Europos vadovai sutarė didinti spaudimą Rusijai sėstis prie derybų stalo

• Virtualiame valstybių vadovų susitikime sutarta, kad Rusijai turi būti didinamas spaudimas sėsti prie derybų stalo be jokių išankstinių sąlygų.
• „Financial Times“ paskelbė susipažinusi su Europos Komisijos dokumentais, kuriais rengiamasi pasiūlyti Europos Sąjungoje pirkti ginklus darant bendrus ES šalių užsakymus.
• Karo tyrimų institutas (ISW) paskelbė, kad nepastebėjo jokių geolokacinių įrodymų, kurie rodytų, kad Rusijos pajėgos būtų apsupusios didelį skaičių Ukrainos pajėgų Kursko srityje.

Penktadienio naujienas galite rasti čia. 

Baigiame pildyti šeštadienio įvykių juostą

Naujausias žinias kviečiame skaityti sekmadienio rytą.

Didžiojoje Britanijoje susitiks kariuomenių vadai

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį po virtualaus viršūnių susitikimo dėl paramos Ukrainai sakė, kad kariuomenių vadai ketvirtadienį susitiks Didžiojoje Britanijoje aptarti taikos palaikymo pajėgų galimoms paliauboms Ukrainoje saugoti.

„Sutarėme spartinti savo praktinį darbą galimam susitarimui remti, tad dabar pradėsime praktinę fazę“, – sakė K. Starmeris, surengęs virtualų susitikimą su maždaug 25 kitais lyderiais.

Dauningo gatvės paskelbtame pareiškime K. Starmeris nurodė: „Sutarėme, kad dabar Rusijos eilė veikti.“

"(Rusijos) prezidentas Putinas privalo įrodyti, kad yra rimtai nusiteikęs dėl taikos, ir pasirašyti dėl ugnies nutraukimo vienodomis sąlygomis. Kremliaus dvejonės ir delsimas dėl (JAV) prezidento Trumpo ugnies nutraukimo pasiūlymo, Rusijos tolesnės barbariškos atakos prieš Ukrainą visiškai prieštarauja prezidento Putino deklaruotam taikos troškimui“, – sakė K. Starmeris.

Kurių šalių kariuomenių vadai planuoja dalyvauti susitikime – nenurodyta.

U. von der Leyen: Rusija turi parodyti, kad nori remti ugnies nutraukimą

Rusijai derėtų paremti ugnies nutraukimo susitarimą su Ukraina, galintį nuvesti prie ilgalaikės taikos, šeštadienį po virtualaus susitikimo su kitais lyderiais sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Kartojame, kad remiame Ukrainos susitarimą dėl ugnies nutraukimo. Dabar Rusija turi parodyti, kad nori remti ugnies nutraukimą, vedantį prie teisingos ir ilgalaikės taikos“, – rašė ji socialiniame tinkle „X“.

U. von der Leyen padėkojo Jungtinės Karalystės (JK) ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui už šeštadienį surengtą virtualų susitikimą su maždaug 25 kitais lyderiais, jiems siekiant toliau spausti Rusiją ir apsaugoti bet kokias galimas paliaubas Ukrainoje.

„Kol kas remsime Ukrainos ir jos ginkluotųjų pajėgų stiprinimą (...). Galiausiai intensyvinsime Europos gynybos pastangas per „ReArm Europe“, didindami išlaidas gynybai“, – sakė ji.

Praeitą savaitę U. von der Leyen pristatė penkių dalių planą „ReArm Europe“, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. Eur Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai.

Gynybos plane siūloma suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. Eur Europos Sąjungos remiamų paskolų ir sušvelninti fiskalines taisykles, kad valstybės galėtų išleisti daug daugiau.

JK nesutinka, kad derybų sąlygos būtų įšaldytos kaip dabar

Pasibaigus virtualiam Europos, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos viršūnių susitikimui dėl paramos Ukrainai, jį inicijavęs Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad nesutinka, kad taikos derybų sąlygos turi būti „įšaldytos kaip dabar“, praneša BBC.

„Jei darysime spaudimą (Putinui), parodysime kolektyvinį ryžtą ir aiškią lyderystę šiuo klausimu, galėsime pasistūmėti į priekį, kad šalys susėstų prie derybų stalo“, - sako jis.

Pasak JK premjero, taika Ukrainoje yra „labai svarbi“ Europos ir Jungtinės Karalystės gynybai ir saugumui, nes tai, kas vyksta Europoje, „visada atsimuša į mūsų krantus“.

Jis informavo, kad aukščiausiojo lygio susitikime buvo aptarti būdai, kaip trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje padidinti Ukrainos karinį pajėgumą, o tai, pasak jo, padės daryti spaudimą Kremliui.

Taip pat vadovai aptarė, kiek dar galima griežtinti sankcijas Rusijai, įskaitant tai, ar galima areštuoti įšaldytą Rusijos turtą.

Sutarta dėl didesnio spaudimo Rusijai sėstis prie derybų stalo

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visų „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime šeštadienį kalbėjusių šalių atstovai tvirtino pasiryžę prisidėti prie saugumo garantijų Ukrainai užtikrinimo.

„Kalbėjome apie saugumo garantijų Ukrainai užtikrinimą, jeigu ugnis būtų nutraukta. Daugelis valstybių indikuoja pasirengimą dalyvauti vienokia ar kitokia forma“, – po šeštadienį vykusio apie 25 valstybių vadovų susitikimo žurnalistams Prezidentūroje sakė valstybės vadovas.

Anot jo, šiuo metu dar per anksti kalbėti apie tokio prisidėjimo formas, nes neaiškus nei saugumą užtikrinsiančių pajėgų mandatas, nei karių dislokavimo ir kitos su tuo susijusios sąlygos.

„Politinis sprendimas iš esmės yra atvirumas visiems variantams ir leidimas kariniams ekspertams, kariuomenės vadams jau tartis operaciniu, techniniu lygiu“, – sakė prezidentas.

Pasak Lietuvos vadovo, valstybės sutarė, kad Rusijai turi būti didinamas spaudimas sėsti prie derybų stalo be jokių išankstinių sąlygų, ką daro dabar.

„Šachmatų terminais kalbant baltieji – JAV ir Ukraina – padarė ėjimą, kitaip tariant, Ukraina pateikė savo pasirengimą ugnies nutraukimui, na, ir dabar juodųjų, tai yra Rusijos ėjimas. Kad baltieji laimėtų ir kad ugnis būtų nutraukta, juodieji neturi kelti įvairiausių sąlygų, o, deja, šiuo metu kaip tik tokią situaciją ir matome, kai kalbama terminais „taip, bet“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pastangoms sudaryti vadinamąją „Norinčiųjų koaliciją“ (angl. Coalition of the willing), kuri užtikrintų paliaubas Ukrainoje, vadovauja Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris.

Aptariami techniniai galimų paliaubų sprendimai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dalyvaujantis šeštadienio virtualiame susitikime, sakė, kad su E. Macronu aptarė techninius ugnies nutraukimo įgyvendinimo aspektus.

„Mūsų komandos toliau dirba dėl aiškių saugumo garantijų; jos netrukus bus parengtos“, – socialiniame tinkle „X“ sakė V. Zelenskis.

K. Starmeris ir E. Macronas yra sakę, kad nori nusiųsti į Ukrainą britų ir prancūzų taikdarių, tačiau kol kas neaišku, ar kitos šalys norėtų prisidėti tokiu pačiu būdu.

Virtualus susitikimas vyksta Jungtinės Karalystės ministras pirmininko Keiro Starmerio iniciatyva.

JK premjeras K. Starmeris: Rusija turės sėsti prie derybų stalo

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris, šeštadienį pradėdamas virtualų viršūnių susitikimą dėl paramos Ukrainai, sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau ar vėliau turės sėsti prie derybų stalo.

„Jaučiu, kad anksčiau ar vėliau jis turės sėsti prie stalo ir dalyvauti rimtoje diskusijoje“, – sakė K. Starmeris maždaug 25 kitiems lyderiams, dalyvaujantiems virtualiame susitikime.

Šį susitikimą britų ministras pirmininkas surengė siekdamas paraginti šalis prisidėti prie koalicijos, norinčios saugoti bet kokias galimas paliaubas Ukrainoje.

Susitikime daugiausiai dėmesio bus skirta trims dalykams: Ukrainos stiprinimui, pasirengimui ginti bet kokį susitarimą per „Norinčiųjų koaliciją“ ir spaudimo Rusijos atžvilgiu išlaikymui.

Virtualiame susitikime dalyvauja apie 25 valstybių atstovai iš Europos, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos.

EK ruošiasi centralizuotam ginklų pirkimui

„Financial Times“ paskelbė susipažinusi su Europos Komisijos (EK) dokumentais, kuriais rengiamasi pasiūlyti Europos Sąjungoje pirkti ginklus darant bendrus ES šalių užsakymus. Taip būtų reaguojama į JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdomą JAV užsienio politiką ir sumažėjusį pasitikėjimą JAV ginklų pramone.

Dokumento, kurį esą ketinama paskelbti kitą savaitę, projekte teigiama, kad bendri viešieji pirkimai yra „ekonomiškai efektyviausias būdas kurti Europos gynybą“.

Siūloma, kad ES vyriausybių prašymu pati EK galėtų jų vardu veikti kaip centrinė pirkimo įstaiga. Kokius ginklus ir kokiais kiekiais pirkti spręstų pačios ES valstybės.

Karo tyrimų institutas nemato jokių Ukrainos pajėgų apsupimo įrodymų

• Karo tyrimų institutas (ISW) paskelbė, kad nepastebėjo jokių geolokacinių įrodymų, kurie rodytų, kad Rusijos pajėgos būtų apsupusios didelį skaičių Ukrainos pajėgų Kursko srityje ar kitur palei Ukrainos fronto liniją.

VŽ skelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paragino Kursko srityje kovojančias Ukrainos pajėgas pasiduoti po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas jo paprašė pasigailėti tūkstančių ukrainiečių karių gyvybių mūšio lauke.

„Mes palankiai vertiname prezidento Trumpo raginimą, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame komentare. – Jei jie sudės ginklus ir pasiduos, jiems bus garantuota gyvybė ir orus elgesys su jais“.

V. Putinas paragino Ukrainos vadovus duoti įsakymą savo kariams pasiduoti.

JAV prezidentas kiek anksčiau paprašė Rusijos lyderio pasigailėti tūkstančių ukrainiečių karių gyvybių mūšio lauke ir išreiškė viltį, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis.