Atmetus siūlymą naikinti GMU, laukia urėdijų konsolidacija
Prie GMU klausimo, tikėtina, bus sugrįžta Seime jau po rinkimų, kuomet bus įgyvendinamas įsipareigojimas apjungti 42 miškų urėdijas į vieną valstybės valdomą įmonę pagal šiuo metu vykstančias derybas dėl Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
Aplinkos apsaugos komitetas dar š. m. gegužės 11 d. atmetė Miškų įstatymo pataisos projektą, kuriuo siūlyta panaikinti Generalinę miškų urėdiją, jos funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui ir Valstybinei miškų tarnybai.
Tokią Miškų įstatymo pataisą buvo pateikęs socialdemokratas Andrius Palionis. Šiam projektui taip pat nėra pritarusi Vyriausybė, kiti Seimo komitetai. Vyriausybės išvadoje teigta, kad toks apjungimas prieštarautų miškų ūkinės veiklos valdymo (užsiima GMU), politikos formavimo (Aplinkos ministerija) bei kontrolės funkcijų (VMT) atskyrimui.
Reikia esminių pertvarkų
VŽ jau rašė, kad ekspertų ir verslo vertinimu, vieną biudžetinę įstaigą panaikinus kokybinio valstybės miškų valdymo šuolio nebūtų, tačiau būtų pasiektas pataisos iniciatorių tikslas išsaugoti ydingus ryšius tarp urėdijų ir politinių partijų dar iki Seimo rinkimų.
Vyriausybė š. m. balandį patvirtino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų dėl valstybės valdomų įmonių įgyvendinimo planą, įskaitant įsipareigojimą konsoliduoti 42 miškų urėdijų veiklą. Tačiau šį klausimą turės spręsti jau kita Vyriausybė, nes urėdijų apjungimą plane numatyta įgyvendinti jau po rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų, t. y. iki 2018 m. I ketvirčio pabaigos.
Miškų sistema valosi
Valstybinių miškų sistema palengva valosi. Praėjus dvejiems metams po VŽ tyrimo, paaiškėjo, kad iš valstybės valdomų miškų biudžetui ir mokesčių mokėtojams išgaunama nauda vertine išraiška 2015 m. padidėjo beveik 2,5 mln. Eur. Tiesa, urėdijos dėl kritusių medienos kainų pernai uždirbo 17% mažiau grynojo pelno (26,8 mln. Eur) nei 2014 m.
Nors Vyriausybė dar 2015 m. pavasarį teikė Miškų įstatymo pataisas siekiant konsoliduoti 42 miškų urėdijų veiklą, Seimas tada skandalingai suskubo, nepaisydamas prezidentės Dalios Grybauskaitės veto,įstatymu 103 balsais (141 vietos parlamente) įtvirtinti nekintamą urėdijų skaičių. Ekspertų Seimo sprendimas tada nenustebino: miškininkystė yra labiausiai politizuota VVĮ sritis, o urėdai yra aktyvūs politinių partijų dalyviai ir daro įtaką vienmandatėse apygardose išrinktiems Seimo nariams.
Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, kurio iniciatyva buvo įstatymu įteisintas nekintamas urėdijų skaičius, regioninei žiniasklaidai ankstyvą pavasarį tvirtino, kad kol būs šio komiteto pirmininkas jokių urėdijų utilizavimo pertvarkų neleisiąs. „Vieną karą Seime pernai balandyje laimėjome. Ir prieš prezidentės veto. Seimo nuotaikos urėdijų klausimu labai geros: nereikia tokių reformų daryti“, – „Gimtajam Rokiškiui“ komentavo p. Salamakinas. Ir pridūrė, kad jeigu vėl bus norima kažką pajudinti, teks tai įrodyti Seimui.
Oponentų laikas senka
Tačiau ekspertai nurodo, kad nors EBPO rekomendacijos nėra privalomos, stojimas į ją ignoruojant rekomendacijas yra „sunkiai įmanomas“. Lietuva tikisi įstoti į organizaciją, kuri dar neoficialiai vadinamą „gerosios praktikos klubu“ 2018 m. Narystė EBPO Lietuvai suteiks bent tris pranašumus. Tai – antikorupciniai tyrimai, padėsiantys išskaidrinti ekonomiką, įmonių valdysenos rekomendacijos ir galimybė pasinaudoti geriausia šalių narių praktika sprendžiant konkrečias ekonominės politikos problemas.
infogr.am::kaip_europoje_valdomi_miskai
