Kyjivas: Rusija į Ukrainą naktį paleido rekordiškai daug dronų, E. Macronas tikisi JAV atsako
Papildyta skyriumi „Šiaurės šalių ministrai taip pat ragino imtis „didesnio spaudimo“
Ukrainos oro pajėgos paskelbė, kad Rusija paleido 355 „Shahed“ tipo dronus, įskaitant dronus-jaukus, ir devynias sparnuotąsias raketas.
Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad tai buvo didžiausia dronų ataka nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.
Pirmadienį ryte Ukrainos institucijos pranešė, kad per pastarąją parą keliose srityse žuvo mažiausiai šeši žmonės ir 24 buvo sužeisti.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį per rusų masinius smūgius Ukrainoje žuvo 13 žmonių, sužeista apie 60.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, po tris dienas trukusių Rusijos didžiulio masto smūgių Ukrainai, pareiškė, kad Maskva taip elgiasi jausdama visišką nebaudžiamumą, ir paragino Kyjivo sąjungininkes sugriežtinti sankcijas rusams.
„Tik visiško nebaudžiamumo jausmas gali leisti Rusijai vykdyti tokius smūgius ir toliau didinti jų mastą“, – socialiniame tinkle sakė V. Zelenskis.
„Į padažnėjusius Rusijos smūgius turėtų būti reaguojama griežtesnėmis sankcijomis“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, reaguodamas į Maskvos atakas, sekmadienį žurnalistams pareiškė, kad yra nepatenkintas Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Vėliau socialinėje žiniasklaidoje jis parašė, kad Rusijos lyderis „visiškai išprotėjo“. Kartu D. Trumpas sukritikavo ir V. Zelenskio pasisakymus kaip keliančius „problemų“.
Tuo metu Kremlius pirmadienį pareiškė, kad V. Putinas šiomis atakomis gina savo valstybę.
„Prezidentas Putinas priima sprendimus, kurie yra būtini mūsų šalies saugumui užtikrinti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Anot jo, Rusijos smūgiai Ukrainai yra atsakas į Kyjivo atakas.
Kremliaus atstovas taip pat padėkojo D. Trumpui už pagalbą išjudinant tiesiogines derybas ir pridūrė, kad dėl to visi patiria „emocinę perkrovą“.
„Tai labai svarbus momentas, kuris, žinoma, susijęs su emocine visų perkrova ir emocionaliomis reakcijomis“, – sakė D. Peskovas, paklaustas apie D. Trumpo pasisakymus socialiniuose tinkluose, praneša „Reuters“.
E. Macronas tikikisi, kad pasipiktinimas virs veiksmais, F. Merzas mano, kad karas truks ilgiau, nei norėtume
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį išreiškė viltį, kad D. Trumpo reiškiamas pasipiktinimas Maskva virs veiksmais po rusų savaitgalio smūgių Ukrainai.
D. Trumpas pavadino V. Putiną bepročiu po to, kai Maskva savaitgalį į Ukrainą paleido daugybę dronų.
„Prezidentas Trumpas supranta, jog kai prezidentas Putinas telefonu pasakė, kad yra pasirengęs taikai, arba pasakė savo pasiuntiniams, kad yra pasirengęs taikai, jis melavo“, – teigė E. Macronas žurnalistams, Vietname pradėjęs savo kelionę po Pietryčių Aziją.
„Pastarosiomis valandomis vėl matėme, kaip Donaldas Trumpas reiškia savo pyktį. Tai nekantrumo forma. Dabar tiesiog tikiuosi, kad tai virs veiksmais“, – teigė prancūzų lyderis.
E. Macronas pirmadienį pareiškė, jog Ukraina ir jos sąjungininkės dabar turėtų „nustatyti prezidentui Putinui galutinį terminą, kad visi pamatytų, kaip jis meluoja“ sakydamas, esą nori taikos.
„Pasibaigus šiam terminui turėtų būti imtasi didžiulių atsakomųjų priemonių, visų pirma sankcijų forma“, – teigė E. Macronas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlymus nutraukti kovas Ukrainoje laiko silpnumo ženklu.
„Akivaizdu, kad Putinas pasiūlymus derėtis laiko silpnumo ženklu, – visuomeniniam transliuotojui WDR sakė F. Merzas. – Jei net pasiūlymas susitikti Vatikane nesulauks (Rusijos) pritarimo, turime būti pasiruošę, kad šis karas truks ilgiau, nei mes visi norime ar galime įsivaizduoti“.
Kremliaus šeimininkas į diplomatines pastangas užbaigti konfliktą atsakė tvirčiau nei bet kada tęsdamas karą, sakė F. Merzas.
Šiaurės šalių ministrai taip pat ragino imtis „didesnio spaudimo“
Tarptautinė bendruomenė turi daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jis pradėtų derybas dėl paliaubų Ukrainoje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Suomijos ministras pirmininkas.
VERSLO TRIBŪNA
2025 m. rugsėjo 22 d., Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos savaitės atidarymo dieną, Niujorke vyks išskirtinis renginys, skirtas Lietuvos, JAV ir tarptautinės gynybos pramonės partnerystei.
Kalbų mokymo lyderė KALBA.lt pradeda naują sezoną su inovacija, kuri Lietuvos rinkoje neturi atitikmens - KALBA Boost. Tai unikaliai KALBA ekspertų sukurta kalbų praktikavimosi platforma, paremta asmeniniu dirbtinio intelekto (DI) kalbos mentoriumi.
Vilniaus lopšelyje-darželyje „Malūnėlis“ šventė – baigtas kapitalinis remontas, po kurio darželis tapo ne tik erdvesnis, bet ir kur kas modernesnis. Vilniuje, Verkių seniūnijoje, Popieriaus g. 7 įsikūrusios įstaigos pastato plotas padidėjo 230 kv. m, vietoje 5 grupių įrengtos 7, ugdymo reikmėms labiau pritaikyta infrastruktūra, modernizuotos vidaus ir lauko erdvės, pagerintas pastato energinis efektyvumas.
XXI a. mokslininkų atrastas reiškinys. Utenizacija – tai visuomenės narių polinkis gerinti savo emocinę ir psichologinę būseną, persikraustant gyventi ir dirbti į Uteną. Kai kurie mokslininkai utenizacijai priskiria ir pastebimai išaugusį verslų susidomėjimą plėtra bei investicijomis Utenos krašte.
Petteri Orpo, kurio šalis turi 1.340 km sieną su Rusija, sakė, kad „be jėgos Putinas nebandys rasti sprendimo. Todėl mums reikia didesnio spaudimo“.
Jis teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi imtis „sankcijų, karinės pagalbos Ukrainai, didesnės karinės pagalbos, politinės paramos, visko, ką galime“, kad padėtų Ukrainai atsilaikyti prieš Rusiją.
P. Orpo kalbėjo Šiaurės šalių ministrų pirmininkų susitikimo Suomijoje metu.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store sakė, kad iki šiol nebuvo jokių ženklų, kad Rusija norėtų nutraukti ugnį Ukrainoje.
„Deja, nematome jokių požymių, kad taip būtų“, – jis teigė AFP.
Jis sakė, kad tikisi, jog naujausi rusų išpuoliai prieš civilius „paskatins JAV būti ryžtingesnes ir daryti spaudimą, o ne atsitraukti“.
Norvegų premjeras teigė, kad išpuoliai parodė, jog V. Putinui „trūksta valios (...) rimtai įsitraukti į paliaubas ar taikos derybas“.
Vatikaną kaip derybų vietą atmetė
Sausį į Baltuosius rūmus sugrįžęs D. Trumpas spaudė Rusiją ir Ukrainą tiesiogiai derėtis aukščiausiu lygiu.
Praėjusią savaitę D. Trumpas pasiūlė rusų ir ukrainiečių susitikimą surengti Vatikane, o Italijos vyriausybė sakė, kad popiežius Leonas XIV yra pasirengęs organizuoti derybas.
Tačiau Maskva pareiškė abejones dėl Vatikano, kaip galimos vietos taikos deryboms su Ukraina.
„Truputį neelegantiška ortodoksiškoms šalims katalikiškoje aikštelėje aptarinėti klausimus, susijusius su (karo) pamatinių priežasčių šalinimu“, – penktadienį pareiškė Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras.
F. Merzas pirmadienį sakė, kad Ukrainos rėmėjai Vakaruose siekė išnaudoti visas turimas diplomatines galimybes ir inicijuoti derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.
„Po pastarųjų trijų savaičių niekas negali rimtai kaltinti mūsų neišnaudojus visų prieinamų diplomatinių priemonių“, – sakė F. Merzas.
Nekalbant apie „baltos vėliavos iškėlimą“, Ukrainos rėmėjai padarė, viską, ką galėjo, pridūrė jis.
