Jungia KTU ir LSMU: jau turi detalų planą

Publikuota: 2015-11-06
Atnaujinta 2015-11-06 14:46
Prof. Petras Baršauskas, KTU rektorius.“15min.lt“ / „Scanpix“ nuotr.
Prof. Petras Baršauskas, KTU rektorius.“15min.lt“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“

Dėl jungimosi Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) diskutuoja jau dvejus metus. Dabar numatoma, kad procesas anksčiausiai bus užbaigtas 2018-aisiais, o aukštosios mokyklos jau turi detalų planą.

Kaip vadinsis nauja aukštoji mokykla, kol kas neatskleidžiama – nurodoma, jog yra svarstomi keli pavadinimo variantai ir dar neapsispręsta dėl paties tinkamiausio. Taip pat kol kas neviešinama ir kiek gali kainuoti KTU ir LSMU sujungimas.

Kaip teigia prof. Petras Baršauskas, KTU rektorius, tikėtina, jog KTU ir LSMU bus sujungtos į vieną aukštąją mokyklą 2018-2019 m. „Mes jau esame detaliai aptarę universitetų sujungimą. Turime nuoseklų planą. Labai svarbu pabrėžti, kad vieni, be valstybės paramos, to padaryti nepajėgsime, nes sujungimui reikės didelių lėšų“, - VŽ penktadienį sako KTU rektorius.

KTU ir LSMU sujungimo idėją, anot p. Baršausko, palaiko ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau rektorius nemano, jog idėjos įgyvendinimui pavyks proveržio pasiekti dar šioje Seimo kadencijoje. „Artėja Seimo rinkimai, todėl, tikėtina, kad politinį palaikymą turėsime jau iš naujos valdžios“, - mano profesorius.

Masiškai jungiama Europoje

Anot p. Baršausko, universitetų sujungimo keliu pastaruoju metu eina visa Europa, o Lietuva šioje srityje gerokai atsilieka. Šiuo metu mūsų šalyje veikia apie 47 aukštojo mokslo įstaigos ir, pasak KTU rektoriaus, „Lietuvai tai tikrai yra per daug“.

„Užsienyje, pavyzdžiui, Europoje dabar yra masiškai jungiami universitetai. Ir tai suprantama – yra siekiama konsoliduoti mokslo ir studijų išteklius, kelti studijų kokybę ir didinti jų tarptautiškumą. Vienam stambesniam dariniui yra lengviau konkuruoti tarptautinėje mokslo ir studijų arenoje. Nereikia pamiršti ir sąnaudų sumažinimo“, - pastebi KTU rektorius.

Ponas Baršauskas pateikia Estijos pavyzdį, kur jau yra susijungę 11 aukštųjų mokyklų. Tuo metu Lietuvoje, p. Baršausko teigimu, nėra aiškios aukštojo mokslo strategijos ir universitetų sujungimo procesas vyksta labai lėtai.

Kalbėdamas apie sąnaudų mažinimą, KTU rektorius pabrėžia jautrią temą – planuojamus darbuotojų atleidimus. „Pavyzdžiui, Danijoje jungiant du universitetus procesas buvo vykdomas aštuonerius metus, kad darbuotojai galėtų surasti naują darbą. Mūsų atveju tiek laiko neturima, tačiau universitetų darbuotojams bus sudaryta galimybė ir skirtas laikas rasti naujas darbo vietas“, - kalba p. Baršauskas.

Reikės investicijų į pažangą

Prof. Remigijus Žaliūnas, LSMU rektorius, penktadienį atsakydamas į VŽ klausimus pabrėžia, jog šių dviejų aukštųjų mokyklų susijungimas būtų „gražus šio šimtmečio projektas“. „Tačiau reikia įvertinti, kad bet koks panašus sujungimas reikalauja didelių investicijų, o tai padaryti be valstybės paramos nebus įmanoma“, - komentuoja LSMU vadovas.

Kiek kainuotų šis procesas, p. Žaliūnas neskuba įvardyti, nenorėdamas, kad visuomenėje šią idėją užgožtų skaičiai. „Pirmiausia reikės išorinio vertinimo, kiek kainuos sujungimas. Taip pat, žinoma, labai svarbus politinis pritarimas – valstybė turi investuoti į pažangą. Idėjos palaikymas turi būti aukščiausiu lygiu, dabar ir vyksta ta diskusija“, - aiškina LSMU rektorius.

Kalbėdamas apie dabar kitų šalies universitetų paviešintą klasterio kūrimo idėją, p. Žaliūnas ją vertina negatyviai. „Aš netikiu universitetų klasteriais – tai neatneš siekiamo rezultato. Svarbu sukurti vieną vienetą, vieną universitetą, kuris veiktų kaip vienas organizmas, o ne kaip keli. Efektyvumo, pažangos galima pasiekti universitetų sujungimo keliu, ką mes ir planuojame daryti“, - sako p. Žaliūnas.

Be darbo neliks

Po sujungimo, jei jį pavyks įgyvendinti po keletos metų, anot LSMU rektoriaus, naujoji aukštoji mokykla taps vienu iš stipriausių universitetų Baltijos regione.

„Jau ir dabar atskirai esame vieni stipriausių universitetų, o apjungus savo pajėgas pereitume į dar aukštesnį lygį. Tiesa, reikia paminėti, kad dabar nesame konkurentai, o viena kitą papildančios aukštosios mokyklos“, - pažymi rektorius p. Žaliūnas.

Sujungus KTU ir LSMU, nauja aukštoji mokykla, akivaizdu, turės naują vadovą. Ar p. Žaliūno negąsdina mintis netekti darbo? „Aš esu gydytojas ir be darbo tikrai nelikčiau, - kalba LSMU rektorius. - Tačiau, žinoma, šio sujungimo idėja neturi tapti svarstymais, ar kažkas išlaikys darbo vietą, ar ne. Už viską aukščiau turi būti pati idėja, aukštojo mokslo pažanga, tarptautiškumo didinimas“.

Šiuo metu KTU studijuoja apie 11.000 studentų, čia dirba 2.500 darbuotojų, iš kurių 950 yra dėstytojai. LSMU jau yra patyręs sujungimą 2010 m., kai į šį vienetą buvo sujungtos dvi Kauno aukštosios mokyklos – Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija.

Kuriamas ir universitetų klasteris

Šį antradienį keturių šalies aukštųjų mokyklų rektoriai pasirašė memorandumą, kuriuo įtvirtinamas jų bendradarbiavimas kuriant pirmąjį šalyje universitetų klasterį.

Memorandumą dėl klasterio steigimo pasirašė Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Šiaulių ir Lietuvos edukologijos universitetų rektoriai. Klasterio steigėjai tikisi, kad sąjunga padės bendradarbiauti įgyvendinant proveržį socialinių, humanitarinių, gamtos ir kitų mokslų srityse, gerinti studijų ir mokslo kokybę, nacionalinį ir tarptautinį konkurencingumą, efektyvų universitetų infrastruktūros panaudojimą, išlaikyti aukštojo mokslo prieinamumą regionuose.

Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimuose, svarstomuose Seime, numatoma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą, kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Klaipėdos tarybos nariui inicijuojama apkalta už pareiškimus apie partizanų vadą 3

Teisėsauga ėmėsi tirti prieštaringai vertinamo Lietuvos rusų sąjungos atstovo Klaipėdos miesto savivaldybės...

Siūloma nustatyti prievolę VRK nariams turėti teisę dirbti su slapta informacija

Siekiant užkirsti kelią galimam Rusijos kišimuisi į prezidento rinkimus, siūloma nustatyti prievolę...

Verslo aplinka
2018.07.21
Baltieji rūmai nepritaria referendumo Rytų Ukrainoje idėjai 24

Baltieji Rūmai penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlytą idėją, esą Rytų Ukrainos...

Verslo aplinka
2018.07.21
Trumpas ir Juodkalnija: kaip griūva NATO pamatai Premium 4

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, požiūris į mažąsias valstybes sąjungininkes kelia grėsmę NATO ateičiai bei...

Verslo aplinka
2018.07.21
Pasitikėjimas Šimašiumi – mažiausias per kadenciją

Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi pasiekė žemiausią vietą per visą jo kadenciją, rodo šeštadienį dienraščio...

Verslo aplinka
2018.07.21
Konservatoriai ir „valstiečiai“ lieka populiariausi 1

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau lieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai...

Verslo aplinka
2018.07.21
JAV prezidentui užkliuvo FED politika 15

Donaldo Trumpo socialinio tinklo „Twitter“ paskyros turinys vėl aidi plačiai ir garsiai. JAV prezidentas...

Verslo aplinka
2018.07.20
Telšiuose formuojasi nauja valdančioji dauguma, meras lieka nuošaly 1

Telšių rajono savivaldybės taryboje formuojasi nauja valdančioji koalicija – jos susibūrimo atveju Darbo...

Verslo aplinka
2018.07.20
Valdantieji rengiasi išsipūsti iki daugumos Premium 1

Pastaruosius metus formalios daugumos Seime neturintys valdantieji rudenį gali vėl turėti daugiau kaip pusę...

Verslo aplinka
2018.07.20
Trumpas gina „Google“: 4,34 mlrd. Eur bauda  – Europos pasinaudojimas JAV 15

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo ES konkurencijos prižiūrėtojus dėl technologijų milžinei...

Technologijos
2018.07.20
ES kyla į kovą prieš Vengriją dėl migracijos politikos 21

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį paskelbė suaktyvinti teisinę kovą prieš Vengriją dėl šios atsisakymo...

Verslo aplinka
2018.07.19
Kandidatų dėlionė: kodėl partijos neskuba į rinkimų traukinį Premium

Viešojoje erdvėje vis netylant spėlionėms, kas kitąmet galėtų kandidatuoti rinkimuose į prezidentus,...

Verslo aplinka
2018.07.19
Prezidentei įteiktas garbingiausias skautų apdovanojimas 3

Tautinėje skautų stovykloje „Laužų karta“ apsilankiusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo įteiktas...

Laisvalaikis
2018.07.19
JK policija nustatė pasikėsinimo į Skripalius įtariamuosius 12

Jungtinės Karalystės (JK) policija identifikavo įtariamus išpuolio prieš buvusį dvigubą agentą Sergejų...

Verslo aplinka
2018.07.19
Suteiks VRK nariams teisę dirbti su slapta informacija 1

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas ir nariai turės teisę susipažinti su slapta informacija.

Verslo aplinka
2018.07.19
Baltieji rūmai svarsto Putino pasiūlymą Rusijai leisti apklausti JAV pareigūnus 19

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, administracija trečiadienį neatmetė galimybės priimti Rusijos pasiūlymą...

Verslo aplinka
2018.07.19
„Brexit“ tęsinys: ES mėgins dar labiau nepabloginti padėties Premium 3

Michelis Barneir, vyriausiasis ES derybininkas su Jungtine Karalyste (JK) dėl „Brexit“ sąlygų, ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2018.07.19
Vakarai neteko demokratijos lyderio 48

Jei esate Vladimiras Putinas, jums buvo puiki diena, nes JAV ir Rusijos kovoje JAV prezidentas stojo į jūsų...

Verslo aplinka
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
VRK sprendimas: dalis serialo „Naisių vasara“ yra politinė reklama 3

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį iš dalies pritarė darbo grupės išvadoms dėl televizijos serialo...

Verslo aplinka
2018.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau