Teroro lizdas įsisuko Belgijoje

Publikuota: 2015-11-16
Pastarųjų teroro išpuolių Europoje pėdsakai veda į Belgiją. Erico Vidalio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Pastarųjų teroro išpuolių Europoje pėdsakai veda į Belgiją. Erico Vidalio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Penktadienio kruvinoji naktis Paryžiuje – viena iš keleto teroristinių atakų, kurių pėdsakai veda į Belgiją. Tai sustiprina prielaidą, kad Belgija tapo prieglobsčiu islamistams radikalams, planuojantiems mirtinus išpuolius Europoje.

Du iš Paryžiaus žudynių vykdytojų, abu – prancūzai, gyveno Belgijoje, patvirtino Prancūzijos tyrėjai, mėginantys sudėlioti visą išpuolio, didžiausio Europoje per dešimtmetį, organizavimo tinklą.

Po penktadienio atakų policijos pareigūnai Briuselyje sulaikė dar septynis asmenis, įtariama, susijusius su Paryžiaus teroru.

„Teroristų verbavimo tinklas telkiasi aplink Belgiją“, – „Bloomberg“ cituoja Davidą Gartensteiną-Rossą, JAV Demokratijos gynimo fondo kovos su terorizmu specialistą.

Anot jo, valdžia turės išsiaiškinti, ar, teroro grupuočių vertinimu, Belgijoje jų veiklai yra palankesnė aplinka nei kitose šalyse. Taip pat – ar Belgijoje gali būti susiformavusi ir bemaž nepastebėta egzistuoti ekstremistų bendruomenė.

Įsiterpusi tarp dviejų didžiausių euro zonos valstybių Vokietijos ir Prancūzijos, Belgija iki šiol buvo labiau žinoma kaip pagrindinių ES institucijų miestas ir daugybės turistų traukos centras, nusagstytas belgiško šokolado parduotuvėmis ir tradiciško belgiško alaus barais. Tačiau nauja niūri realybė – kad ši šalis tapo ir patogia terpe vešėti terorizmui.

Pėdsakai veda į Belgiją

„Siaubingas atakas, kurios prieš mus buvo įvykdytos penktadienį, suorganizavo grupė asmenų, įsikūrusių Belgijoje, kurie, kaip veikiausiai parodys tyrimas, turėjo bendrininkų Prancūzijoje“, – teigė Bernardas Cazeneuve‘as, Prancūzijos vidaus reikalų ministras.

Analitikai primena, kad net ir prieš penktadienio skerdynes, kurių aukomis tapo 129 žmonės, Europos vyriausybės ir kovos su terorizmu institucijos buvo atkreipusios dėmesį į Belgiją.

Metų pradžioje Belgijos prokurorai pranešė įtariantys, kad mažiausiai vienas iš užpuolikų, kurie per kelias atakas Prancūzijos sostinėje išžudė 17 žmonių, įskaitant devynis satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ žurnalistus, turėjo ryšių su ginklų tiekėju Belgijoje.

Po kiek laiko po šių įvykių, Belgijos policija nukovė du įtariamus teroristus ir suėmė trečiąjį per susirėmimą rytų Belgijos mieste Verviers. Pareigūnų teigimu, tąkart buvo užkirstas kelias didesnio masto išpuoliui, nukreiptam prieš teisėsaugos institucijas.

Šiemet rugpjūtį greitajame traukinyje, vykstančiame į Paryžių, keleiviai sugebėjo nuginkluoti įtariamą islamo ekstremistą. Jis kurį laiką praleido Belgijoje ir įlipo į traukinį Briuselyje, nešinas kuprine, kurioje turėjo Kalašnikovo automatą, automatinį pistoletą, šaudmenų ir peilį. Jis buvo žinomas Belgijos saugumo tarnyboms, patvirtino šalies vyriausybė.

Kas mėnesį – po įvykį

„Per pastaruosius metus, kone kiekvieną mėnesį Belgijoje arba Prancūzijoje arba buvo įvykdytas išpuolis, arba tam buvo užkirstas kelias; tai rodo, kad įžengėme į naują Europos istorijos etapą, kai ypač svarbu – didesnis koordinavimas ir dalijimasis žvalgybine informacija“, – šeštadienį Belgijos žiniasklaidai sakė Charlesas Michelis, Belgijos premjeras.

Belgijos valdžia sustiprino saugumo ir žvalgybos priemones po to, kai pernai gegužę iš Alžyro kilęs prancūzas ekstremistas nukovė keturis žmones Briuselyje esančiame Žydų muziejuje. Tyrėjų teigimu, nusikaltėlis didžiąją 2013 m. dalį praleido Sirijoje ir planavo savo išpuolį išsinuomotame kambaryje, esančiame Briuselio Molenbeeko rajone.

„Mes privalome išsiaiškinti visus tinklus ir stengtis juos sunaikinti“, – pirmadienį Briuselyje žurnalistams sakė Didier Reyndersas, Belgijos užsienio reikalų ministras.

Belgijos vyriausybės duomenimis, 400 žmonių išvyko iš Belgijos kovoti į Siriją. Londone įsikūręs Tarptautinis radikalizmo studijų centras priduria, kad tai didžiausia visuomenės dalis, palyginti su kitomis Europos valstybėmis.

Iš tų, kurie grįžo atgal į Belgiją, dauguma yra „labai pavojingi“ ir turi tam tikrą misiją, teigė Janas Jambonas, Belgijos vidaus reikalų ministras.

Anot jo, daugeliui Belgijoje susitelkusių ekstremistų nepavyko išvykti į Siriją ir prisijungti prie „Islamo valstybės“, tačiau „jie gali imtis tos pačios veiklos čia pat Belgijoje“.

Belgijos prokuroro tarnyba paskelbė, kad du teroristai, žuvę per penktadienio atakas, identifikuoti kaip Prancūzijos piliečiai, gyvenę Briuselyje. Dar septyni asmenys sulaikyti Belgijoje dėl šių atakų. Prancūzijos policija penktadienį paskelbė 26-erių amžiaus Belgijoje gimusio Abdeslamo Salaho, siejamo su žudynėmis, paiešką. Sekmadienį vėlai vakare paskelbta, kad kelių policijos patruliai, tikėtina, anksčiau buvo sustabdę šį ekstremistą, tačiau paleido.

Nors Belgijos valdžia turi ir sėkmės istorijų apie tai, kaip ekstremistams užkertamas kelias išvykti į Siriją, tačiau pačiame Briuselyje išlieka didžiulė problema, iš dalies dėl sudėtingos policijos struktūros, praėjusią savaitę kalbėjo p. Jambonas, Belgijos vidaus reikalų ministras.

„Briuselis – palyginti nedidelis miestas, 1,2 mln. gyventojų. Tačiau čia yra šeši policijos departamentai, 19 savivaldybių. Niujorke – 11 mln. gyventojų. Kiek policijos departamentų? Vienas“, – sakė ministras.

Ponas Jambonas sekmadienį susitiko su Prancūzijos kolega p. Cazeneuve‘u Paryžiuje. Po susitikimo Prancūzijos žiniasklaidai belgų ministras pripažino, kad, kalbant apie radikalizmo prevenciją, kai kurios vietinės valdžios institucijos Briuselyje daugelį metų buvo „pernelyg atsipalaidavusios“.

FOTOGALERIJA GALERIJA paryžius gedėjimas žvakės (36 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau