjančios kelionių organizatorių pajamos rodo, kad Lietuvos turistai vis didesnį dėmesį skiria ne kelionės kainai, o kelionės kokybei ir turiniui, – pažymi V. Šumskis. – Augančios pajamos turistams vis dažniau leidžia rinktis brangesnes keliones į užsienio šalis, todėl oro transporto ir kelionių organizavimo paslaugas teikiančių įmonių pajamos taip pat reikšmingai auga.“

IT paslaugos plėtėsi 57%

Tobulėjant technologijoms ir didėjant jų prieinamumui, plečiantis elektroninei prekybai ir paslaugoms, vis didesnį vaidmenį vaidina informacines paslaugas, tokias kaip duomenų apdorojimo ar interneto serverius, teikiančios įmonės. Jų pajamos, atmetus infliaciją, nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo vidutiniškai 57% palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

„Nors didžioji dalis tokių paslaugų sukuriama didelėse, dažniausiai tarptautinėse įmonėse, tačiau smulkių informacinių paslaugų įmonių kuriama pridėtinė vertė pastaraisiais metais taip pat sparčiai augo, – akcentuoja analitikas. Remiantis naujausiais VDA duomenimis, 2022 m. pabaigoje informacines paslaugas teikiančios SVV įmonės suteikė paslaugų už 313 mln. Eur, 38% daugiau nei ankstesniais metais.

Nenuvilia paslaugų centrai

Kita įmonių grupė, pasižyminti sparčiu pajamų augimu, yra administracine ir kitų įmonių aptarnavimo veikla užsiimančios įmonės, pavyzdžiui, paslaugų centrai ar buhalterijos paslaugas teikiančios įmonės. SVV įmonės šiame sektoriuje sukuria didžiąją dalį paslaugų vertės (87%).

„Nors darbuotojų atlyginimų sąnaudos per pastaruosius keletą metų žymiai išaugo, Lietuvos specialistų darbo kokybė, našumas ir kompetencijų spektras paslaugų centrų steigėjų nenuvilia ir šie yra linkę patikėti vis didesnės apimties ir sudėtingesnes užduotis“, – teigia V. Šumskis. Be to, vis daugiau paslaugų teikiama ir vietos verslams. Atmetus infliacijos įtaką, šių metų pradžioje – praėjusių metų pabaigoje šių įmonių pajamos augo vidutiniškai 39%.

El. prekybos perspektyvos

Augant elektroninės prekybos apimtims vis didesnę paklausą turi pašto ir kurjerių paslaugas teikiančios įmonės, kurių realiosios pajamos nagrinėjamu laikotarpiu buvo 24% didesnės nei prieš metus. Nors išsamių duomenų apie šio sektoriaus SVV įmonių dalį trūksta, tačiau iš viešai prieinamų šaltinių galima daryti prielaidą, kad SVV įmonės sukuria apie trečdalį pašto ir kurjerių paslaugų vertės.

„Galima numanyti, kad tobulėjant interneto prekybos platformoms, interneto svetainių kūrimo įrankiams ir elektroninių mokėjimų sprendimams į elektroninę erdvę persikels vis didesnė dalis prekybos. Šį procesą taip pat skatins ir tai, kad vis daugiau jaunų gyventojų, turinčių gerus kompiuterinio raštingumo įgūdžius, įsilies į darbo rinką ir turės palankias galimybes įsigyti vis daugiau prekių ir paslaugų, – prognozuoja „Finora Bank“ vyriausiasis analitikas. – Tikėtina, kad šie jauni vartotojai žymiai dažniau nei vyresni gyventojai rinksis apsipirkti elektroninėse parduotuvėse dėl jų patogumo ir plataus pasirinkimo, todėl paklausa pašto ir kurjerių paslaugoms artimiausiais metais taip pat gali augti pakankamai sparčiai.“

Kiek lėtesnį, tačiau taip pat palyginti spartų pajamų augimą fiksuoja kūrybinio ir kultūrinio sektoriaus įmonės, kuriose SVV įmonės sudaro daugumą. Įvertinus infliacijos poveikį, šių metų pradžioje ir per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kompiuterių programavimo ir konsultacinės veiklos įmonių pajamos augo 20%, leidybos įmonių – 19%, įdarbinimo ir architektūros bei inžinerijos paslaugas teikiančių įmonių – po 18%. Taip pat palyginti sparčiai augo teisės ir apskaitos paslaugas teikiančių įmonių pajamos (14%) ir filmų, televizijos programų ir muzikos kūrėjų pajamos (10%.).

Smulkių krautuvėlių sėkmė

Anot V. Šumskio, Lietuvos gyventojų finansinę padėtį gerai atspindinti mažmeninės prekybos apyvarta, atmetus infliacijos poveikį. Šių metų vasario mėn. ji buvo 4% didesnė nei prieš metus. Tai patvirtina prielaidą, kad infliacijai nuslūgus, o pajamoms toliau augant, reikšminga pajamų prieaugio dalis skiriama didesniam vartojimui.

„Įdomu tai, kad sparčiausiai apyvartą augino specializuotos maisto ir gėrimų parduotuvės. Įvertinus infliaciją, jose šių metų pradžioje prekių buvo nupirkta 22% daugiau nei prieš metus. Tai rodo, kad įvairios smulkios maistą ir gėrimus siūlančios krautuvėlės, kepyklėlės, dažnai veikiančios šalia pirkėjų namų ir siūlančios išskirtinius produktus, sulaukia vis daugiau pirkėjų dėmesio“, – atkreipia dėmesį „Finora Bank“ vyriausiasis analitikas. Tai rodo, kad didesnės pajamos Lietuvos gyventojams leidžia ne tik pirkti daugiau įprastų prekių, tačiau ir išbandyti, paragauti vis daugiau dar neatrastų maisto produktų ar gėrimų.

Sunkiai prieina prie kreditų

Tačiau SVV sektoriai, kurie demonstruoja augimą ir svarsto apie plėtrą, Lietuvoje sunkiai prieina prie finansinių išteklių. Apsunkintas finansavimas trukdo SVV įmonėms augti, mažina jų konkurencingumą tiek vietos, tiek užsienio rinkose.

„Lietuvoje dėl kelių stambių institucijų dominavimo Lietuvos bankų rinkoje SVV lieka finansavimo užribyje. Tai daro įtaką ir SVV elgesiui – mažos įmonės, gavusios neigiamą atsakymą iš namų banko, greitai nuleidžia rankas ir neieško alternatyvų“, – pažymi V. Šumskis. Anot analitiko, SVV segmentas gali išnaudoti finansų įstaigų tarpusavio konkurenciją – kreiptis dėl paskolos bent į keletą bankų, kurie specializuojasi kredituojant SVV.