D. Trumpas teigia užtikrinsiantis, kad Rusija neįsiveržtų į NATO šalį

• JAV prezidento D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas atvyko į Maskvą aptarti 30 d. paliaubų siūlymo, kuriam jau pritarė Ukraina.
• V. Putino patarėjas J. Ušakovas sako, kad siūlomos paliaubos yra tik laikinas atokvėpis Ukrainos kariuomenei.
• D. Trumpo šalininkas senatorius Lindsey Grahamas trečiadienį pareiškė, kad yra „skeptiškai nusiteikęs, jog Rusija sutiks su paliaubomis“ ir kad šią savaitę Kongresui ketina pristatyti „kaulus laužančias sankcijas ir tarifus“, siekiant priversti Rusiją sudaryti taiką.
• V. Putinas su A. Lukašenka surengė spaudos konferenciją, kurios metu pareikalavo pokalbio su D. Trumpu prieš priimant sprendimą dėl paliaubų.
• NATO vadovas M. Rutte susitiko su JAV prezidentu D. Trumpu, Europai nerimaujant dėl galimų Aljansui nepalankių JAV sprendimų.
• Vengrija blokuoja ES sankcijų 2.000 rusų pratęsimą, siekia rusų oligarcho M. Fridmano išbraukimo iš sąrašo.

Trečiadienio įvykių juostą galite rasti čia.

Baigiame pildyti įvykių juostą.

Ekspertas: kamuolys vėl D. Trumpo pusėje

Atrodo, kad Vladimiras Putinas įžvelgė silpnąsias amerikiečių pasiūlymo dėl paliaubų vietas ir, naudodamasis amerikiečių mėgstama metafora, savitai jomis naudojasi, kad grąžintų „kamuolį“ D. Trumpui, rašo BBC analitikas Tom Bateman. 

Rusijos vadovas sako, kad negalima nedelsiant nutraukti ugnies, prieš tai nesusitarus dėl sąlygų, taip jis paneigia D. Trumpo reikalavimą pirmiausia sudaryti paliaubas, o tik po to pradėti derybas.

Ir, žinoma, jis sako, kad sutinka su karo pabaigos principu, kad pabandytų išvengti kaltinimų, jog yra karo kurstytojas. Tačiau jis turi omenyje paliaubas pagal savo sąlygas, todėl kelia D. Trumpui visą eilę klausimų dėl siūlomų paliaubų pobūdžio, ypač dėl Ukrainos karių išvedimo.

Dabar pokalbis – tarp S. Witkoffo ir Rusijos atstovų– taps svarbiausiu nustatant, kaip JAV prezidentas reaguos, kamuoliui vėl atsidūrus jo aikštelėje.

A. Jermakas: JAV ir Ukraina neleis įšaldyti konflikto

Prezidento V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas sako, kad tiek Ukraina, tiek JAV yra pasiryžusios nepaversti karo įšaldytu konfliktu.

„Mūsų pozicija čia visiškai sutampa su mūsų amerikiečių partnerių pozicija“, – anksčiau sakė jis Ukrainos televizijai.

A. Jermakas, kuris dalyvavo Džidoje vykusiose derybose su amerikiečiais, pavadino jas „labai sėkmingu susitikimu“.

Tačiau jis pridūrė: „Tai tik pradžia. Turime dar daug darbo“.

Jis sakė, kad Europos atstovai „tikrai dalyvaus taikos procese“ Ukrainoje, rašo BBC.

„Svarbiausia, kad Ukraina nėra viena, ji yra kartu su partneriais“, – sakė Jermakas.

Ukraina liepė evakuoti kaimus su Rusijos Kursko regionu besiribojančioje srityje 

Ukraina ketvirtadienį pranešė nurodžiusi privalomai evakuoti aštuonis kaimus prie sienos su Rusijos Kursko sritimi, iš kurios Maskvos kariuomenė pastaruoju metu stengiasi išstumti Ukrainos pajėgas.

Sumų srities karinė administracija socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad dėl „paaštrėjusios operatyvinės padėties regione“ ir „nuolatinio Rusijos apšaudymo priimtas sprendimas vykdyti privalomą gyventojų evakuaciją iš aštuonių gyvenviečių“.

Rusija anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad visiškai perėmė Kursko srityje esančio Sudžos miesto, kurį Ukrainos pajėgos užėmė netrukus po jų staigaus puolimo praėjusių metų rugpjūtį, kontrolę.

Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad ji išvadavo Sudžą ir dar dvi gyvenvietes pasienio regione.

Šis pranešimas paskelbtas tuo metu, kai Rusijos kariai stumia Ukrainos karius iš Kursko regiono.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį apsilankė kariniame štabe Kursko srityje ir kalbėjosi su ten dirbančiais kariuomenės vadais.

Išvakarėse Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pareiškė, kad Rusija susigrąžino daugiau kaip 86% Kursko srities teritorijos.

Kiek anksčiau Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pripažino susiklosčius sudėtingą padėtį regione, bet sakė, kad ukrainiečiai laikys gynybą „tiek, kiek bus pagrįsta ir būtina“.

Ukrainiečiai ten užimtas teritorijas tikėjosi panaudoti kaip svertą taikos derybose.

D. Trumpas nemano, kad Rusija įsiverš į NATO šalis

D. Trumpas sako, kad Rusijos invazijos į NATO sąjungininkes baimė nepagrįsta. Jo nuomone, rusai norės grįžti namo pailsėti.

„Mes pasirūpinsime, kad taip neatsitiktų. Neįvyks, bet mes pasirūpinsime, kad taip neatsitiktų“, – sako D. Trumpas.

D. Trumpas sako, kad turi svertų prieš Rusiją, bet kol kas nenori jais naudotis.

Jis tvirtina, kad kol kas nenori jų atskleisti viešai: „mes su juo kalbamės ir, remiantis jo šiandien padarytais pareiškimais, jie buvo gana teigiami“.

Jis teigia tikintis, kad Rusija sutiks su paliaubomis, nes nemano, kad kas nors toliau nori grįžti prie kovos veiksmų.

D. Trumpas: apmaudu, jei Rusija nesutiks

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad jei Rusija atmestų taikos planą Ukrainos konflikte, tai būtų „labai apmaudi akimirka pasauliui“.

„Daugelis galutinio susitarimo detalių iš tikrųjų buvo aptartos. Dabar pažiūrėsime, ar Rusija su tuo sutiks, o jei ne, tai bus labai apmaudi akimirka pasauliui“, – pažymėjo D. Trumpas.

D. Trumpas vėl grasina aneksuoti Grenlandiją

„Reuters“ pacitavo JAV prezidentą, kuris vėl be užuolankų kalba apie Grenlandijos užėmimą.

„Manau, kad Grenlandija bus aneksuota“, – sako D. Trumpas

„Turėsime sudaryti susitarimą dėl Grenlandijos“, – pridūrė jis.

Tikėtina, kad šie žodžiai sukels griežtą Kopenhagos reakciją.

Rusija teigia sustabdžiusi paketus su sprogmenimis, siųstus kariuomenei

Rusijos saugumo tarnyba (FSB) ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė vyrą, įtariamą paketų su sprogmenimis siuntimu kariuomenės pareigūnams.

Tai naujausias toks bandymas įvykdyti išpuolį, dėl kurių Maskva kaltina Kyjivą.

Nuo tada, kai 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto karinį puolimą prieš Ukrainą, ji sulaikė šimtus piliečių už bendradarbiavimą ir Kyjivą remiančius diversinius veiksmus.

FSB teigė, kad 2003-iaisiais gimęs įtariamasis anksčiau šį mėnesį išsiuntė paketus su sprogmenimis „kariškiams ir pareigūnams Maskvos, Voronežo, Krasnodaro ir Saratovo srityse“.

Saugumo agentai išpuolį sužlugdė po to, kai bombos buvo aptiktos per patikrą Čeliabinsko oro uoste.

„Buvo rasti penki paketai su savadarbiais sprogstamaisiais įtaisais, užmaskuotais kaip kvepalų dovanų rinkiniai“, – pridūrė FSB.

Jos teigimu, „Ukrainos specialiosios tarnybos“ už finansinį atlygį užverbavo įtariamąjį, Rusijos pilietį, bet nustojo su juo bendrauti po to, kai jis išsiuntė bombas.

Nors Ukraina paprastai nekomentuoja sužlugdytų išpuolių, praeityje ji taikėsi į karininkus, kurie, jos teigimu, yra atsakingi už Rusijos puolimą šalyje.

Rusijos saugumo pajėgos ilgą laiką persekioja visus, kurie įtariami veikę Ukrainos naudai, o teismai dažnai nuteisia sulaikytuosius pagal kaltinimus išdavyste.

Švedija Ukrainai perduos dar 18 artilerijos sistemų

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad šalis Ukrainai perduos 18 savos gamybos mobiliųjų artilerijos sistemų „Archer“, nors jų pristatymas numatomas tik nuo kitų metų.

Taip pat bus perduotos penkios artilerijos sekimo radarų sistemos „Arthur“, kurios įtrauktos į 18-ąjį Švedijos karinės pagalbos paketą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.

„Ukrainai skubiai reikia artilerijos ir artilerijos šaudmenų. Tai Ukrainos prioritetas nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios“, – sakoma gynybos ministro Palo Jonsono pareiškime.

Radarų sistemų „Arthur“ pristatymas turėtų prasidėti šiais metais, „o sistemų „Archer“ – 2026 metais“, sakoma vyriausybės pareiškime.

Bendra artilerijos paketo vertė siekia apie 3 mlrd. SEK (271 mln. Eur).

Anksčiau Švedija Ukrainai perdavė aštuonias savaeiges haubicų sistemas „Archer“.

Šalis jau atsiuntė 50 savo šarvuotų kovos mašinų CV90 ir „apie 10“ tankų „Leopard 2“, taip pat priešlėktuvinių raketų sistemų.

Vyriausybės duomenimis, Švedijos karinės paramos Ukrainai vertė jau pasiekė 61,9 mlrd. SEK (5,66 mlrd. Eur).

Taip pat ketvirtadienį Švedija paskelbė apie 1,4 mlrd. SEK vertės civilinės pagalbos Ukrainai paketą, daugiausiai skirtą humanitarinei pagalbai ir atstatymo darbams

D. Trumpas priėmė NATO vadovą Baltuosiuose rūmuose

Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė NATO generalinį sekretorių Marką Rutte.

Jie kalbasi Ovaliajame kabinete pasaulio žiniasklaidos atstovų akivaizdoje.

D. Trumpas žurnalistams pranešė, kad jo pasiuntinys Steve'as Witkoffas rimtai diskutuoja Rusijoje – tikimasi, kad jis šiandien susitiks su Vladimiru Putinu, rašo „Skynews“.

„Tikėkimės, kad Rusija pasielgs teisingai“, – sako jis ir pakartoja, kad norėtų, jog Rusija nutrauktų ugnį.

JAV prezidentas taip pat atsisakė savo plačiai nuskambėjusios kritikos NATO atžvilgiu ir pagyrė M. Rutte už jo vaidmenį, sakydamas, kad jis puikiai atlieka savo darbą.

D. Trumpas taip pat paminėjo V. Putino ir A. Lukašenkos spaudos konferenciją. Jis sakė, kad Rusijos prezidentas paskelbė daug žadantį pareiškimą, tačiau tvirtino, kad jis nebuvo išsamus, ir pakartojo, kad yra pasirengęs kalbėtis su V. Putinu dėl paliaubų pasiūlymo.

Suomija skelbia apie 200 mln. Eur pagalbą Ukrainai

Suomija ketvirtadienį paskelbė apie naują ginklų paketą Ukrainai, kurio vertė siekia apie 200 mln. Eur, ir pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti su Kyjivu gynybos srityje, rašo BNS.

Pagalbos Ukrainai paketas apima artilerijos šaudmenis, „kurių dabar labai reikia“, sakė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas, pasirašydamas susitarimo memorandumą su savo Ukrainos kolega Rustemu Umerovu.

Suomijos gynybos ministerija nurodė, kad kitas pagalbos paketo turinys šiuo metu nebus atskleistas.

A. Hakkanenas sakė, kad Suomija tebėra įsipareigojusi remti Ukrainą ir pritaria Kyjivo „požiūriui į Rusijos keliamą grėsmę atsižvelgiant į mūsų istorinę patirtį“.

Glaudesnio bendradarbiavimo sritys apima keitimąsi informacija, mokslinius tyrimus ir inovacijas, šaudmenų gamybą ir gynybos pramonės projektus Suomijoje ir Ukrainoje, pranešė ministerija.

Ministras sakė, kad šie santykiai nėra vienpusiai.

„Treji metai karo prieš Rusija Ukrainos ginkluotąsias pajėgas pavertė vienomis stipriausių Europoje. Tuo pat metu šalis sukaupė didelę patirtį gindamasi nuo Rusijos. Todėl akivaizdu, kad vystydami savo gynybą turėtume atidžiai įsiklausyti į Ukrainos pamokymus ir pasinaudoti jos patirtimi“, – sakė A. Hakkanenas.

Bendra Suomijos materialinės pagalbos Ukrainai vertė, įskaitant naujausius sprendimus, padidės iki 3,3 mlrd. Eur.

V. Putinas: dėl paliaubų kyla daug klausimų

papildyta 18:06

Paklaustas konkrečiai apie paliaubas, V. Putinas pirmiausia padėkoja D. Trumpui už tai, kad jis skyrė dėmesio šiam klausimui.

Tačiau jis sako, kad dėl paliaubų kilo „daug klausimų“, ir priduria, kad pirmiausia turi pasikalbėti su D. Trumpu.

„Mes sutinkame su pasiūlymu nutraukti karo veiksmus, tačiau remiamės prielaida, kad šios paliaubos turėtų lemti ilgalaikę taiką ir pašalinti pagrindines šios krizės priežastis“, – kalba jis.

V. Putinas taip pat primena savo vakarykštį vizitą Kurske, kur, pasak jo, „situacija visiškai kontroliuojama, o grupuotė, įsiveržusi į mūsų teritoriją, visiškai izoliuota“.

Jis klausia, ką Kursko atveju reikštų paliaubos: „Ar tai reikštų, kad visi ten esantys žmonės pasitrauktų? Ar mes turėtume juos paleisti po to, kai jie ten įvykdė daugybę nusikaltimų prieš civilius gyventojus, ar Ukrainos vadovybė įsakys jiems pasiduoti? Kas nutiks? Tai nėra aišku.“

Jis taip pat toliau kalba apie platesnius su paliaubomis susijusius klausimus, nes, pasak jo, tai galėtų suteikti Ukrainai galimybę apsiginkluoti ir atgauti pagreitį, tuo metu kai Rusija, jo teigimu, dabar žengia į priekį.

„Kaip bus sprendžiami kiti 2.000 km ilgio kontaktinės linijos aspektai? Kaip žinote, rusų pajėgos žengia į priekį praktiškai visuose kontaktinės linijos sektoriuose, ir yra visos sąlygos apsupti gana didelius dalinius. Taigi, kas nutiks per tas 30 dienų? Ar tai leistų Ukrainai tęsti priverstinę mobilizaciją, ginklų tiekimą Ukrainai, kad naujai mobilizuoti daliniai galėtų būti apmokyti, ar tai nebus daroma?“ – kalba V. Putinas. 

Jis taip pat klausia, kas prižiūrėtų paliaubas: „Kas duos įsakymus nutraukti karo veiksmus? Ir ko bus verti šie įsakymai, išilgai 2.000 kilometrų? Kas nuspręs, kur buvo pažeistas galimas paliaubų susitarimas visoje 2.000 kilometrų linijoje? Kas bus kaltinamas dėl paliaubų pažeidimo? Visus šiuos klausimus turi atidžiai, kruopščiai išnagrinėti abi pusės.“

„Taigi, idėja yra gera, ir mes ją visiškai remiame, tačiau yra klausimų, kuriuos turime aptarti, ir, manau, kad mums reikia derėtis su savo kolegomis ir partneriais iš Amerikos, galbūt paskambinti prezidentui Trumpui, tačiau pačią idėją užbaigti šį konfliktą taikiomis priemonėmis mes remiame“, – teigia Rusijos diktatorius. 

V. Putinas ir S. Witkoffas susitiks šį vakarą

Kremliaus šeimininko padėjėjas Jurijus Ušakovas sako, kad Rusijos lyderis V. Putinas ketvirtadienio vakarą susitiks su JAV pasiuntiniu S. Witkoffu, o šis susitikimas vyks už uždarų durų.

Prasidėjo dvi valandas vėluojanti V. Putino ir A. Lukašenkos spaudos konferencija

Po daugiau nei dviejų valandų nuo tada, kai buvo pranešta, kad prasidės spaudos konferencija, pagaliau pasirodė Rusijos ir Baltarusijos lyderiai V. Putinas ir A. Lukašenka.

V. Putinas sako, kad susitikime jie aptarė saugumo ir gynybos klausimus ir pasikeitė nuomonėmis regioniniais klausimais.

Rusijos prezidentas kalba apie „sudėtingą padėtį pasaulyje, Europoje ir mūsų šalių pasienyje“.

Jis sako, kad su A. Lukašenka aptarė „daugybę klausimų dėl bendros gynybinės erdvės kūrimo“.

„Turime taktinių branduolinių ginklų ir gynybos sistemų, užtikrinančių saugumą, saugančių mūsų valstybių vakarinę sieną“, – teigia V. Putinas.

Jis taip pat sako, kad abu lyderiai apsikeitė oficialiais dokumentais dėl dvišalio susitarimo dėl saugumo garantijų ratifikavimo.

„Tokiu būdu įstatymas įsigaliojo“, – priduria jis.

A. Lukašenka sako, kad jis ir V. Putinas kalbėjosi apie karą Ukrainoje, ir teigia, kad jie abu „dirbs ties šiuo klausimu šiandien ir rytoj“.

JK premjeras: kaip ir tikėjausi, dabar atsirado spaudimas Rusijai  

Keiras Starmeris, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras, pareiškė, kad jo „visiškai nenustebino“ akivaizdus Rusijos nepritarimas JAV pateiktam paliaubų pasiūlymui, ir paragino sąjungininkus dėti daugiau pastangų spaudžiant Maskvą ir suteikiant Ukrainai saugumo garantijas, kurios apsaugotų ją nuo „mažai užmaskuotų“ V. Putino ambicijų.

Kalbėdamas podkaste „News Agents“ K. Starmeris sakė: „Pirmiausia reikia sutelkti dėmesį į ilgalaikę ir saugią taiką Ukrainoje, kurios visi norime. Manęs visiškai nestebina, kad Rusija laikosi tokios pozicijos. Jie gana aiškiai tai išreiškė. Jie ne kartą tai parodė“.

„Manau, kad antradienį (derybose Saudo Arabijoje – VŽ) buvo padaryta pažanga, ir visada jaučiau ir tikėjausi, kad nuo antradienio kamuolys pereis į Rusijos pusę, (...) atsiras spaudimas Rusijai. Taip ir įvyko“, – sakė K. Starmeris.

„Tai gerai, nes Rusija yra agresorė. Rusija yra ta šalis, kuri nesilaikė ankstesnių sandorių ir susitarimų“, – pridūrė JK premjeras.

Kyjivas apkaltino Rusiją surengus penkių belaisvių egzekuciją 

Kyjivas ketvirtadienį apkaltino Rusijos pajėgas įvykdžius egzekuciją dar penkiems į nelaisvę patekusiems Ukrainos kariams.

Tai naujausias Kremliaus kariuomenei pareikštas kaltinimas karo nusikaltimais.

Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas platformoje „Telegram“ pareiškė, kad Rusijos pajėgos „toliau žudo ukrainiečių karo belaisvius“, nenurodydamas, kur įtariami žudymai vyko.

„Socialiniuose tinkluose plinta dar vienas vaizdo įrašas, kuriame, kaip įtariama, rusai įvykdo egzekuciją neginkluotiems ukrainiečių kariams“, – rašė jis.

„Vaizdo įraše matyti mažiausiai penki įtariamai nužudyti karo belaisviai. Dar kartą matome cinišką Rusijos kariuomenės tarptautinės humanitarinės teisės nepaisymą“, – pridūrė jis.

D. Lubinecas sakė, kad pranešė Jungtinėms Tautoms (JT) ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK) ir paragino juos ištirti įrodymus apie į nelaisvę paimtų Ukrainos karių žudymą.

Kremliaus patarėjas kaltina NATO sąmoningai eskaluojant įtampą Baltijos jūros regione

Rusijos prezidento patarėjas Nikolajus Patruševas ketvirtadienį pareiškė, esą NATO sąmoningai eskaluoja įtampą Baltijos jūros regione, vaizduodamas Aljansą kaip grėsmę savo saugumui.

Tokius komentarus jis išsakė NATO perspėjant, kad Rusija gali stiprinti hibridines operacijas regione, rašo BNS.

Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo pažeista virtinė povandeninių ir telekomunikacijų ir elektros kabelių. Dėl to NATO šalys sausį pradėjo jūroje naują stebėjimo misiją.

Kalbėdamas Rusijos kariniam leidiniui „Nacionalinė gynyba“, N. Patruševas teigė, kad NATO karinės jūrų pajėgos stengiasi „blokuoti“ Rusiją Baltijos jūroje, ignoruodamos diplomatinį bendradarbiavimą su Maskva.

Kremliaus patarėjas taip pat apkaltino Aljansą, ypač Jungtinę Karalystę (JK), provokuojant nestabilumą regione.

„Padėties Baltijos jūros regione prognozė leidžia atkreipti dėmesį į sąmoningą įtampos regione kurstymą, kurį vykdo Aljansui priklausančių Europos šalių karinės jūrų pajėgos“, – sakė jis.

N. Patruševas taip pat be jokių įrodymų teigė, kad NATO vykdo kibernetines atakas prieš Rusijos laivų navigacines sistemas, siekdama sukurti nepaprastąsias situacijas jūroje, įskaitant avarijas ir infrastruktūros sutrikimus.

A. Lukašenka: JAV neturi jokio Ukrainos konflikto sprendimo plano

Maskvoje laukiama Rusijos ir Baltarusijos vadovų V. Putino ir A. Lukašenkos spaudos konferencijos po jų susitikimo, kurioje, tikimasi, V. Putinas pasisakys apie JAV siūlomas 30 d. paliaubas, kurioms Ukraina pritarė.

Tačiau A. Lukašenka jau prieš susitikimą žiniasklaidai komentavo paliaubų klausimą.

„Galiu visiškai tvirtai pasakyti, kad amerikiečiai neturi jokio plano dėl konflikto Ukrainoje. Absoliučiai jokio“, – sakė jis.

„Tai, ką jie daro... jie tikrina vandenis. Ko nori ši pusė? Ko nori kita pusė? Apie tai kalbėsime šiandien. Vladimiras Vladimirovičius (Putinas) man pasakys“, – sakė A. Lukašenka.

Baltarusijos autoritarinis lyderis taip pat sakė, kad V. Putinas su Maskvoje viešinčiais JAV derybininkais gali susitikti šiandien arba rytoj. 

V. Zelenskis: Rusijos delsimas atsakyti dėl paliaubų rodo, kad ji nori tęsti karą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad tai, jog Maskva dar neatsakė į Jungtinių Valstijų pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų, reiškia, kad Rusija nori tęsti kovą jo šalyje.

„Deja, per daugiau nei parą pasaulis dar neišgirdo prasmingo Rusijos atsakymo į pateiktus pasiūlymus. Tai dar kartą įrodo, kad Rusija siekia pratęsti karą ir kuo ilgiau atidėlioti taiką. Tikimės, kad JAV spaudimo pakaks priversti Rusiją nutraukti karą“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.

V. Putino patarėjas J. Ušakovas: siūlomos paliaubos yra tik laikinas atokvėpis Ukrainos kariuomenei

Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas pasisakė apie savo pokalbį telefonu su JAV patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike'u Waltzu, kuris vyko trečiadienį ir kuriame buvo aptartos galimos 30 d. paliaubos, jau sulaukusios Ukrainos pritarimo. 

„Aš, žinoma, komentavau pasiektus susitarimus dėl laikinų paliaubų, išdėsčiau mūsų poziciją, kad tai yra tik laikinas atokvėpis Ukrainos kariuomenei, nieko daugiau“, – sakė Kremliaus atstovas televizijos kanalo „Rossija-1“ laidai „60 minučių“.

„Manome, kad mūsų tikslas tebėra ilgalaikis taikus susitarimas, mes to siekiame. Taikus susitarimas, kuriame atsižvelgiama į teisėtus mūsų pusės interesus, mūsų susirūpinimas yra žinomas. Štai tokie žingsniai, imituojantys taikius veiksmus, man atrodo, niekam nereikalingi šioje situacijoje“, – pabrėžė J. Ušakovas.

Jis sakė, kad planui dėl paliaubų būtinas Rusijos indėlis: „Reikės prie jo padirbėti, pagalvoti ir atsižvelgti ir į mūsų poziciją. Jame išdėstytas tik Ukrainos požiūris“.

J. Ušakovas teigė, kad „prezidentas tikriausiai pateiks konkretesnius ir reikšmingesnius vertinimus“.

Manoma, kad V. Putinas apie paliaubas pasisakys spaudos konferencijoje po susitikimo su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka, kuris vyksta šiuo metu. 

J. Ušakovas taip pat teigė, kad JAV supranta, jog Ukrainos narystė NATO yra nediskutuotina.

Kaip skelbta, Ukraina derybose su JAV Saudo Arabijoje pritarė 30 d. visiškoms paliauboms. Dabar laukiama Rusijos atsakymo. Derybų šiuo klausimu šiandien į Maskvą atvyko specialusis JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas. 

Rusija: taikdariai Ukrainoje reikštų „tiesioginį ginkluotą konfliktą“

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje dislokuojančios šalys įsitrauktų į „tiesioginį ginkluotą konfliktą“ su Maskva ir kad ji į tai atsakytų „visomis turimomis priemonėmis“.

„Mums visiškai nepriimtina, kad Ukrainoje po bet kokia vėliava dislokuojami kitų valstybių kariuomenės daliniai“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Visa tai reikštų šių šalių įsitraukimą į tiesioginį ginkluotą konfliktą su mūsų šalimi“, – teigė ji.

Prieš derybas su JAV atstovais Rusija skelbia perėmusi Sudžos kontrolę

Rusija ketvirtadienį pranešė, kad visiškai perėmė Kursko srityje esančio svarbaus Sudžos miesto, kurį užėmė Ukrainos pajėgos netrukus po jų staigaus puolimo praėjusių metų rugpjūtį, kontrolę.

Ukraina šio pranešimo nekomentavo, bet trečiadienį kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis užsiminė, kad kai kurie jo kariai Kursko srityje atsitraukia.

Kaip skelbta, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį pagaliau apsilankė Rusijos Kursko srityje – praėjus septyniems mėnesiams po to, kai čia netikėtai įsiveržė Ukrainos kariai. Jis nurodė savo kariams kuo greičiau „visiškai sunaikinti priešą“ regione.

Anot žiniasklaidos pranešimų, Ukraina prarado mažiausiai 90% teritorijos, kurią užėmė Kursko regione praėjusių metų rugpjūtį.

Kyjivas visada teigė, kad neketina pasilikti šios teritorijos, o tik nori ją panaudoti, kad atgautų dalį savo teritorijos, kurią šiuo metu yra okupavusi Rusija.

Tačiau dabar, kai pasaulis laukia, ar Rusija sutiks su JAV tarpininkaujamų paliaubų sąlygomis, atrodo, kad šis derybinis koziris gali visiškai išnykti.

Vengrija blokuoja ES sankcijų 2.000 rusų pratęsimą, siekia M. Fridmano išbraukimo iš sąrašo  

Vengrija bando blokuoti ES sankcijų, įvestų maždaug 2.000 rusų, pratęsimą, jei rusų oligarchas Michailas Fridmanas nebus išbrauktas iš šio sąrašo, rašo „Financial Times“ (FT).

Šeštadienį baigs galioti politikams ir verslininkams, kurie, kaip manoma, rėmė Rusijos karą Ukrainoje arba padėjo jam kilti, įvestos sankcijos – kelionių apribojimai ir turto įšaldymas, jei visos 27 ES narės nesusitars jų pratęsti dar šešiems mėnesiams.

Anot FT, Vengrijos ambasadorius ES pareikalavo, kad M. Fridmanas, kuris, prieš persikeldamas į Londoną prieš dešimtmetį, praturtėjo Rusijoje, būtų išbrauktas iš sąrašo. Tuomet Budapeštas leistų perkelti visas kitas sankcijas, teigia keturi pareigūnai, žinantys apie diskusijas.

ES ambasadoriai ketvirtadienį vėl susitinka Briuselyje po kelias dienas trukusių derybų, per kurias nepavyko pasiekti kompromiso.

Ištikimiausi Kyjivo sąjungininkai Baltijos regione priešinasi bet kokiam ES apribojimų Maskvai susilpninimui, ypač iki baigiantis bet kokioms deryboms dėl paliaubų, kurioms tarpininkauja JAV.

Pasak trijų pareigūnų, Liuksemburgas remia prorusiškos Vengrijos pastangas išbraukti M. Fridmaną iš sąrašo.

Praėjusiais metais M. Fridmanas pateikė ieškinį Liuksemburgui, kuriame įšaldyta jo įkurtos investicinės įmonės „LetterOne“ akcijų dalis, reikalaudamas atlyginti 15,8 mlrd. USD žalą, susijusią su sankcijomis.

Anot FT, Vengrija iš pradžių paprašė išbraukti iš sąrašo aštuonias pavardes, įskaitant kitus Rusijos milijardierius, pavyzdžiui, Ališerą Usmanovą ir ilgametį M. Fridmano partnerį Petrą Aveną. Budapeštas atsisakė kai kurių iš šių reikalavimų, tačiau primygtinai reikalauja išbraukti M. Fridmaną, sakė trys pareigūnai. 

S. Witkoffas jau Maskvoje

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas atvyko į Maskvą, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, kuri pasidalijo nusileidimo filmuota medžiaga.

Pareigūnai: Ukraina nebeturi raketų ATACMS

Ukraina jau nebeturi ilgojo nuotolio balistinių raketų ATACMS, trečiadienį pranešė vienas JAV pareigūnas ir Aukščiausiosios Rados Gynybos komitete dirbantis ukrainiečių įstatymų leidėjas.

Amerikiečių pareigūnas teigė, kad JAV iš viso suteikė Ukrainai mažiau nei 40 šių raketų ir kad Ukraina jų nebeturėjo jau sausio pabaigoje.

Aukšto rango JAV gynybos pareigūnai, įskaitant buvusį Pentagono vadovą Lloydą Austiną, aiškiai leido suprasti, kad su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai bus pristatytas tik ribotas skaičius ATACMS ir kad JAV bei NATO sąjungininkai mano, jog kovinėms operacijoms vertingesni kitų tipų ginklai.

Amerikietiškos ATACMS raketos, priklausomai nuo modifikacijos, gali nuskrieti nuo 140 iki 300 kilometrų.

Jomis Ukrainos kariai galėjo smogti taikiniams, esantiems giliai Rusijos teritorijoje. Tai pernai išprovokavo piktą Maskvos atsaką – ji išbandė naują hipergarsinę raketą.

[infogram id="577af904-1c94-4abc-9870-a5e4db2a1875" prefix="XeQ" format="interactive" title="ATACMS"]

Prancūzijos Nacionalinė asamblėja remia Rusijos įšaldyto turto konfiskavimą

Prancūzijos žemieji parlamento rūmai – Nacionalinė asamblėja – ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje raginama didinti paramą Ukrainai ir konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą, rašo „The Kyiv Independent“, cituodamas prancūzų „Le Figaro“.

Rezoliucijoje, kurios reikšmė iš esmės yra simbolinė, Europos Sąjunga, NATO ir sąjungininkės šalys raginamos didinti politinę, ekonominę ir karinę pagalbą Ukrainai.

Joje ES taip pat raginama imtis veiksmų dėl Rusijos įšaldyto turto, kurio vertė siekia apie 300 mlrd. USD ir kurio du trečdaliai laikomi Europoje, konfiskavimo, kad būtų galima finansuoti Ukrainos karinius poreikius ir šalies atstatymą pokariu.

Kyjivas kol kas gauna tik paskolas, padengtas palūkanomis, uždirbamomis iš įšaldyto turto.

Nepaisant įnirtingų diskusijų, rezoliucija buvo priimta 288 balsais. 54 įstatymų leidėjai iš kairiosios „Nenugalėtosios Prancūzijos“ ir Komunistų partijos jai nepritarė, o kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis susivienijimas“ susilaikė.

Rezoliucijoje taip pat raginama skatinti „nepriklausomą Europos gynybą“ ir išnagrinėti galimybę dislokuoti Europos taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje pasibaigus karo veiksmams. 

K. Budrys: taika Ukrainoje turi išspręsti bent vienos kartos saugumo klausimus Europoje

Jungtinėje Karalystėje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad susitarimas dėl taikos Ukrainoje turi išspręsti saugumo klausimus Europoje bent vienai kartai, rašo BNS.

Pasak jo, Jungtinės Valstijos ir Europa negali atsisakyti jokių derybinių svertų, kol nesutarė dėl ilgalaikės taikos.

„Kol nesusitarta dėl ilgalaikės taikos, kol nesudarytas geras, didelis susitarimas, kuris veiks bent vieną kartą, negalime nuimti šių svertų nuo stalo“, – britų transliuotojui „Sky News“ sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, Rusijai toliau spausti JAV galėtų naudoti karinę paramą Ukrainai, o Europa – sankcijas bei imtis veiksmų nusavinant įšaldytą Rusijos turtą.

K. Budrys teigė, kad diskusijos dėl 200 mlrd. Eur vertės Rusijos turto Europoje nusavinimo Ukrainos reikmėms įsibėgėja, nors ir tebėra lėtos.

„Mums reikia politinės valios (...) tai padaryti, galime pasidalyti ekonominę ir finansinę rizikas. Mano šalis yra pasirengusi jomis pasidalyti, jei dėl to bus priimtas kolektyvinis sprendimas“, – sakė ministras.

„Ukraina yra kritinė Europos vieta, kur sprendžiasi Europos saugumas, todėl turime dėti ant stalo visus svertus“, – tvirtino jis.

D. Trumpo pasiuntinys atvyksta į Maskvą

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas šiandien lankysis Maskvoje.

Pranešama, kad jis gali susitikti su Rusijos lyderiu V. Putinu, kad informuotų jį apie JAV susitarimą su Ukraina dėl 30 d. paliaubų ir paprašytų Rusijos atsakymo dėl šio plano. 

Anot „The Guardian“, S. Witkoffo lėktuvas jau Rusijos oro erdvėje.

Tuo metu Kremlius sakė, kad JAV jau „pateikė tam tikrą informaciją“ apie siūlomas paliaubas. 

V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas trečiadienį telefonu kalbėjosi su JAV patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike'u Waltzu. 

Jis taip pat patvirtino, kad atskrenda JAV derybininkai, ir sakė, kad V. Putinas ketvirtadienį „vėliau gali turėti tarptautinį pokalbį telefonu“. Užsienio žiniasklaidoje spėliojama, kad galbūt tai gali būti pokalbis su D. Trumpu.

Kodėl V. Putino vizitas Kurske būtent dabar?

Kaip skelbta, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį pagaliau apsilankė Rusijos Kursko srityje – praėjus septyniems mėnesiams po to, kai čia netikėtai įsiveržė Ukrainos kariai.

BBC svarsto, ar tai buvo jo atsakas į JAV valstybės sekretoriaus mestą pirštinę – Marco Rubio po Džidoje su Ukraina pasiekto sutarimo dėl 30 d. paliaubų pareiškė, kad dabar „kamuolys yra Rusijos rankose“.

Britų transliuotojo nuomone, V. Putino vizito į Kurską laikas pasirinktas siekiant atitraukti dėmesį nuo Ukrainos viešųjų ryšių sėkmės, akivaizdžiai susigrąžinant Baltųjų rūmų palankumą.

Be to, V. Putinas pirmą kartą per daugelį metų vilkėjo karinę aprangą ir įsakė savo kariams „visiškai sunaikinti priešą“ regione.

Anot BBC, vargu ar tai buvo išvaizda ir žodžiai žmogaus, norinčio pasiųsti taikos žinią Kyjivui.

Kurske ukrainiečiai pastaruoju metu susiduria su dideliais sunkumais. Anot žiniasklaidos pranešimų, Ukraina prarado mažiausiai 90% teritorijos, kurią užėmė Rusijos Kursko regione praėjusių metų rugpjūtį.

Ukrainos kariuomenės vadas trečiadienį užsiminė, kad kai kurie jo kariai Rusijos Kursko srityje atsitraukia.

„Sunkiausiose situacijose mano prioritetas būdavo ir tebėra ukrainiečių karių gyvybių išsaugojimas. Dėl šio tikslo gynybos pajėgų junginiai esant būtinybei manevruoja į geresnes pozicijas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė ukrainiečių vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Kyjivas visada teigė, kad neketina pasilikti šios teritorijos, o tik nori ją panaudoti, kad atgautų dalį savo teritorijos, kurią šiuo metu yra okupavusi Rusija.

Tačiau dabar, kai pasaulis laukia, ar Rusija sutiks su JAV tarpininkaujamų paliaubų sąlygomis, atrodo, kad šis derybinis koziris gali visiškai išnykti.

„Reuters“ šaltiniai: Rusija pateikė JAV savo reikalavimų sąrašą

Rusija pateikė JAV savo reikalavimų sąrašą galimam susitarimui, kuriuo būtų užbaigiamas karas Ukrainoje ir atkuriami santykiai su Vašingtonu, rašo naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais.

Jų teigimu, Rusijos ir JAV pareigūnai šiuos reikalavimus aptarė per pastarąsias tris savaites vykusius tiesioginius ir virtualius pokalbius. Teigiama, kad keliamos sąlygos iš esmės atspindi tas, kurias Rusija anksčiau kėlė Ukrainai, JAV ir NATO. Tačiau tikslus reikalavimų turinys nėra neaiškus.

Anksčiau Rusijos iškeltos sąlygos apėmė tai, kad Ukraina visam laikui atsisakytų narystės NATO siekio, Ukrainos teritorijoje nebūtų dislokuota užsienio karių ir kad Krymas bei keturi iš dalies okupuoti regionai – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – būtų pripažinti Rusijos teritorija.

2024 m. birželį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas primygtinai reikalavo, kad Ukraina pasitrauktų iš šių keturių regionų, nes tai yra būtina derybų sąlyga.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pakartojo, kad Kyjivas jokiame būsimame taikos susitarime nepripažins jokių okupuotų teritorijų kaip Rusijos dalies.

M. Rutte vyksta susitikti su D. Trumpu, Europai nerimaujant dėl NATO likimo 

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį vyksta į Vašingtoną, kur Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Vizitas vyksta Europos pareigūnams jau keletą savaičių nervingai keičiantis gandais, kad netrukus JAV gali pranešti apie savo karių išvedimą iš žemyno, bendrų pratybų su sąjungininkais nutraukimą arba drastišką JAV saugumo įsipareigojimų sumažinimą, rašo „Financial Times“ (FT).

D. Trumpo pirmtakas Joe Bidenas po 2022 m. Rusijos įvykdytos plataus masto invazijos į Ukrainą papildomai Europoje dislokavo 20.000 JAV karių, kurių dalis jau grįžo į JAV. Dauguma pareigūnų mano, kad netrukus namo bus grąžinta likusi šio papildymo dalis, o kai kurie svarsto, kad D. Trumpas žengs dar toliau ir sumažins nuolatinės rotacijos karių skaičių žemiau ilgalaikio vidurkio – 80.000.

Kita galimybė – kad sumažins JAV įnašą į 5 mlrd. USD dydžio pagrindinį NATO biudžetą. Šiuo metu JAV indėlis yra apie 16%, kiek ir Vokietijos.

Manoma, kad vienoks ar kitoks svarbus JAV pranešimas bus paskelbtas iki birželį vyksiančio Aljanso vadovų susitikimo.

Anksčiau dirbdamas Nyderlandų premjero poste M. Rutte įrodė, kad geba sutarti su D. Trumpu, ir į NATO vadovo postą buvo pasirinktas iš dalies dėl šio gebėjimo.

Tačiau šiandien jo lauki itin sunku užduotis – ginti 31 Aljanso narį ir kartu paklusti galingiausio nario įgeidžiams.

„Sunku kam nors nuvykti į Vašingtoną ir pasipriešinti D. Trumpui, – FT sakė vienas aukšto rango Vakarų pareigūnas. – Tačiau sunkiausia M. Rutte, nes D. Trumpas iš esmės moka pusę jo algos.“

Senatorius L. Grahamas žada pristatyti „kaulus laužiančias sankcijas“ Rusijai

JAV stengiantis tarpininkauti dėl 30 d. paliaubų Rusijos ir Ukrainos kare, prezidento Donaldo Trumpo šalininkas senatorius Lindsey Grahamas paskelbė, kad šią savaitę Kongresui ketina pristatyti „kaulus laužančias sankcijas ir tarifus“, siekiant priversti Rusiją sudaryti taiką.

„Ukraina išreiškė pasirengimą priimti JAV pasiūlymą nedelsiant įvesti laikinas 30 dienų paliaubas, kurios gali būti pratęstos abipusiu šalių susitarimu ir kurias turi priimti ir kartu įgyvendinti Rusijos Federacija“, – pažymima L. Grahamo pareiškime.

L. Grahamas savo pranešime socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad yra „skeptiškai nusiteikęs, jog Rusija sutiks su paliaubomis“, ir „labai abejoja, ar jie nori užbaigti šį karą“.

„Siekiant judėti taikos link, iki savaitės pabaigos pristatysiu kaulus laužančias sankcijas ir tarifus Rusijai. Jei jie nesieks paliaubų su tokiu pat įkarščiu kaip Ukraina, už tai teks mokėti“, – perspėjo L. Grahamas.

„Tikiuosi didžiulės abiejų partijų paramos mano pasiūlymui“, – pažymėjo jis.

L. Grahamas karo pradžioje reiškė aiškią paramą Ukrainai, tačiau pastaruoju metu visiškai laikėsi D. Trumpo pažiūrų ir retorikos linijos. Po viešo V. Zelenskio ir D. Trumpo ginčo vasario 28 d. jis ragino Ukrainos vadovą atsistatydinti.

A. Duda siūlo JAV Lenkijos teritorijoje laikyti branduolinius ginklus

Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, paragino JAV perkelti branduolinius ginklus į Lenkijos teritoriją kaip atgrasymo priemonę nuo būsimos Rusijos agresijos. Apie tai praneša „Financial Times“. 

 Andrzejus Duda sakė, kad „akivaizdu“, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas galėtų perkelti į Lenkiją Vakarų Europoje arba JAV saugomas branduolines kovines galvutes – šį pasiūlymą Lenkijos vadovas sakė neseniai aptaręs su JAV specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu.

 Jis sakė, kad Rusija „neprašė niekieno leidimo“, kai 2023 m. paskelbė, kad perkels taktinius branduolinius ginklus į Baltarusiją, Maskvos sąjungininkę. 

Prancūzijos ministras: Ukrainos saugumo garantas pirmiausia yra jos kariuomenė

Ryškėja platus Europos šalių konsensusas dėl Ukrainos ilgalaikio saugumo stiprinimo per pačių ukrainiečių ginkluotąsias pajėgas, trečiadienį sakė Sebastienas Lecornu, Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras, atmesdamas bet kokias idėjas dėl Ukrainos „demilitarizacijos“.

Jis kalbėjo po Paryžiuje įvykusio Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos ir Lenkijos gynybos ministrų susitikimo, rašo BNS. 

Ministrai pripažino iššūkius dėl naujosios JAV administracijos, siekiančios tiesioginių derybų su Rusija dėl jos invazijos sukelto karo Ukrainoje užbaigimo, bet tvirtino, kad Europa yra pasirengusi būti savarankiška.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas susitikime dalyvavo vaizdo ryšiu.

„Ryškėja labai platus konsensusas (...), kad pirmoji iš saugumo garantijų Ukrainai, akivaizdu, yra pati ukrainiečių kariuomenė“, – reporteriams sakė S. Lecornu, atmesdamas bet kokią Ukrainos „demilitarizaciją“ po karo.

„Iškyla žodis „demilitarizacija“, bet tai ne šis atvejis. Priešingai, reali ilgalaikio saugumo garantija bus tie pajėgumai, kuriuos galėsime suteikti ukrainiečių kariuomenei“, – tvirtino S. Lecornu.

Pasak jo, šiuo etapu maždaug 15 šalių yra suinteresuotos galimybėmis kurti tam tikrą saugumo architektūrą, turint galvoje ilgalaikes paliaubas Ukrainoje.

Prancūzų gynybos ministras įspėjo nesitikėti, kad Ukrainos saugumas po karo galėtų būti užtikrinamas tik europiečių kariais, ir pakartojo, kad šiuo metu šis klausimas nespręstinas.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas taip pat sveikino „tikrą vienybę žemyne“, kalbėdamas apie Rusijos keliamą grėsmę.

Jo nuomone, reikalas susijęs su tuo, kaip išlaikyti Rusiją per kuo didesnį atstumą nuo visų mūsų valstybių, o „kad tai pasiektume, privalome padėti Ukrainai“.

JK gynybos sekretorius: privalome vėl apsiginkluoti

Borisas Pistorius, Vokietijos gynybos ministras, sakė, kad nepaisant sparčių permainų dabartinė situacija galėtų pasitarnauti Europai.

„Esu įsitikinęs, kad jei veiksime dabar, jei pasirinksime saugumą Europoje (...), sustiprėsime“, – pridūrė jis.

Johnas Healey, britų gynybos sekretorius, tvirtino, jog Jungtinė Karalystė (JK) ir jos sąjungininkės žino, kad privalome didinti pastangas ir vėl apsiginkluoti.

„Norime suburti koaliciją, – sakė jis. – Spartiname šį darbą. Artimiausiomis savaitėmis pamatysite, kaip sąjungininkai europiečiai labiau susiburia.“

Jis taip pat kalbėjo apie „lemiamas dienas siekiant taikos Ukrainoje“, bet pabrėžė, kad po antradienį pasiekto Ukrainos ir JAV susitarimo Rusija turi parodyti rimtą nusiteikimą.

Turėdamas galvoje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną jis pridūrė: „Jūs sakėt, kad norit derybų. Įrodykit. Sutikit su ugnies nutraukimu, pradėkit derybas ir užbaikit karą. Nesuklyskite: dabar spaudimas daromas Putinui.“

Ukraina antradienį per dvišalį susitikimą Saudo Arabijoje pritarė JAV pasiūlymui dėl 30 dienų paliaubų su Rusija, o Jungtinės Valstijos savo ruožtu sutiko panaikinti karinės pagalbos ir dalijimosi žvalgybos informacija apribojimus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Europos ir NATO kariuomenių vadus parengti planą, pagal kurį būtų „apibrėžtos patikimos saugumo garantijos“ Ukrainai paliaubų atveju, pranešė Eliziejaus rūmai.