Laikas ambicijoms trumpėja

Publikuota: 2017-12-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Po geros savaitės pirmąsias savo veiklos metines švęsianti Vyriausybė, kaip ir visos ankstesnės, šį pirmąjį jubiliejų sutinka be esminių proveržių savo darbų kraitėje. Ryžtą kadaise dar neapšilusi kojų pademonstravo tik Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, tačiau tik dėlto, kad prislėgė pasaulinės finansų krizės našta. Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetas „varnelių“ priemonių plane lyg ir pridėliojo, tačiau ambicijos pritrūko: sisteminių reformų taip ir nesiima. Ekspertai perspėja: atidėliojant, jų gali ir nebūti.

Šių metų kovą pagarsinusi savo programos priemonių planą Vyriausybė užsibrėžė šiemet įvykdyti apie 200 darbų - įstatymų ir kitokio pobūdžio sprendimų. Pono Skvernelio komanda 4 metams išskyrė pagrindinius tikslus: mažinti socialinę nelygybę ir šešėlinę ekonomiką, tobulinti mokesčių sistemą, „liekninti“ ir efektyvinti viešąjį sektorių, efektyviai panaudoti valstybės turtą, pertvarkyti švietimo sistemą, stiprinti valstybės saugumą. Tikslai – puikūs, tačiau iš karto sekė klausimas: kada realiai startuos, kiek pavyks juos įgyvendinti? Nes iš pat pradžių buvo aišku, kad technokratų Vyriausybė turės problemų su Seimu – pritarimo bet kokiam nepopuliariam sprendimui ten vargiai sulauks.

Jei reikėtų išvardyti pono Skvernelio Vyriausybės pirmųjų metų darbus, galima būtų paminėti kai kuriuos įstatymus ar jų pakeitimus, tačiau iš esmės tų darbų negalima vadinti nei reformomis, nei jų preliudijomis.

„Mes matome, kad, nors pagal visą politinių ciklų logiką, būtent šie metai turėjo būti ryžtingiausių sprendimų metai, to ryžto ir tos ambicijos aiškiai pristigo“, - šiandien VŽ puslapiuose dėsto Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nesunku prisiminti, kaip užtikrintai Vyriausybė žadėjo imtis mokesčių reformos, pavadinusi tai kone svarbiausiu šių metų darbu. Ir ką galiausiai turime? Birželio mėnesį paskelbti pirminiai siūlymai dar šiokiomis tokiomis ambicijomis kvepėjo, tačiau kol nukeliavo iki Seimo geroka dalis ryžto išsivadėjo ir tai, kas galiausiai atgulė šalia kitų metų biudžeto - ne tik reforma, bet net ir mokesčių pertvarka vadintis negali.

Ne kažin kokiais laimėjimais Vyriausybė gali pasigirti ir viešojo sektoriaus „liekninimo“ bei efektyvinimo baruose: tiksliau, pasigirti nesibodi, tačiau rezultato – nėra. Apie neva mažinamą valdininkų skaičių girdime visus metus, kaip ir apie kone stebuklus padarysiantį valdininkus liečiantį įstatymą. Kol kas tas „liekninimas“ vyksta paprastų manipuliacijų forma – įteikiami atleidimo lapeliai, bet tik pro forma: kone visi „atleistieji“ vėl sugrąžinami į darbą. Dar kiti „atleistieji“ valstybės tarnautojai tiesiog pakeičia pavadinimą ir sėkmingai darbuojasi toliau. Dar gerai, jei darbuojasi... Regis, „liekninimo“ fronte yra ir tikrų nuostolių – valstybės tarnybą pertvarkyti pašauktai Vyriausybės kanclerei Mildai Dargužaitei skylės biurokratų tvirtovėje pramušti nepavyko. Matyt, pernelyg uoliai užsimojo prieš mūrų stojusią valdininkiją...

Pagal priemonių plane sudėtų „paukščiukų“ skaičių atrodo, kad Vyriausybė plušo. Tačiau sisteminių pokyčių taip ir neišvydome – išskyrus kai kuriuos fragmentuotus „judesius“ pagal programą. Iš tų judesių sunku spėti (ir viltis), ar po ketverių metų sulauksime esminių permainų.

VŽ nuomone, valdantieji tikisi, kad dar turi laiko kreditą. Paprastai geriausias laikas imtis esminių reformų – pirmoji kadencijos pusė. Vėliau pradeda tiksėti artėjančių vienokių ar kitokių rinkimų (prezidento !) laikrodis, tad valdžios krėsluose sėdinčiuosius apninka nepopuliarių, rinkėjams nepatiksiančių, sprendimų baimės sindromas. O tada jau - reformos sudie!

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku