Vartotojų pasitikėjimas dar toli nuo ikikrizinio lygio

Geriausiuoju laikotarpiu, 2017 m. kovą,  Lietuvos gyventojų pasitikėjimo rodiklis buvo pakilęs ir iki 9, prasčiausiu, 2009 m. sausį, siekė minus 56.

Rugsėjį rodiklis yra toks pat, koks buvo rugpjūtį. Palyginti su 2016-ųjų rugsėju, jis gerėjo 1 punktu, praneša Statistikos departamentas.

Palyginti su rugpjūčiu, gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties bei bedarbių skaičiaus kitimo per ateinančius 12 mėn. perspektyvas. Tačiau nuomonė apie tikimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. buvo pesimistiškesnė, praneša Statistikos departamentas.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="3d413337-3d3b-41fa-9d0a-599c8ec4f739" prefix="hxr" format="interactive" title="Vartotojų nuomonių tyrimas 2017 m. rugsėjį"]

Rugsėjį 18% gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. pagerės, 19% manė, kad ji pablogės, o 59% prognozavo, kad ji nesikeis (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 17, 18 ir 60%).

Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas, kas ketvirtas gyventojas teigė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, šiek tiek daugiau jų – 26% – manė, kad pablogės, o 47%, manė, kad padėtis išliks tokia pati (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 24, 27 ir 47%).

Rugsėjo mėn. 30% gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, 22% – kad mažės (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 31 ir 21%).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., kaip ir rugpjūčio mėn., tikėjosi kas trečias gyventojas, o visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų dalis padidėjo nuo 24 iki 28%.