D. Trumpas socialiniuose tinkluose pasidžiaugė konstruktyvia diskusija su Rusija; G 7 tvirtai remia Ukrainą

• Rusijos vadovas V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad JAV siūlomos 30 d. paliaubos, kurioms pritarė Ukraina, kelia daug klausimų ir jis nori pirma pasikalbėti su JAV prezidentu D. Trumpu.
• Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė dviprasmišką V. Putino reakciją į siūlomas paliaubas, kurią pavadino labai manipuliacine.
• D. Trumpo administracija nusprendė nepratęsti išimties Rusijos naftos ir dujų pramonei, leidžiančios Rusijos bankams naudotis JAV mokėjimo sistemomis vykdant energetikos sandorius.
• „Reuters“ šaltiniai teigia, kad rusai prieštarauja JAV pasiuntinio Ukrainai ir Rusijai K. Kellogo dalyvavimui derybose. Rusai tai neigia.
• G7 padarė bendrą pareiškimą dėl Ukrainos.

Ketvirtadienio naujienas galite rasti čia. 

Baigiame pildyti penktadienio įvykių juostą

Naujausias žinias kviečiame skaityti šeštadienio rytą.

E. Macronas ragina Rusiją liautis „vilkinus“, priimti pasiūlymą dėl paliaubų

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Rusiją priimti Vašingtono ir Kyjivo pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje ir nustoti daryti pareiškimus, kuriais siekiama vilkinti procesą.

Savo įraše socialiniame tinkle „X“ E. Macronas taip pat paragino Maskvą nutraukti savo „smurto veiksmus“ Ukrainoje, sakydamas, kad anksčiau penktadienį aptarė pasiūlymą dėl paliaubų su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

V. Zelenskis patvirtino, kad toks pokalbis telefonu įvyko, ir sakė, kad su E. Macronu aptarė „techninius aspektus“, kaip būtų galima įgyvendinti paliaubas.

„Mūsų komandos toliau dirba rengdamos aiškias saugumo garantijas ir jos netrukus bus parengtos“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“.

Rusijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė, kad jam kyla „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono 30 dienų paliaubų plano, Maskva yra pasirengusi jį aptarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

V. Putinas ragina Ukrainos pajėgas Kursko srityje pasiduoti

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paragino Kursko srityje kovojančias Ukrainos pajėgas pasiduoti po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas jo paprašė pasigailėti tūkstančių ukrainiečių karių gyvybių mūšio lauke.

„Mes palankiai vertiname prezidento Trumpo raginimą, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame komentare. – Jei jie sudės ginklus ir pasiduos, jiems bus garantuota gyvybė ir orus elgesys su jais“.

V. Putinas paragino Ukrainos vadovus duoti įsakymą savo kariams pasiduoti.

JAV prezidentas kiek anksčiau paprašė Rusijos lyderio pasigailėti tūkstančių ukrainiečių karių gyvybių mūšio lauke ir išreiškė viltį, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis.

„Labai paprašiau prezidento Putino, kad jų gyvybių būtų pasigailėta“, – penktadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ po „labai gerų ir produktyvių diskusijų“ su V. Putinu parašė D. Trumpas.

ES ragina valstybes nares Ukrainai šiemet skirti iki 40 mlrd. Eur vertės ginklų

Tvyrant abejonėms dėl Jungtinių Valstijų paramos Kyjivui, Europos Sąjunga (ES) ragina savo valstybes nares įsipareigoti Ukrainai šiemet skirti iki 40 mlrd. Eur vertės ginklų.

Tai matyti iš pasiūlymo, su kuriuo penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas pasiūlymu siekiama, kad bloko šalys imtų veikti sparčiau ir sutelktų dėmesį“ į Kyjivo neatidėliotinų poreikių tenkinimą jo pajėgoms kovojant su Rusija.

„Dalyvaujančios valstybės raginamos 2025 metais Ukrainai suteikti karinę paramą, kurios preliminari vertė būtų ne mažesnė kaip 20 mlrd. Eur, o atsižvelgiant į Ukrainos poreikius, galėtų pasiekti 40 mlrd. Eur“, – rašoma dokumente, su kuriuo susipažino AFP.

Pasiūlyme teigiama, kad šalys turėtų prisidėti pagal savo „ekonominį svorį“. 

Pagal šį planą, Ukrainai 2025 metais būtų suteikta, be kita ko, 2 mln. artilerijos sviedinių, kurių vertė – 5 mlrd. Eur.

Daugiau skaitykite čia. 

V. Zelenskis: kovos Rusijos Kursko srityje labai sunkios

Atnaujinta 20:02 val.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad ukrainiečių kariai Rusijos vakarinėje Kursko srityje patiria vis didesnį spaudimą, tačiau ši operacija sumažino spaudimą kituose mūšio laukuose esantiems ukrainiečiams.

„Situacija Kursko regione, akivaizdu, labai sunki“, – sakė V. Zelenskis per trumpą spaudos konferenciją Kyjive.

Tačiau jis pridūrė, kad stabilizavosi kovos Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

Ukrainiečiai jau kelias savaites Rusijos Kursko srityje, kur nuo 2024-ųjų rugpjūčio buvo užėmę daugybę gyvenviečių, praranda pozicijas. Ukrainiečiai ten užimtas teritorijas tikėjosi panaudoti kaip svertą taikos derybose.

V. Zelenskio teigimu, Ukrainos puolimas Kursko srityje – didžiausias užsienio kariuomenės įsiveržimas į Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – privertė Maskvą atitraukti savo karių iš kitų sunkių fronto ruožų ir sumažino spaudimą ukrainiečiams, bandantiems išlaikyti Ukrainos rytuose esantį logistikos centrą Pokrovską.

„Galvoju, kad situacija Pokrovsko sektoriuje dabar stabili ir bus labai sunku surasti galimybę vėl okupuoti Pokrovską“, – sakė jis.

Komentaras pasirodė kelios valandos po Rusijos penktadienio pareiškimo, kad jos pajėgos atkovojo Gončarovkos kaimą Kursko srityje, kurį buvo užėmę ukrainiečiai.

Minimas kaimas yra netoli Sudžos miesto, kurį Rusija paskelbė atkovojusi ketvirtadienį.

Kai kuriuose sektoriuose Rusijos kariai kirto sieną ir pateko į Ukrainos teritoriją Sumų srityje, besiribojančioje su Kursko regionu.

Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka Ukrainos valstybinei žiniasklaidai teigė, kad Rusijos pajėgos bando įžengti į Sumų sritį.

„Toliau fiksuojame nedidelių šturmo grupių bandymus patekti į mūsų teritoriją“, – sakė jis.

M. Rubio apie naujas V. Putino keliamas sąlygas: nesakiau, kad bus lengva

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio surengė spaudos konferenciją ir žurnalistų buvo paklaustas apie naujas sąlygas, kurias Vladimiras Putinas prašo pridėti prie 30 d. paliaubų pasiūlymo.

„Esame geresnėje padėtyje nei buvome prieš savaitę, bet dar laukia ilgas kelias, – kalbėjo M. Rubio. – Viskas galėtų greitai išsispręsti, jei visi susiderintų pozicijas, bet kol kas neaišku, kiek esame susiderinę.“

„Ten daug darbo, daug darbo, kurį dar reikia atlikti, bet yra pagrindo būti atsargiai optimistiškiems“, – pareiškė M. Rubio žurnalistams po Didžiojo septyneto (G-7) derybų Kanadoje.

Paklaustas, ar pasitiki Rusijos prezidentu V. Putinu M. Rubio teigė, kad tai „netinkamas klausimas“.

„Kalbame ne apie pasitikėjimą, o apie veiksmus – ką darome? Negali sakyti, kad nori taikos, turi daryti taiką. Ir šią pastangą turi dėti abi pusės – bet kokiame konflikte ar susitarime,“ – pridūrė M. Rubio. 

Jis taip pat teigė „niekada niekam nesakiau, kad bus lengva, greita ir paprasta.“

„Derybos, ar tai būtų verslas, ar prekyba, ar geopolitika, reiškia, kad abi pusės turi kažką duoti, abi pusės turi padaryti nuolaidų“, – pridūrė jis.

M. Rubio paprašė reporterių aiškiai atskirti paliaubas ir taikos susitarimą. Pasak jo, paliaubos bus laikinas ugnies nutraukimas, o jau vėliau detaliau bus kalbama apie Ukrainos saugumo garantijas.

Jis užsiminė, kad „kiekviena šalis turi teisę į savo saugumą, teisę apginti savo teritoriją.“

V. Zelenskis sako, kad V. Putinas sabotuoja diplomatiją 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl Vladimiro Putino atsako į JAV ir Ukrainos pasiūlymą dėl besąlygiškų 30 dienų paliaubų apkaltino Rusijos prezidentą sabotuojant diplomatiją.

„Dabar jis daro viską, ką gali, kad sabotuotų diplomatiją, iš pat pradžių, dar prieš paliaubas, nustatydamas itin sunkias ir nepriimtinas sąlygas“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“.

Rusijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė, kad jam kyla „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono plano skelti 30 dienų paliaubas Ukrainoje, tačiau Maskva yra pasirengusi jį aptarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

V. Putinas pirmą kartą pakomentavo planą, kuriam Ukraina pritarė per derybas su Jungtinėmis Valstijomis, sakydamas, kad pritaria siūlomoms paliauboms, tačiau „yra niuansų“ ir jam kyla „rimtų klausimų“, kaip jos veiks.

V. Zelenskis: JAV jėga gali priversti V. Putiną užbaigti karą

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, jog Jungtinės Valstijos galėtų daryti pakankamą spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų savo invaziją į Ukrainą, skelbia agentūra BNS.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats neužbaigs karo, sakė V. Zelenskis.

„Tačiau Amerikos jėgos pakanka tam, kad tai įvyktų. Reikia stiprių žingsnių. Reikia daryti didelį spaudimą vieninteliam (žmogui), norinčiam tęsti šį karą“, – sakė V. Zelenskis pareiškime socialiniuose tinkluose.

JT tyrimas: Rusija Ukrainoje įvykdė nusikaltimų žmoniškumui

Rusija savo kare prieš Ukrainą įvykdė nusikaltimų žmoniškumui, įskaitant prievartinius dingimus ir kankinimus, sakoma Jungtinių Tautų (JT) tyrimo išvadose.

Šie nusikaltimai „buvo įvykdyti kaip dalis plataus ir sistemingo puolimo prieš civilius gyventojus, pagal koordinuotą valstybės politiką“, sakoma naujoje JT Nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos dėl Ukrainos ataskaitoje.

Ukraina neigia D. Trumpo teiginį, kad tūkstančiai jos karių yra apsupti

Ukrainos kariuomenė penktadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtus teiginius, kad tūkstančius ukrainiečių karių yra apsupusios Rusijos pajėgos.

„Mūsų junginių apsupimo pavojaus nėra“, – pareiškime socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos Generalinis štabas, konkrečiai paminėdamas Rusijos vakarinę Kursko sritį.

D. Trumpas šiandien nebendraus su V. Putinu

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt žurnalistams prie Baltųjų rūmų pasakė, kad vakarykštės derybos su Rusija buvo „produktyvios“.

Ji sako, kad prezidentas Donaldas Trumpas neplanuoja šiandien kalbėtis su Vladimiru Putinu, nors ir „daro spaudimą Putinui ir rusams elgtis teisingai“.

Ji teigė, kad dar niekada nebuvome taip arti taikos.

K. Leavitt patvirtino, kad Baltųjų rūmų pasiuntinys Steve'as Witkoffas kalbėjosi su Putinu Maskvoje, rašo BBC.

V. Zelenskis kritikuoja V. Putiną dėl sąlygų, kurios „vilkina“ ugnies nutraukimo procesą

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskutinėmis akimirkomis pakartojo, kad kalinių grąžinimas, taip pat „besąlygiškos“ 30 dienų paliaubos yra du „greiti“ žingsniai, galintys priartinti Ukrainą prie „teisingos ir ilgalaikės taikos“, rašo BBC.

Įraše „X“ Ukrainos prezidentas kritikuoja Rusiją už tai, kad ji „sąmoningai kelia sąlygas, kurios tik apsunkina ir vilkina procesą“.

Jo komentarai nuskambėjo po susitikimo su Šventojo Sosto valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu.

ES sutarė dėl papildomų muitų rusiškoms trąšoms ir žemės ūkio produkcijai

Europos Sąjungos valstybės narės penktadienį pritarė planams įvesti papildomus muitus žemės ūkio produkcijos ir kai kurių trąšų importui iš Rusijos bei jos sąjungininkės Baltarusijos, kad padidintų finansinį spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje, rašo BNS.

Naujausiais muitais „tikimasi sumažinti Rusijos eksporto pajamas ir taip apriboti Rusijos galimybes finansuoti savo agresyvų karą“, teigiama Europos Vadovų Tarybos pareiškime.

Europos Komisijos sausio mėnesį pasiūlytas priemones penktadienį Briuselyje vykusiame posėdyje patvirtino ES šalių vyriausybių atstovai. Įsigaliojimui galutinis direktyvos tekstas bus derinamas su Europos Parlamentu.

Naujuoju pasiūlymu siekiama nukreipti dėmesį į 15% rusiškų žemės ūkio prekių, kurių nepaveikė praėjusių metų liepą įsigalioję dideli muitai. Jį įgyvendinus, ES mokesčiai būtų taikomi visai iš Rusijos importuojamai žemės ūkio produkcijai.

Poveikis taip pat bus taikomas tam tikroms azoto trąšoms, kurios sudaro daugiau kaip 25% viso ES importo – apie 3,6 mln. tonų, kurių bendra vertė siekia 1,28 mlrd. Eur.

Pastarąja priemone siekiama ne tik apkarpyti Rusijos karo iždą, bet ir sumažinti priklausomybę nuo importo iš Rusijos ir Baltarusijos bei paremti ES gamintojus, teigė Taryba.

Siekiant apsaugoti ūkininkus, muitai trąšoms bus didinami palaipsniui, per trejus metus. Be to, numatytos priemonės, skirtos sušvelninti poveikį ūkininkams, jei dėl muitų labai pakiltų kainos.

Pagal praėjusių metų liepą įsigaliojusį dokumentų rinkinį ES nustatė tokio dydžio muitus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir išvestiniams produktams iš Rusijos ir Baltarusijos, kad būtų veiksmingai sustabdytas jų importas į Bendriją.

Europos Komisijos siūlymu, muitai nepaveiktų Rusijos eksporto, skirto trečiosioms šalims ir gabenamo tranzitu per Europą.

Atnaujinta 16:43

Kanada: G 7 labai vieningas dėl Ukrainos

Didžiojo septyneto (G 7) užsienio reikalų ministrai parengė bendrą pareiškimą, kuriuo remiami JAV vadovaujami raginimai nutraukti ugnį Rusijos kare prieš Ukrainą, penktadienį paskelbė susitikimo šeimininkė Kanada, rašo BNS.

Susitarimas pasiektas nepaisant trinties su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

„Galiu pasakyti, kad per ilgus savo pokalbius galėjome surasti tvirtą G 7 vienybę dėl įvairių aptartų klausimų; ypač norėčiau akcentuoti vienybę, susijusią su Ukraina“, – paskutinę derybų Kvebeke dieną žurnalistams sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly.

Tuo pačiu G 7 pabrėžė, kad reikia patikimų saugumo planų, apsaugosiančių nuo Rusijos agresijos.

„G 7 narės vėl patvirtino savo tvirtą paramą Ukrainai, (jai) ginant savo teritorinį vientisumą“, – sakoma baigiamajame šios įtakingų demokratijų grupės susitikimo pareiškime.

Jame įspėjama, kad Rusijos gali laukti tolesnės sankcijos, jei ji nesusitars dėl ugnies nutraukimo savo kare prieš Ukrainą.

Atnaujinta 18:11 val.

D. Trumpas pasidžiaugė produktyviomis diskusijomis su Rusija

Savo socialinės žiniasklaidos platformoje „Truth Social“ paskelbtame įraše Donaldas Trumpas gyrė „geras ir produktyvias diskusijas“ tarp Rusijos ir JAV.

Tačiau jis perspėja, kad tūkstančiai Ukrainos karių yra „visiškai apsupti“ Rusijos kariuomenės, sakydamas, kad jie yra „labai blogoje ir pažeidžiamoje padėtyje“.

Jis taip pat atskleidė, kad paprašė V. Putino, „kad jų gyvybių būtų pasigailėta“, ir pridūrė, kad kitu atveju tai būtų „siaubingos žudynės“, kurių „nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Tegu Dievas laimina juos visus!!!“.

JAV prezidento komentaras pasirodė po to, kai jo specialusis pasiuntinys Maskvoje V. Putinui detaliai išdėstė bendrą JAV ir Ukrainos planą, numatantį 30 dienų paliaubas Rusijos kare prieš Ukrainą.

„Vakar surengėme labai geras ir produktyvias diskusijas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir yra labai gera tikimybė, kad šis baisus, kruvinas karas pagaliau galės baigsis“, – savo socialiniame tinkle rašė D. Trumpas.

Karoline Leavitt, Baltųjų rūmų spaudos sekretorė, vėliau reporteriams paaiškino, kad pats D. Trumpas ketvirtadienį vakare nesikalbėjo su V. Putinu.

Ukrainos kariuomenė penktadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtus teiginius, kad tūkstančius ukrainiečių karių yra apsupusios Rusijos pajėgos.

„Mūsų junginių apsupimo pavojaus nėra“, – pareiškime socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos Generalinis štabas, konkrečiai paminėdamas Rusijos vakarinę Kursko sritį.

Italija po „eilinio žodinio išpuolio“ prieš prezidentą iškvietė Rusijos ambasadorių

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani ketvirtadienį pareiškė, kad jis iškvietė Rusijos ambasadorių po Maskvos diplomatinio korpuso „eilinio žodinio išpuolio“ prieš Italijos prezidentą Sergio Mattarellą.

„Griežtai smerkiame jau eilinį žodinį išpuolį prieš Respublikos prezidentą Sergio Mattarellą. Taikos žmogų, nacionalinės ir Europos vienybės simbolį“, – rašė A. Tajani socialiniame tinkle „X“.

„Todėl nusprendžiau iškviesti Rusijos ambasadorių“ į Užsienio reikalų ministeriją, sakė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova anksčiau ketvirtadienį apkaltino S. Mattarellą skleidžiant „melą“ ir „dezinformaciją“, kai jis pasmerkė Maskvą grasinant Europai branduoliniais ginklais.

M. Zacharova ironiškai užsiminė, kad S. Mattarella „supainiojo“ Rusiją su Prancūzija, kurios prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai pareiškė, kad aptars galimybę išplėsti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones Europos partnerėms.

Prieš mėnesį Kremliaus atstovė taip pat užsipuolė S. Mattarellą, kai jis palygino Rusiją su Trečiuoju reichu.

Rusija teigia atsiėmusi dar dalį Kursko

Maskvos gynybos ministerija teigia, kad jos pajėgos toliau žengia į priekį Kursko srityje.

Šiandien paskelbtame pareiškime teigiama, kad jos „išvadavo“ Gončarovką, svarbiausio Sudžos miesto priemiestį, kuris neseniai buvo atkovotas iš Ukrainos kariuomenės, rašo BBC.

Iš pareiškimo galima spręsti, kad Ukrainos pajėgos tebėra kitose Kursko srities dalyse. Tačiau, kaip teigia gynybos ministerija, Rusijos pajėgos „toliau jas naikina“.

G 7 šalys grasina Rusijai papildomomis sankcijomis, jei ši nesutiks su paliaubų pasiūlymu

Didžiojo septyneto šalys – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Japonija, JAV ir Kanada patvirtino galutinį pareiškimą, kuriuo paragino Rusiją sutikti su paliaubų pasiūlymu arba bus pradėtos taikyti papildomos sankcijos. Apie tai praneša leidinys „The Guardian“. 

„G 7 nariai paragino Rusiją atsakyti tuo pačiu  (kaip siūlė Kyjivas – VŽ) –  sutikti nutraukti ugnį vienodomis sąlygomis ir susitarimo laikytis,“ – rašoma pareiškime, kurį patvirtino šalių diplomatai, tačiau dar turi patvirtinti ir ministrai.

Berlynas kritikuoja V. Putino „vilkinimo taktiką“ dėl JAV siūlomų paliaubų Ukrainoje

Vokietija penktadienį pareiškė kritiką dėl Vladimiro Putino atsako į Jungtinių Valstijų pasiūlytą planą dėl paliaubų Ukrainoje ir pavadino jį „geriausiu atveju vilkinimo taktika“.

Rusijos vadovas ketvirtadienį pareiškė turįs „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono plano 30 dienų paliauboms Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad Maskva yra pasirengusi jį aptarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

„Reikia rimtai suabejoti, ar esama nuoširdaus intereso siekti ilgalaikių paliaubų ir rezoliucijos“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Kathrin Deschauer.

Šaltinis Kyjive: Ukraina dronais smogė Rusijos energetikos objektams

Ukraina naktį surengė dronų atakas prieš energetikos objektus ir raketų saugyklą Rusijoje, penktadienį pranešė saugumo šaltinis Kyjive, rašo BNS.

Tuo metu per Rusijos oro atakas Ukrainoje buvo sužeisti keli žmonės.

Ukrainos ir Rusijos dronų atakos buvo ne tokios intensyvios, palyginti su ankstesnėmis.

Šią savaitę Džidoje įvykusiose JAV ir Ukrainos derybose buvo pasiūlytos 30 dienų paliaubos, dėl kurių Kremlius penktadienį pareiškė esąs „atsargiai optimistiškas“.

Šaltinis Kyjive teigė, kad Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pasiųsti dronai pataikė į dujų kompresorių sistemas vakariniuose Rusijos Tambovo ir Saratovo regionuose.

Jis pridūrė, kad ukrainiečių dronas taip pat pataikė į sandėlį, kuriame buvo laikomos Rusijos oro gynybos sistemoms S-300 ir S-400 naudojamos raketos.

„SBU surengė dar vieną sėkmingą specialiąją operaciją priešo teritorijoje ir padarė didelių nuostolių Rusijos biudžetui, sumažino jo galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą ir karinį Rusijos kariuomenės potencialą“, – pranešė šaltinis.

Maskvos meras teigė, kad Rusijos oro gynybos sistemos numušė keturis Ukrainos dronus, skridusius sostinės link.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukraina praėjusią naktį paleido 28 dronus. Tai daug mažiau nei, pavyzdžiui, anksti antradienį, kai buvo paleista daugiau kaip 300 dronų ir žuvo trys žmonės.

Pietinio Krasnodaro krašto gubernatorius sakė, kad dėl ukrainiečių išpuolio kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje kurortiniame Tuapsės mieste prie Juodosios jūros.

Anot pareigūnų, naftos perdirbimo gamykloje užsidegė degalų rezervuaras, kuriame buvo iki 20 tūkst. tonų naftos produktų.

Kyjivas teigė, kad Rusija naktį į Ukrainą paleido 27 dronus – taip pat daug mažiau nei įprastai. Pastaruoju metu kartais būdavo paleidžiama daugiau nei 100 dronų.

Rytinės Charkivo srities valdžia pranešė, kad naktį per Rusijos atakas buvo sužeisti aštuoni žmonės.

Kremlius neigia pranešimus, kad prašė nušalinti JAV pasiuntinį K. Kelloggą nuo derybų

Anksčiau buvo teigta, kad Rusijos ir Ukrainos pasiuntinys Keithas Kelloggas buvo pašalintas iš taikos derybų Rusijos prašymu.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė tai patvirtinti ir pridūrė, kad būtų „absurdiška“ manyti, jog Rusija kišasi į JAV reikalus.

„Mes kuriame santykius abipusės pagarbos pagrindu. Tai jų sprendimas, ką jie paskiria“, – aiškino D. Peskovas.

Atnaujinta 13:23

ES pratęsė sankcijas rusams dėl karo Ukrainoje, iš sąrašo išbraukti 4 asmenys

Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį sutiko pratęsti sankcijas daugiau kaip 2.400 asmenų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, pranešė diplomatai.

Vengrija delsė, bet galiausiai – iš sąrašo išbraukus keturis žmones – sutiko pratęsti sankcijas dar pusmečiui, sakė pareigūnai.

Budapeštas pareikalavo išbraukti kelias pavardes iš juodojo sąrašo ir po ilgų derybų buvo pasiektas kompromisas, skelbia „Euronews“. Trys iš šių asmenų buvo išbraukti Vengrijos reikalavimu.

Iš sąrašo buvo išbraukta Gulbahor Ismailova, oligarcho Ališero Usmanovo sesuo,
Viačeslavas Moshe Kantoras, oligarchas, Michailas Degtiariovas, Rusijos sporto ministras ir Vladimiras Raševskis, verslininkas (pašalintas dėl silpnų teisinių argumentų).

Papildyta 14:30

Kremlius: JAV pasiuntinys perduos D. Trumpui V. Putino žinią dėl paliaubų

 JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vėlai ketvirtadienį susitiko su Vladimiru Putinu ir perduos Rusijos prezidento vertinimą dėl Vašingtono siūlomo ugnies nutraukimo Ukrainoje amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui, penktadienį sakė Kremlius.

„Kai ponas Witkoffas perduos visą informaciją prezidentui Trumpui, mes nuspręsime dėl (D. Trumpo ir V. Putino) pokalbio laiko. Yra priežasčių būti atsargiai optimistiškiems“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Trumpame pokalbyje su žurnalistais Kremlius patvirtino, kad JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vakar vėlai vakare susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu ir – pabrėžtinai – pareiškė, kad Rusijos vadovo pozicija sutampa su Donaldo Trumpo pozicija, nors abiejų pusių laukia tam tikras darbas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pasakė, kad S. Witkoffas Rusijai „suteikė papildomos informacijos“, o V. Putinas savo ruožtu perdavė jam „informaciją ir papildomą signalą prezidentui Trumpui“.

Diktatorius V. Putinas „pritarė“ ir „išreiškė solidarumą“ su prezidento D. Trumpo pozicija, tačiau atkreipė dėmesį į vakarykštę spaudos konferenciją, kurioje Kremliaus vadovas „išsakė nemažai klausimų, į kuriuos reikia atsakyti kartu... Dar daug ką reikia nuveikti“, sakė D. Peskovas.

JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas interviu televizijai „Fox News“ sakė, kad Vašingtonas po S. Witkoffo kelionės turi „tam tikro atsargaus optimizmo“.

Kremlius pritarė JAV nacionalinio saugumo patarėjo Mike'o Waltzo išreikštam „atsargiam optimizmui“ dėl Ukrainos taikos proceso, sakė D. Peskovas.

V. Putinas sakė norintis, kad bet kokiu susitarimu būtų užtikrinta „ilgalaikė taika“, taip užsimindamas apie Maskvos reikalavimą, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasmerkė dviprasmišką V. Putino reakciją į siūlomas paliaubas ir pavadino ją labai manipuliacine.

Amerikiečiai nepalaiko D. Trumpo politikos

Politologas Linas Kojala atkreipė dėmesį, kad naujausių apklausų duomenimis, dauguma amerikiečių nepritaria D. Trumpo pasirinktam politikos kursui. 55% amerikiečių nepritaria D, Trumpo veiksmams Rusijos ir Ukrainos karo kontekste, o 58% nepritaria D. Trumpo elgesiui su V. Zelenskiu Ovaliajame kabinete. 

D. Šakalienė: dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje gali tekti keisti Konstituciją

Šalyje norint dislokuoti branduolinį ginklą, gali tekti keisti Konstituciją, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, skelbia BNS.

„Manome, kad reikia įvertinti galimybes dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio korekcijos, jei mūsų sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje ir peržiūrėti kitus įsipareigojimus“, – penktadienį per spaudos konferenciją Karo akademijoje Vilniuje sakė ji.

Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę pareiškė, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams.

„Šiam momentui konkrečių pasiūlymų iš sąjungininkų mes neturime, nes idėjos, kurios buvo politiškai išsakytos, dar nėra konkretizuotos, bet mes manome, kad reikia būti pasirengus bet kokiems variantams, todėl mano, kaip krašto apsaugos ministrės, pozicija, kad turėtume inicijuoti šito klausimo gilesnį aptarimą ir įvertinimą“, – kalbėjo D. Šakalienė.

„Aišku, kad negalime turėti jokių pakeitimų, nes tai būtų užbėgimas už akių ir sąjungininkams, kurie tik politinių idėjų lygmenyje tai paminėjo, bet turėtume savo pusėje padaryti vertinimą, jeigu toliau judėtų planai, turėtume iš savo pusės pasirengimą“, – teigė ji.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo E. Macronui už šį pasiūlymą ir sulaukė patikinimo, jog Prancūzijos prezidento patarėjas atvyks į Lietuvą, kad išsamiau pristatytų šią idėją. 

Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad tai būtų reikšmingas žingsnis stiprinant Europos Sąjungos valstybių saugumą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras: V. Putinas nori tęsti karą

Ukrainos užsienio reikalų ministras teigia, kad Vladimiro Putino komentarai apie paliaubų planą rodo, jog Rusijos prezidentas „siekia tęsti karą“, rašo BBC.

Andrijus Sybiha teigia: „Štai toks skirtumas. Ukraina pasakė „taip“ JAV pasiūlymui nutraukti ugnį. Nes Ukraina nori taikos. Putinas, užuot pasakęs „taip“, kelia įvairias sąlygas. Ukraina siekia karo pabaigos. Putinas siekia tęsti karą. Kiti jo žodžiai tėra dūmų uždanga“.

V. Putinas sakė, kad sutinka su paliaubų idėja, tačiau dėl paliaubų lieka „klausimų“. 

Suomija nuteisė rusą kalėti iki gyvos galvos už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus

Suomijos teismas penktadienį nuteisė rusų neonacį kalėti iki gyvos galvos už 2014 metais Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus.

Helsinkio apygardos teismas pripažino Rusijos neonacių sukarintos grupuotės „Rusič“ vadą Vojislavą Tordeną kaltu dėl „keturių skirtingų karo nusikaltimų“, įvykdytų Rytų Ukrainoje.

Suomijos policija šį vyrą sulaikė Helsinkio oro uoste 2023 metų liepą.

38 metų V. Tordenas kaltintas 2014 metais Ukrainoje įvykdęs penkis karo nusikaltimus, dėl kurių žuvo 22 ukrainiečių kariai, o dar keturi buvo sunkiai sužeisti, rašoma kaltinamajame akte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

Kiti kaltinimai visų pirma susiję su barbariškais metodais, kuriuos jis ir jo kovotojai taikė.

Šis vyras, anksčiau vadinęsis Janu Petrovskiu, per 2024 metų gruodį prasidėjusį teismo procesą neigė bet kokį savo dalyvavimą.

„Neiššoviau nė vieno šūvio“, – sakė jis Helsinkio apygardos teismui, tuo metu iš teismo posėdžio pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas YLE.

Suomijos aukščiausiasis teismas buvo nusprendęs, kad V. Tordenas negali būti išduotas Ukrainai, motyvuodamas tuo, kad kyla pavojus, jog jis gali patirti nežmoniškas sąlygas ten esančiame kalėjime.

Suomija taiko universaliąją jurisdikciją – teisinį principą, leidžiantį pareikšti kaltinimus jos teritorijoje dėl įtariamų sunkių nusikaltimų, padarytų bet kurioje pasaulio vietoje.

S. Witkoffas išvyko iš Rusijos

Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas vakar buvo atvykęs į Maskvą ir bandė įtikinti Rusiją sutikti su 30 dienų paliaubomis, rašo BBC.

Jis turėjo surengti derybas su Rusijos pareigūnais, tačiau nei Kremlius, nei JAV pareigūnai nepatvirtino, ar įvyko kokie nors susitikimai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, S. Witkoffas buvo pastebėtas išeinantis iš JAV ambasados Maskvoje po maždaug valandos, praleistos joje ketvirtadienį.

Penktadienį Rusijos valstybinė žiniasklaida teigė, kad oro eismo stebėsenos svetainė „Flightradar“ parodė, jog lėktuvas, kuriuo, kaip manoma, skrido S. Witkoffas, ketvirtadienio vakarą išskrido iš Maskvos Vnukovo oro uosto. 

Žvalgyba: V. Putinas nori perimti valdžią Kyjive

Slaptose JAV žvalgybos ataskaitose abejojama Vladimiro Putino noru nutraukti karą prieš Ukrainą ir teigiama, kad Rusijos lyderis neatsitraukia nuo savo maksimalistinio tikslo – perimti šalies kontrolę.

 Kaip rašo laikraštis „The Washington Post“, remdamasis su ataskaitomis susipažinusiais asmenimis, viename iš slaptų vertinimų, datuotame kovo 6 d., teigiama, kad V. Putinas vis dar ketina perimti valdžią Kyjive.

Šiomis ataskaitomis nesiekiama įvertinti prezidento Donaldo Trumpo diplomatinio darbo siekiant užbaigti karą Ukrainoje ar perspektyvų pasiūlyti 30 dienų paliaubas. Tačiau juose pabrėžiama sunki užduotis, su kuria susiduria D. Trumpas ir jo nacionalinio saugumo komanda, ir keliamas klausimas, ar Baltieji rūmai klysta suprasdami V. Putino norą sudaryti taiką, rašo „Washington post“.

Tuo tarpu kai kurie dabartiniai ir buvę JAV pareigūnai mano, kad net jei V. Putinas sutiks su laikinomis paliaubomis, jis jas išnaudos savo kariuomenės poilsiui ir perginklavimui – ir greičiausiai pažeis susitarimą surengdamas provokaciją, dėl kurios apkaltins Ukrainą.

Kiti pareigūnai teigė, kad ataskaitose atsargiau prognozuojama, kokioms taikos sąlygoms Putinas galėtų pritarti. Tačiau jie pripažino, kad nėra jokių požymių, jog V. Putinas atsisakė savo reikalavimo įtraukti Ukrainą į Rusijos saugumo ir ekonomikos orbitą.

„Jis jau seniai nori atkurti „Motiną Rusiją“, – sakė vienas pareigūnas.

Vis dėlto, nors nėra žinoma, ar D. Trumpas buvo asmeniškai supažindintas su kovo 6 d. žvalgybos ataskaita, vienas šaltinis teigė, kad tai buvo tokio pobūdžio analizė, kuria tradiciškai dalijamasi su prezidentu.

Pasak kito gerai informuoto asmens, kai kurie JAV vertinimai dėl V. Putino nesitaikstymo, atrodo, papiktino D. Trumpą: „Prezidentas desperatiškai siekia sudaryti sandorį. O rusai nerodo jokių požymių, kad ketina nusileisti. Jie didina savo reikalavimus.“

Tuo tarpu Europos žvalgybos pareigūnas, remdamasis per pastarąjį mėnesį surinkta žvalgybine informacija, sakė, kad Rusijos pareigūnai mano, jog D. Trumpas yra silpnas, neturi principų ir gali būti atviras manipuliacijoms.

Jis pabrėžė, kad jei bus pasiektos nuolatinės paliaubos, Maskva greičiausiai grįš prie „hibridinių“ arba nekarinių priemonių Ukrainai pakenkti, kaip tai darė 2014 m. įsiveržusi į Krymą ir Rytų Ukrainą.

Rusai bando veržtis į Sumų sritį

Yra požymių, kad Rusijos pajėgos suintensyvino pastangas įsiveržti į Ukrainos šiaurinį Sumų regioną, remdamosi savo sėkme Kursko regione, rašo BBC.

Sumų srities administracijos vadovas Volodymyras Artyukh sako, kad „priešo ardomosios grupės bando įsiveržti praktiškai per visą pasienio ruožą“.

„Jų veiksmai suintensyvėjo. Rusijos kariuomenė ten dislokavo rimtus rezervus. Todėl pasienio rajonuose bus daug apšaudymų“, – sakė jis Ukrainos televizijai.

Jis taip pat sako, kad Rusijos kariuomenė atakoms regione naudoja daugiau amunicijos ir dronų.

Siekdama išvengti civilių aukų, regiono gynybos taryba pradėjo privalomąją evakuaciją.

Grenlandijos premjeras kvies partijų lyderius atmesti D. Trumpo planą

Kadenciją baigiantis Grenlandijos premjeras Mute Egede ketvirtadienį pareiškė šaukiantis partijų lyderių susitikimą, kad kartu atmestų JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadą perimti salą, perspėdamas: „Gana yra gana.“

D. Trumpas anksčiau ketvirtadienį ir vėl pareiškė norįs aneksuoti Grenlandiją – Danijos autonominę teritoriją – „tarptautinio saugumo labui“.

„Šį kartą turime griežčiau atstumti Trumpą. Žmonės nebegali toliau mūsų negerbti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Egede.

M. Egede toliau vadovauja Grenlandijai ir laukia, kol bus suformuota nauja vyriausybė, jo partijai antradienį pralaimėjus rinkimus.

„Amerikos prezidentas dar kartą užsiminė apie mūsų aneksiją. Aš visiškai negaliu to priimti“, – rašė jis.

„Gerbiu rinkimų rezultatus, bet manau, kad esu įpareigotas kaip laikinasis vyriausybės vadovas: todėl paprašiau administracijos kuo greičiau sukviesti partijų vadovus“, – teigė jis.

Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, D. Trumpas į klausimą apie 57.000 gyventojų turinčios salos aneksiją atsakė: „Aš manau, kad tai įvyks.“

Paklaustas M. Rutte atsisakė komentuoti šį klausimą.

Pirmą kartą būdamas JAV prezidentu 2017–2021 metais, D. Trumpas iškėlė idėją nusipirkti Grenlandiją iš Danijos – šią idėją abi atmetė jos abi.

Šiemet grįžęs į valdžią D. Trumpas suintensyvino savo siekį gauti Grenlandiją, tačiau daug agresyviau.

D. Trumpas teigia, kad JAV turi turėti Grenlandiją dėl savo saugumo.

Apklausų duomenimis, dauguma Grenlandijos gyventojų remia nepriklausomybę nuo Danijos, bet nepritaria JAV aneksijai.

V. Putinas aptarė karą Ukrainoje su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu ir aptarė galimą karo Ukrainoje sureguliavimą, penktadienį pranešė Kremlius.

Pokalbis įvyko netrukus po to, kai V. Putinas ketvirtadienį pareiškė turįs „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono plano 30 dienų paliauboms Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad Maskva yra pasirengusi jį aptarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

V. Putinas pasakė sosto įpėdiniui, kad „labai vertina Saudo Arabijos tarpininkavimo pastangas“, sakoma Kremliaus pranešime. Rijadas vasario 18 dieną surengė Rusijos ir JAV pareigūnų derybas.

Princas Mohammedas „pažymėjo Ukrainos krizės sprendimo svarbą ir išreiškė pasirengimą toliau visokeriopai prisidėti prie Rusijos ir Amerikos santykių normalizavimo“, sakoma jame.

Jungtinės Valstijos pasiūlė 30 dienų paliaubas Ukrainoje, kurioms Kyjivas jau pritarė. JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas, ketvirtadienį atvykęs į Maskvą, turėjo šį planą pristatyti Rusijos pusei.

V. Putinas ir princas Mohammedas taip pat aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir jo „svarbą pasaulinės naftos rinkos stabilumui“, priduriama Kremliaus pranešime.

Tuo metu Rijadas pranešė, kad Saudo Arabijos faktinis valdovas Rusijos prezidentui pareiškė, kad karalystė remia visas iniciatyvas, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje.

Mohammedas per pokalbį telefonu su V. Putinu dar kartą patvirtino Saudo Arabijos „įsipareigojimą sudaryti palankesnes sąlygas dialogui ir remti visas iniciatyvas, kuriomis siekiama politinio sprendimo“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pareigūnai: Baltieji rūmai paprašė JAV kariuomenės parengti Panamos kanalo perėmimo variantus

Baltieji rūmai nurodė JAV kariuomenei parengti variantus, kaip padidinti amerikiečių karių skaičių Panamoje, kad būtų pasiektas prezidento Donaldo Trumpo tikslas „susigrąžinti“ Panamos kanalą, praneša kelios Vakarų žiniasklaidos priemonės, cituodamos JAV pareigūnus.

Praėjusią savaitę savo kreipimesi į Kongresą D. Trumpas sakė, kad „siekdama dar labiau sustiprinti mūsų nacionalinį saugumą, mano administracija susigrąžins Panamos kanalą“. Tačiau nei jis, nei jo pareigūnai nėra detalizavę, ką reiškia „susigrąžinimas“.  

Anot „NBC News“ cituojamų pareigūnų, JAV Pietų vadavietė rengia galimus planus – nuo glaudesnio bendradarbiavimo su Panamos saugumo pajėgomis iki mažiau tikėtino varianto, kad JAV kariai Panamos kanalą perims jėga.

Plačiau skaitykite čia.  

G 7 susitikimas: Kanada ragino remti Ukrainą, JAV – vengti „priešiškos“ kalbos Rusijos atžvilgiu

Kanada ketvirtadienį paragino Didžiojo septyneto (G 7) grupę paremti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje, JAV prezidento Donaldo Trumpo palankesniam požiūriui į Maskvą suskaldžius turtingų demokratinių valstybių klubą.

Kanada, dabartinė G 7 pirmininkė, surinko užsienio reikalų ministrus trijų dienų deryboms kaimiško stiliaus viešbutyje žiemiškame Šarlevua, esančiame ant Šventojo Lauryno upės kranto Kvebeke, rašo BNS. 

Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly, atidarydama oficialią G 7 sesiją, sakė, kad tikisi rasti būdų „toliau remti Ukrainą neteisėtos Rusijos agresijos akivaizdoje“.

„Visi norime teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“, – sakė ji.

Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paragino G 7 vengti „priešiškos“ kalbos Rusijos atžvilgiu, sakydamas, kad tai trukdytų JAV diplomatijai, kuri galėtų užbaigti karą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo, kad „taika Europoje bus pasiekta tik pasitelkus jėgą“. „Kokia nauda iš paliaubų, kurios po dvejų ar ketverių metų Europoje sukels dar daugiau kančių, destrukcijos ir karo?“ – sakė ji G7 derybų kuluaruose.

Diplomatai teigė, kad G 7 pareiškime gali būti užglaistyti platesni nesutarimai dėl Ukrainos, daugiausia dėmesio skiriant paliaubų plano palaikymui.

Jei G-7 nesugebės parengti bendro pareiškimo, „tai bus naudinga tik tokioms šalims kaip Kinija ir Rusija ir bus siunčiama žinia globaliesiems pietums“, sakė Japonijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Toshihiro Kitamura.

J. D. Vance‘as: būčiau šokiruotas, jei D. Trumpas pritartų branduolinių ginklų plėtrai toliau į rytus Europoje

JAV viceprezidentas J.D. Vance'as ketvirtadienį pareiškė, kad būtų šokiruotas, jei prezidentas Donaldas Trumpas norėtų, kad branduoliniai ginklai Europoje būtų perkelti toliau į rytus.

Taip jis atsakė į klausimą apie Lenkijos prezidento Andrzejau Dudos raginimą JAV perkelti branduolinius ginklus į jos teritoriją kaip atgrasymo priemonę nuo būsimos Rusijos agresijos.

„Nesu kalbėjęs su prezidentu šiuo konkrečiu klausimu, bet būčiau šokiruotas, jei jis pritartų branduolinių ginklų plėtrai toliau į rytus Europoje“, – sakė jis interviu „Fox News“.

„Reuters“: rusai siekia pašalinti K. Kellogą iš derybų

Rusijos pareigūnai savo kolegoms Jungtinėse Valstijose pranešė, kad nenori, jog JAV pasiuntinys Rusijai ir Ukrainai Keithas Kelloggas dalyvautų aukščiausio lygio diskusijose, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje, rašo agentūra „Reuters“, remdamasi JAV pareigūnu ir dar vienu informuotu šaltiniu.   

Pastarosiomis savaitėmis K. Kelloggas asmeniškai nedalyvavo kai kuriose aukšto lygio diskusijose, įskaitant antradienį Saudo Arabijoje vykusį JAV nacionalinio saugumo patarėjo Mike'o Waltzo ir valstybės sekretoriaus Marco Rubio susitikimą su Ukrainos delegacija. Jis taip pat nedalyvavo vasario mėnesį Saudo Arabijoje vykusiame aukšto lygio susitikime su rusais.

JAV griežtina sankcijas Rusijos mokėjimams už energiją

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sugriežtino sankcijas Rusijos naftos ir dujų pramonei, nepratęsdama išimties, leidžiančios Rusijos bankams naudotis JAV mokėjimo sistemomis vykdant energetikos sandorius, praneša „The Kyiv Independent“. 

Šios išimties, kurią buvo suteikusi ankstesnio JAV vadovo Joe Bideno administracija, D. Trumpas neatnaujino, todėl šalims bus sunkiau pirkti rusišką naftą, o tai tikriausiai padidins ir jos kainas.

Kaip savo „Facebook“ paskyroje pažymi Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas politologas Linas Kojala, tai nėra proaktyvus žingsnis plečiant sankcijas, o labiau jų spragų dalinis lopymas.

Tačiau, anot L. Kojalos, „visame fone blogų žinių, įskaitant svarstymus apie galimą sankcijų švelninimą, tai galima laikyti apčiuopiamu žingsneliu į priekį“.

Primename, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo 7 d. sakė, jog svarsto galimybę įvesti Rusijai plataus masto bankines sankcijas ir muitus, jei nebus sudarytos paliaubos ir taikos susitarimas.

Kyjivas sutiko su Vašingtono pasiūlytomis 30 dienų paliaubomis per kovo 11 d. Džidoje vykusias derybas, su sąlyga, kad Rusija taip pat sutiks. Po derybų Saudo Arabijoje JAV taip pat atnaujino karinę ir žvalgybos paramą Ukrainai, kuri buvo sustabdyta praėjusią savaitę.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad siūlomos paliaubos kelia daug klausimų ir jis pirma nori pasikalbėti su D. Trumpu.

V. Zelenskis smerkia „labai manipuliacinius“ V. Putino pareiškimus dėl paliaubų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasmerkė dviprasmišką Rusijos prezidento Vladimiro Putino reakciją į siūlomas paliaubas, kurią pavadino labai manipuliacine, rašo BNS.

„Dabar visi girdėjome iš Rusijos labai nuspėjamus, labai manipuliacinius Putino žodžius, kuriais jis atsakė į paliaubų idėją“, – sakė V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi.

Rusijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė, kad jam kyla „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono plano dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje, tačiau Maskva yra pasirengusi jį aptarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Vašingtonas ragina Rusiją sutikti su paliaubomis be išankstinių sąlygų, tačiau V. Putinas išvardijo nemažai kliūčių.

„Mes nekeliame sąlygų, kurios ką nors apsunkintų. Tai daro Rusija“, – ketvirtadienio vakare sakė V. Zelenskis.

„Kaip visada sakėme, vienintelis, kas vilkins reikalus, vienintelis, kas bus nekonstruktyvus, yra Rusija“, – pridūrė V. Zelenskis.

Jis apkaltino V. Putiną, kad šis „iš tikrųjų rengia atsisakymą (nuo paliaubų)“, tačiau teigė, kad jis „bijo prezidentui Trumpui tiesiogiai pasakyti, kad nori tęsti šį karą“.

Ukrainiečių lyderis taip pat sakė, kad V. Putinas „ugnies nutraukimo idėją sieja su tokiomis išankstinėmis sąlygomis, kad iš viso nieko neišeis arba tai tęsis kuo ilgiau“.

Ketvirtadienį V. Putinas išreiškė susirūpinimą, kad Ukraina pasinaudos paliaubomis savo karinei naudai, ir davė suprasti, kad Rusija nori judėti į priekį, nes jos pajėgos daro pažangą. Jis taip pat klausė, kaip būtų stebimos paliaubos tūkstančių kilometrų ilgio fronto linijoje.

„Putinas dažnai taip elgiasi – jis nesako „ne“ tiesiogiai, bet daro tai taip, kad praktiškai viską tik vilkina ir normalius sprendimus daro neįmanomus. Manome, kad visa tai tėra dar viena Rusijos manipuliacija“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad amerikiečių pusė pareiškė esanti „pasirengusi organizuoti ugnies nutraukimo kontrolę ir patikrinimą“.

„Tai įmanoma užtikrinti pasitelkus Amerikos pajėgumus, Europos pajėgumus. Ir paliaubų metu parengti atsakymus į visus klausimus dėl ilgalaikio saugumo bei tikros, patikimos taikos ir pateikti ant stalo planą, kaip užbaigti karą“, – pažymėjo V. Zelenskis.