Jungia KTU ir LSMU: jau turi detalų planą

Publikuota: 2015-11-06
Atnaujinta 2015-11-06 14:46
Prof. Petras Baršauskas, KTU rektorius.“15min.lt“ / „Scanpix“ nuotr.
Prof. Petras Baršauskas, KTU rektorius.“15min.lt“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“

Dėl jungimosi Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) diskutuoja jau dvejus metus. Dabar numatoma, kad procesas anksčiausiai bus užbaigtas 2018-aisiais, o aukštosios mokyklos jau turi detalų planą.

Kaip vadinsis nauja aukštoji mokykla, kol kas neatskleidžiama – nurodoma, jog yra svarstomi keli pavadinimo variantai ir dar neapsispręsta dėl paties tinkamiausio. Taip pat kol kas neviešinama ir kiek gali kainuoti KTU ir LSMU sujungimas.

Kaip teigia prof. Petras Baršauskas, KTU rektorius, tikėtina, jog KTU ir LSMU bus sujungtos į vieną aukštąją mokyklą 2018-2019 m. „Mes jau esame detaliai aptarę universitetų sujungimą. Turime nuoseklų planą. Labai svarbu pabrėžti, kad vieni, be valstybės paramos, to padaryti nepajėgsime, nes sujungimui reikės didelių lėšų“, - VŽ penktadienį sako KTU rektorius.

KTU ir LSMU sujungimo idėją, anot p. Baršausko, palaiko ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau rektorius nemano, jog idėjos įgyvendinimui pavyks proveržio pasiekti dar šioje Seimo kadencijoje. „Artėja Seimo rinkimai, todėl, tikėtina, kad politinį palaikymą turėsime jau iš naujos valdžios“, - mano profesorius.

Masiškai jungiama Europoje

Anot p. Baršausko, universitetų sujungimo keliu pastaruoju metu eina visa Europa, o Lietuva šioje srityje gerokai atsilieka. Šiuo metu mūsų šalyje veikia apie 47 aukštojo mokslo įstaigos ir, pasak KTU rektoriaus, „Lietuvai tai tikrai yra per daug“.

„Užsienyje, pavyzdžiui, Europoje dabar yra masiškai jungiami universitetai. Ir tai suprantama – yra siekiama konsoliduoti mokslo ir studijų išteklius, kelti studijų kokybę ir didinti jų tarptautiškumą. Vienam stambesniam dariniui yra lengviau konkuruoti tarptautinėje mokslo ir studijų arenoje. Nereikia pamiršti ir sąnaudų sumažinimo“, - pastebi KTU rektorius.

Ponas Baršauskas pateikia Estijos pavyzdį, kur jau yra susijungę 11 aukštųjų mokyklų. Tuo metu Lietuvoje, p. Baršausko teigimu, nėra aiškios aukštojo mokslo strategijos ir universitetų sujungimo procesas vyksta labai lėtai.

Kalbėdamas apie sąnaudų mažinimą, KTU rektorius pabrėžia jautrią temą – planuojamus darbuotojų atleidimus. „Pavyzdžiui, Danijoje jungiant du universitetus procesas buvo vykdomas aštuonerius metus, kad darbuotojai galėtų surasti naują darbą. Mūsų atveju tiek laiko neturima, tačiau universitetų darbuotojams bus sudaryta galimybė ir skirtas laikas rasti naujas darbo vietas“, - kalba p. Baršauskas.

Reikės investicijų į pažangą

Prof. Remigijus Žaliūnas, LSMU rektorius, penktadienį atsakydamas į VŽ klausimus pabrėžia, jog šių dviejų aukštųjų mokyklų susijungimas būtų „gražus šio šimtmečio projektas“. „Tačiau reikia įvertinti, kad bet koks panašus sujungimas reikalauja didelių investicijų, o tai padaryti be valstybės paramos nebus įmanoma“, - komentuoja LSMU vadovas.

Kiek kainuotų šis procesas, p. Žaliūnas neskuba įvardyti, nenorėdamas, kad visuomenėje šią idėją užgožtų skaičiai. „Pirmiausia reikės išorinio vertinimo, kiek kainuos sujungimas. Taip pat, žinoma, labai svarbus politinis pritarimas – valstybė turi investuoti į pažangą. Idėjos palaikymas turi būti aukščiausiu lygiu, dabar ir vyksta ta diskusija“, - aiškina LSMU rektorius.

Kalbėdamas apie dabar kitų šalies universitetų paviešintą klasterio kūrimo idėją, p. Žaliūnas ją vertina negatyviai. „Aš netikiu universitetų klasteriais – tai neatneš siekiamo rezultato. Svarbu sukurti vieną vienetą, vieną universitetą, kuris veiktų kaip vienas organizmas, o ne kaip keli. Efektyvumo, pažangos galima pasiekti universitetų sujungimo keliu, ką mes ir planuojame daryti“, - sako p. Žaliūnas.

Be darbo neliks

Po sujungimo, jei jį pavyks įgyvendinti po keletos metų, anot LSMU rektoriaus, naujoji aukštoji mokykla taps vienu iš stipriausių universitetų Baltijos regione.

„Jau ir dabar atskirai esame vieni stipriausių universitetų, o apjungus savo pajėgas pereitume į dar aukštesnį lygį. Tiesa, reikia paminėti, kad dabar nesame konkurentai, o viena kitą papildančios aukštosios mokyklos“, - pažymi rektorius p. Žaliūnas.

Sujungus KTU ir LSMU, nauja aukštoji mokykla, akivaizdu, turės naują vadovą. Ar p. Žaliūno negąsdina mintis netekti darbo? „Aš esu gydytojas ir be darbo tikrai nelikčiau, - kalba LSMU rektorius. - Tačiau, žinoma, šio sujungimo idėja neturi tapti svarstymais, ar kažkas išlaikys darbo vietą, ar ne. Už viską aukščiau turi būti pati idėja, aukštojo mokslo pažanga, tarptautiškumo didinimas“.

Šiuo metu KTU studijuoja apie 11.000 studentų, čia dirba 2.500 darbuotojų, iš kurių 950 yra dėstytojai. LSMU jau yra patyręs sujungimą 2010 m., kai į šį vienetą buvo sujungtos dvi Kauno aukštosios mokyklos – Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija.

Kuriamas ir universitetų klasteris

Šį antradienį keturių šalies aukštųjų mokyklų rektoriai pasirašė memorandumą, kuriuo įtvirtinamas jų bendradarbiavimas kuriant pirmąjį šalyje universitetų klasterį.

Memorandumą dėl klasterio steigimo pasirašė Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Šiaulių ir Lietuvos edukologijos universitetų rektoriai. Klasterio steigėjai tikisi, kad sąjunga padės bendradarbiauti įgyvendinant proveržį socialinių, humanitarinių, gamtos ir kitų mokslų srityse, gerinti studijų ir mokslo kokybę, nacionalinį ir tarptautinį konkurencingumą, efektyvų universitetų infrastruktūros panaudojimą, išlaikyti aukštojo mokslo prieinamumą regionuose.

Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimuose, svarstomuose Seime, numatoma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą, kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 1

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 2

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
2021-aisiais Lietuvoje liks vienas pagalbos numeris

Vyriausybė siūlo Seimui priimti įstatymą, kad po kelerių metų Lietuvoje liktų vienas modernizuoto Bendrojo...

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Imtasi svarstyti kitąmet vyksiančių rinkimų datų paskelbimą

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turėtų įvykti kitų metų kovo 3 d., prezidentas turėtų būti renkamas...

Verslo aplinka
2018.09.18
Seimo sesijos darbų programoje – keli šimtai projektų

Rugsėjo 10-ąją prasidėjusioje ir iki Kalėdų vyksiančioje Seimo rudens sesijoje planuojama apsvarstyti iki 600...

Verslo aplinka
2018.09.18
Klausimų mąžta, bet atsakymų į kai kuriuos dar teks palaukti Premium 5

Potencialių pretendentų į prezidentus sąraše kol kas yra septynios pavardės. Politologai ir sociologai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Žygimantas Pavilionis nedalyvaus prezidento rinkimuose 14

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis...

Verslo aplinka
2018.09.17
Liberalai į Klaipėdos merus kels S. Gentvilą 1

Klaipėdos miesto liberalai kandidatu į merus iškėlė Seimo narį Simoną Gentvilą.

Verslo aplinka
2018.09.17
Gitanas Nausėda pranešė dalyvausiąs prezidento rinkimuose 52

Apklausose pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda dalyvaus kitąmet gegužę vyksiančiuose prezidento...

Verslo aplinka
2018.09.17
Konservatoriai pirminiams prezidento rinkimams kelia 12 kandidatų 11

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai dalyvauti pirminiuose šios...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17
Rinkimų proga galėtų labiau paglostyti savivaldą 2

Iki didžiojo balsavimo maratono Lietuvoje lieka mažiau kaip pusmetis. Kitų metų kovą dukart eisime prie...

Verslo aplinka
2018.09.17
Renkant Seimo narį Zanavykų apygardoje prireiks antrojo turo 5

Po dviejų savaičių, paskutinę rugsėjo dieną, Zanavykų vienmandatėje apygardoje bus surengtas antrasis Seimo...

Verslo aplinka
2018.09.16
Gitanas Nausėda praneš dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose 26

Beveik dvi dešimtis metų SEB banke dirbęs ekonomistas Gitanas Nausėda jau šį pirmadienį Vilniuje paskelbs, ar...

Verslo aplinka
2018.09.16
Trumpas pirmadienį gali pranešti apie naują „porciją“ muitų kiniškoms prekėms 4

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį gali įvesti muitus dar 200 mlrd. USD vertės į JAV iš Kinijos...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau