Jungia KTU ir LSMU: jau turi detalų planą

Publikuota: 2015-11-06
Atnaujinta 2015-11-06 14:46
Prof. Petras Baršauskas, KTU rektorius.“15min.lt“ / „Scanpix“ nuotr.
Prof. Petras Baršauskas, KTU rektorius.“15min.lt“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“

Dėl jungimosi Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) diskutuoja jau dvejus metus. Dabar numatoma, kad procesas anksčiausiai bus užbaigtas 2018-aisiais, o aukštosios mokyklos jau turi detalų planą.

Kaip vadinsis nauja aukštoji mokykla, kol kas neatskleidžiama – nurodoma, jog yra svarstomi keli pavadinimo variantai ir dar neapsispręsta dėl paties tinkamiausio. Taip pat kol kas neviešinama ir kiek gali kainuoti KTU ir LSMU sujungimas.

Kaip teigia prof. Petras Baršauskas, KTU rektorius, tikėtina, jog KTU ir LSMU bus sujungtos į vieną aukštąją mokyklą 2018-2019 m. „Mes jau esame detaliai aptarę universitetų sujungimą. Turime nuoseklų planą. Labai svarbu pabrėžti, kad vieni, be valstybės paramos, to padaryti nepajėgsime, nes sujungimui reikės didelių lėšų“, - VŽ penktadienį sako KTU rektorius.

KTU ir LSMU sujungimo idėją, anot p. Baršausko, palaiko ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau rektorius nemano, jog idėjos įgyvendinimui pavyks proveržio pasiekti dar šioje Seimo kadencijoje. „Artėja Seimo rinkimai, todėl, tikėtina, kad politinį palaikymą turėsime jau iš naujos valdžios“, - mano profesorius.

Masiškai jungiama Europoje

Anot p. Baršausko, universitetų sujungimo keliu pastaruoju metu eina visa Europa, o Lietuva šioje srityje gerokai atsilieka. Šiuo metu mūsų šalyje veikia apie 47 aukštojo mokslo įstaigos ir, pasak KTU rektoriaus, „Lietuvai tai tikrai yra per daug“.

„Užsienyje, pavyzdžiui, Europoje dabar yra masiškai jungiami universitetai. Ir tai suprantama – yra siekiama konsoliduoti mokslo ir studijų išteklius, kelti studijų kokybę ir didinti jų tarptautiškumą. Vienam stambesniam dariniui yra lengviau konkuruoti tarptautinėje mokslo ir studijų arenoje. Nereikia pamiršti ir sąnaudų sumažinimo“, - pastebi KTU rektorius.

Ponas Baršauskas pateikia Estijos pavyzdį, kur jau yra susijungę 11 aukštųjų mokyklų. Tuo metu Lietuvoje, p. Baršausko teigimu, nėra aiškios aukštojo mokslo strategijos ir universitetų sujungimo procesas vyksta labai lėtai.

Kalbėdamas apie sąnaudų mažinimą, KTU rektorius pabrėžia jautrią temą – planuojamus darbuotojų atleidimus. „Pavyzdžiui, Danijoje jungiant du universitetus procesas buvo vykdomas aštuonerius metus, kad darbuotojai galėtų surasti naują darbą. Mūsų atveju tiek laiko neturima, tačiau universitetų darbuotojams bus sudaryta galimybė ir skirtas laikas rasti naujas darbo vietas“, - kalba p. Baršauskas.

Reikės investicijų į pažangą

Prof. Remigijus Žaliūnas, LSMU rektorius, penktadienį atsakydamas į VŽ klausimus pabrėžia, jog šių dviejų aukštųjų mokyklų susijungimas būtų „gražus šio šimtmečio projektas“. „Tačiau reikia įvertinti, kad bet koks panašus sujungimas reikalauja didelių investicijų, o tai padaryti be valstybės paramos nebus įmanoma“, - komentuoja LSMU vadovas.

Kiek kainuotų šis procesas, p. Žaliūnas neskuba įvardyti, nenorėdamas, kad visuomenėje šią idėją užgožtų skaičiai. „Pirmiausia reikės išorinio vertinimo, kiek kainuos sujungimas. Taip pat, žinoma, labai svarbus politinis pritarimas – valstybė turi investuoti į pažangą. Idėjos palaikymas turi būti aukščiausiu lygiu, dabar ir vyksta ta diskusija“, - aiškina LSMU rektorius.

Kalbėdamas apie dabar kitų šalies universitetų paviešintą klasterio kūrimo idėją, p. Žaliūnas ją vertina negatyviai. „Aš netikiu universitetų klasteriais – tai neatneš siekiamo rezultato. Svarbu sukurti vieną vienetą, vieną universitetą, kuris veiktų kaip vienas organizmas, o ne kaip keli. Efektyvumo, pažangos galima pasiekti universitetų sujungimo keliu, ką mes ir planuojame daryti“, - sako p. Žaliūnas.

Be darbo neliks

Po sujungimo, jei jį pavyks įgyvendinti po keletos metų, anot LSMU rektoriaus, naujoji aukštoji mokykla taps vienu iš stipriausių universitetų Baltijos regione.

„Jau ir dabar atskirai esame vieni stipriausių universitetų, o apjungus savo pajėgas pereitume į dar aukštesnį lygį. Tiesa, reikia paminėti, kad dabar nesame konkurentai, o viena kitą papildančios aukštosios mokyklos“, - pažymi rektorius p. Žaliūnas.

Sujungus KTU ir LSMU, nauja aukštoji mokykla, akivaizdu, turės naują vadovą. Ar p. Žaliūno negąsdina mintis netekti darbo? „Aš esu gydytojas ir be darbo tikrai nelikčiau, - kalba LSMU rektorius. - Tačiau, žinoma, šio sujungimo idėja neturi tapti svarstymais, ar kažkas išlaikys darbo vietą, ar ne. Už viską aukščiau turi būti pati idėja, aukštojo mokslo pažanga, tarptautiškumo didinimas“.

Šiuo metu KTU studijuoja apie 11.000 studentų, čia dirba 2.500 darbuotojų, iš kurių 950 yra dėstytojai. LSMU jau yra patyręs sujungimą 2010 m., kai į šį vienetą buvo sujungtos dvi Kauno aukštosios mokyklos – Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija.

Kuriamas ir universitetų klasteris

Šį antradienį keturių šalies aukštųjų mokyklų rektoriai pasirašė memorandumą, kuriuo įtvirtinamas jų bendradarbiavimas kuriant pirmąjį šalyje universitetų klasterį.

Memorandumą dėl klasterio steigimo pasirašė Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Šiaulių ir Lietuvos edukologijos universitetų rektoriai. Klasterio steigėjai tikisi, kad sąjunga padės bendradarbiauti įgyvendinant proveržį socialinių, humanitarinių, gamtos ir kitų mokslų srityse, gerinti studijų ir mokslo kokybę, nacionalinį ir tarptautinį konkurencingumą, efektyvų universitetų infrastruktūros panaudojimą, išlaikyti aukštojo mokslo prieinamumą regionuose.

Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimuose, svarstomuose Seime, numatoma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą, kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Verslo aplinka
2019.01.17
Graikijos parlamentas pareiškė trapų pasitikėjimą premjeru

Graikijos parlamentas vos kelių balsų persvara pareiškė pasitikėjimą kairiųjų partijos „Syriza“ lyderio...

Verslo aplinka
2019.01.16
Chaotiškas „Brexit“ padidintų Lietuvos įmokas į ES biudžetą

Po Jungtinės Karalystės (JK) parlamento atmestos sutarties su Europos Sąjunga (ES) dėl „Brexit“ sąlygų...

Verslo aplinka
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 19

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Europa raginama sparčiau kurti savavaldį transportą

Antradienį Europos Parlamentas (EP) paragino Europoje sukurti palankesnes sąlygas savavaldžiam transportui ir...

Technologijos
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Naujasis švietimo ministras paskirtas, prisiekė ir pradėjo eiti pareigas 6

Naujuoju švietimo, mokslo ir sporto ministru tapo ligšiolinis Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas...

Verslo aplinka
2019.01.15
Valdantieji imasi pertvarkų sveikatos sistemoje, medikai prieštarauja 2

Seimas svarstys valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio...

Verslo aplinka
2019.01.15
Laukiama naujojo švietimo ministro paskyrimo

Valdantieji tikisi, kad jau antradienį pradės dirbti naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras. Juo...

Verslo aplinka
2019.01.14
Po A. Verygos fiasko sveikatos sistemos pertvarką siūlys R. Karbauskis 3

Savaitgalį Seimui atmetus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos projektus dėl valstybinės sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.14
„Huawei“ atleido Lenkijoje sulaikytą darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu 3

„Huawei“ nusprendė nutraukti darbdavio ir darbuotojo santykius su Wang Weijingu, kuris praėjusią savaitę buvo...

Technologijos
2019.01.14
Sausio 13-ąją Laisvės premija įteikta pokario partizanams 5

Minint Sausio 13-ąją – Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Seime sekmadienį įteikta Laisvės premija, šiemet skirta...

Verslo aplinka
2019.01.13
Plečia draudžiamos informacijos sąrašą, tačiau cenzūros nežada 4

Seimas svarstys du variantus įstatymo pataisų, kuriomis plečiamas draudžiamos skelbti informacijos sąrašas.

Verslo aplinka
2019.01.12
Žlugo A. Verygos pasiūlymai dėl sveikatos reformos 6

Seime žlugo bandymas pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtus pasiūlymus didelėse...

Verslo aplinka
2019.01.12
A. Lukašenka įžvelgia iššūkių Baltarusijos nepriklausomybei 18

Per ateinančius dvejus metus Baltarusijos nepriklausomybė gali susidurti su išbandymais, sako Aliaksandras...

Verslo aplinka
2019.01.11
Seimas imasi opozicijos ir žurnalistų kritikuojamos LRT valdymo pertvarkos 1

Seimas valdančiosios daugumos balsais sutiko pradėti svarstyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno...

Verslo aplinka
2019.01.11
Konstitucinis Teismas: Lietuva turi užtikrinti užsienyje susituokusių homoseksualų teises 13

Lietuva privalo išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, kuris kitoje valstybėje susituokė su tos pačios lyties...

Verslo aplinka
2019.01.11
Paskelbtas „Sodros“ vadovo konkursas 1

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis penktadienį paskelbė naujojo „Sodros“ vadovo konkursą.

Verslo aplinka
2019.01.11
Pradeda dirbti naujas kultūros ministras

Penktadienį Seime prisiekė ir darbą pradėjo naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Verslo aplinka
2019.01.11
Gyventojų skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, Lietuvoje – 2,8 mln. žmonių 14

Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių, tai yra apie 14.900 mažiau nei praėjusių metų pradžioje. Tad...

Verslo aplinka
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau